Teksase užaugęs krepšininkas jau vidurinėje mokykloje buvo patyręs kelio raiščių traumą ir jo karjera buvo pakibusi ant plauko. Maža to, iškentęs reabilitaciją, po kelių mėnesį tą patį kelį susižeidė dar kartą.
„Buvo tikrai sunkus metas. Tuo metu buvau penkiolikmetis ir vos tik atsigavus, raiščiai plyšo dar kartą. Man tai buvo didžiulis nusivylimas ir tikrai nežinojau, kuria kryptimi pakryps mano karjera“, – prisiminė žalgirietis.
Anot krepšininko, šiuo sunkiu metu jam labiausiai padėjo draugai ir šeima.
„Mano šeima šiuo sunkiu laikotarpiu buvo neįtikėtina. Turiu tris brolius ir šalia namų visuomet vykdavo atkaklios kovos. Būtent čia išsiugdžiau kovotojo savybes. Manau, kad visas tas laikotarpis jaunystėje man daug davė. Be visos tos patirties nebūčiau ten, kur esu dabar“, – teigė gynėjas.
Universiteto metais T.Walkupas patyrė dar vieną traumą, po kurios prireikė net operacijos, tačiau šiuo metu žaidžia Eurolygoje ir tai vadina laiminga istorija.
„Pirmieji metai po visų tų iškentėtų traumų buvo labai sunkūs. Neįsivaizdavau savęs ten, kur esu šiuo metu. Visada turėjau didelių svajonių, tačiau tuo pačiu į viską žvelgiau realistiškai. Tačiau sunkus darbas sporto salėje leido visai tai paversti tikrove. Mano norai ir lūkesčiai vis augo ir augo. Neslėpsiu, geras jausmas įgyvendinti jaunystės svajones“, – apie dabartinį savo karjeros laikotarpį kalbėjo T.Walkupas.
