Prestižas, pinigai ir aukščiausio lygio scena – Kauno „Žalgiris“ sunkiai gali konkuruoti su turkais pagal šiuos tris pagrindinius kriterijus.
Lietuva didžiuojasi „Žalgirio“ vardu, bet net ir jis neprilygsta „Fenerbahče“ sporto imperijai. Jau 113 metų gyvuojanti „Fenerbahče“ organizacija vienija daugybę sporto šakų ir dešimtis milijonų gerbėjų ne tik Turkijoje, bet ir visame pasaulyje.
„Fenerbahče“ krepšinio klubas penkis metus iš eilės rungtyniavo Eurolygos finalo ketverte, sykį tapo čempionu ir prieš kiekvieną sezoną yra priskiriamas prie favoritų vėl laimėti turnyrą.
2019-2020 m. sezoną „Fenerbahče“ pradėjo turtingiausių Eurolygos klubų šešetuke. Nors Turkijos klubas veržiasi diržus ir mažina savo 30 milijonų eurų biudžetą, 15min žiniomis, turkai Šarui vis tiek žada maždaug 20 milijonų pinigų maišą. Su tokiu kapšu „Fenerbahče“ išliktų bent jau turtingiausių Eurolygos klubų aštuntuke ir galėtų rinktis krepšininkus iš pirmųjų lentynų.
Tikimasi, kad mažiausiai 12 milijonų eurų būtų atseikėta vien žaidėjų atlyginimams. O kas yra 12 milijonų? Tai buvo suplanuotas rekordinis „Žalgirio“ viso sezono biudžetas 2019-2020 metams, iš kurio maždaug 8,5 mln. buvo paruošta krepšininkų algoms.
Koronakrizės fone „Žalgirio“ biudžetas turėtų trauktis iki 7-8 milijonų, iš kurių komplektacijai turėtų likti tik apie 5 mln. – daugiau nei dvigubai mažiau nei „Fenerbahče“.
Tai didžiulis psichologinis smūgis Šarūnui Jasikevičiui, kuris jau penkerius metus su ribotų galimybių komanda kovėsi prieš Eurolygos turtingiausiuosius.
Dabar grįždamas praktiškai į 2016-2017 m. finansinius pajėgumus, Šaras iš likusių griuvėsių vėl turėtų sustatyti pergalingą komandą. Dėl koronakrizės „Žalgiriui“ greičiausiai nepavyks išlaikyti kelių svarbių žaidėjų, su kuriais iki pandemijos protrūkio žaliai balti jau ambicingai stiebėsi Eurolygos atkrintamųjų link. Ir vėl viskas prasidėtų nuo nulio, su visomis bonuso pamokomis, augimo skausmais ir berniukų tapimu vyrais.
Maža to, 15min žiniomis, Šaras neapsidžiaugė sužinojęs, kad taip pat turės susimažinti atlyginimą „Žalgiryje“. Savo pergalėmis ir charizma autobusais iš įvairių Lietuvos kampelių suvežęs žmones į paskutines likusias „Žalgirio“ arenos tribūnų vietas, Šaras tiek pagal pergalių kraitį, tiek pagal parduotus bilietus pats užsidirbo tą milijoną eurų, kurį pagal kontraktą atsiimdavo pastaraisiais metais.
„Fenerbahče“ nebėra tas finansiškai galingas klubas, koks buvo prieš keletą metų, bet jis gali pasiūlyti ir didesnį pasirinkimą žaidėjų turguje, ir asmeniškai geresnes sąlygas. 15min šaltinių teigimu, Šaro alga Stambule galėtų siekti tarp 1,2-1,5 mln. eurų.
Kaip 15min pasakoja Turkijoje rungtyniavę krepšininkai, Stambulas yra viena idealiausių vietų profesionaliai žaisti krepšinį. Puikus oras, daugybė aukščiausio lygio restoranų, žemų kainų prabanga ir mažos pragyvenimo išlaidos, taip pat visas reikiamas tarptautinis paslaugų komplektas į šį megapolį suviliojo ne vieną garsų krepšininką ir trenerį.
Stambulas turėtų patikti ir Šaro šeimai – šį nuo Atėnų skiria vos 1,5 val. trukmės skrydis tiesioginiu reisu kelis kartus per dieną. Tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti ir Lietuvą.
Trumpai tariant, Šaras Stambule gautų ir puikias finansines sąlygas, ir geresnius įrankius siekti aukščiausių tikslų krepšinio aikštėje. Koronakrizės akivaizdoje tai didžiulė prabanga.
Bet ne viskas taip paprasta. Šaras niekada aklai nesivaikė didesnio algalapio ir žinomo vardo. Jam visada rūpėjo aplinka, kurioje jis dirba. Veiksmų ir kūrybos laisvė, kuriai žalią šviesą iš vadovų kabineto jam visada degė Paulius Motiejūnas.
Nors prieš devynerius metus Stambule vos per pusmetį paliktas Šaro pėdsakas iki šiol šildo „Fenerbahče“ sirgalių širdis, o užmegzti šilti ryšiai jį dar saisto su bičiuliais Turkijoje, net ir garsių Šarūno Jasikevičiaus šūksnių aidui bus nelengva pasiekti vadovų kabinetą.
„Žalgiryje“ Paulius Motiejūnas galėjo įšokti į treningus, prieš treniruotę pamėtyti į krepšį iš vidurio aikštės ir padavinėti kamuolį žaidėjams per baigiamąją pratybų metimų seriją. Tai nebuvo įprasti viršininko ir darbuotojo santykiai. Šaras su P.Motiejūnu dirbo išvien ir dažnai būtent trenerio žodis buvo svarbiausias.
Sunku P.Motiejūno treninguose įsivaizduoti „Fenerbahče“ organizacijos bosą Ali Kočą – vienos turtingiausių visų laikų šeimų Turkijoje palikuonį.
Ar Šaras gali pasitikėti juo ir kitais „Fenerbahče“ vadovais?
Tai klausimas, į kurį Šarūnas Jasikevičius ieško jam norimo atsakymo. Bet kurio gali taip ir nesulaukti iki pat savo didžiojo sprendimo.
Šiuo metu „Fenerbahče“ nėra pati sklandžiausiai ir efektyviausiai dirbanti organizacija. Juolab, šio klubo vėliavą ir didžiausią finansinę naštą neša apčiuopiamos finansinės naudos nebeteikiantis futbolo klubas.
„Fenerbahče“ futbolininkai jau antrą sezoną iš eilės gali nepatekti į jokį tarptautinį turnyrą ir likti be patrauklių UEFA premijų. O nuo futbolo klubo sėkmės smarkiai priklauso ir kitų „Fenerbahče“ sporto šakų veikla.
Ne veltui pastaraisiais metais Turkijos krepšinio klubas turėjo rimtų finansinių problemų. Anot 15min šaltinių, jos į nepatogią situaciją prieš žaidėjus buvo pastačiusios ir Željko Obradovičių. Mažėjantis „Fenerbahče“ biudžetas nesignalizuoja apie šviesią Stambulo ekipos ateitį, o kad tokia bus, galima pasikliauti tik iš pažadų.
Kad galėtų pasitikėti „Fenerbahče“ bosų vizija, Šarui reikia patikimo tarpininko. Žmogus, su kuriuo jis galėtų dirbti išvien, yra dešinioji Željko ranka Maurizio Gherardini. Bet šešeri metai Stambule pareikalavo daug italo jėgų ir kantrybės. Labai realu, kad greitu metu 64-erių krepšinio guru persikels į NBA. 15min šaltinių teigimu, M.Gherardini likimas yra labai svarbus Šaro apsisprendimo kriterijus.
Kodėl Šaras turėtų pasitikėti organizacija, iš kurios išeina Željko Obradovičius ar švarką su skrybėle nuo pakabos jau nusikabinęs ir tarpduryje atsistojęs Maurizio Gherardini? Kuri jau girgžda finansiškai ir tuština savo banko sąskaitas? Ir kuri tolina Šarą nuo didžiosios svajonės.
15min šaltinių teigimu, vienintelis klubas, į kurį Šarūnas Jasikevičius ateityje planavo iškeisti „Žalgirį“, visada buvo „Barcelona“.
Sutikdamas su ilgalaikiu „Fenerbahče“ pasiūlymu, jis dar maždaug trejiems metams atitolintų savo svajonę dirbti ir gyventi mylimoje Barselonoje.
Iki šiol Šaras kantriai laukė 2021-ųjų vasaros. Kaip tik po metų vyks visos „Barcelona“ sporto organizacijos prezidento rinkimai.
Savo kadenciją šiame poste baigs Josepas Maria Bartomeu – vadovas, labai artimas dabartiniam „Barcelona“ strategui Svetislavui Pešičiui, kuris sulaukė boso užnugario nepaisant didžiulio krepšininkų nepasitenkinimo serbo treniravimo metodais.
Užkulisiuose kalbama, kad Šaro pasirinkimas bet kuriam J.M.Bartomeu įpėdiniui būtų labai populiarus bei sveikintinas, ir tuo pačiu suteiktų labai gerą postūmį kadencijos pradžioje.
Ar neaiški „Fenerbahče“ rekonstrukcijos vizija verta atidėti svajonę?
Bet ar Šaras gali būti tikras, kad 2021-ųjų vasarą naujas „Barcelona“ prezidentas samdys jį, o ne, pavyzdžiui, Željko Obradovičių, kuris irgi siejamas su Barselonos ekipa?
Ar iki tol jis vėl sugebės iš apgriuvusio „Žalgirio“ sustatyti laiminčią organizaciją?
Nieko keisto, kodėl Šaras dabar laužo galvą dėl savo sprendimo.
