„Žalgiris“ trečiajame kėlinyje „Unipol Forum“ arenoje buvo atsilikęs net 27 taškais (37:64), bet nepasidavė ir laimėjęs paskutines 14 rungtynių minučių net 48:18 iškovojo įspūdingą pergalę – 85:82.
Tai – antras pagal dydį pergalingas sugrįžimas Eurolygos istorijoje, atsilikęs tik nuo 2012-ųjų metų Tomo Pačėso treniruoto Gdynės „Asseco Prokom“ žygdarbio, kai lenkai laimėjo rungtynes iš 28 taškų atsilikimo.
„Įspūdingi fanai. Kai atsilikome 20 taškų – „žalia balta“, – lietuvišką frazę kalbėdamas apie rungtynes ištarė A.Trinchieri. – Tai buvo pačiu laiku.“
Jau po rungtynių paaiškėjo, kad „Žalgirį“ palieka įžaidėjas Tyrone'as Wallace'as. Krepsinis.net žurnalistas Jonas Lekšas pranešė, kad amerikietis išvyksta savo noru.
Komentuodamas įvykius iškart po rungtynių, A.Trinchieri neatskleidė, kodėl T.Wallace'as liko už dvyliktuko ribos.
„Tai asmeninės priežastys. Gerai?“ – tepasakė italas.
Vertindamas rungtynes, 56-erių strategas nagrinėjo, kodėl jo komanda taip prastai sužaidė pirmąsias 26 rungtynių minutes ir pripažino, kad tai buvo didžiausias sugrįžimas jo karjeroje.
-
Čempiono pažymiai „Žalgiriui“: istorinio sugrįžimo fone – D.Giedraičio žvaigždės valanda
-
Po žygdarbio Milane – netikėtas permainų gūsis: amerikietis palieka „Žalgirį“
-
„Žalgirio“ apvogtas E.Messina – sukrėstas: „Kaip mes galime atsigauti psichologiškai?“
-
Mačo nebaigęs „Žalgirio“ lyderis paaiškino savo traumą: „Nukritau ant sėdynės“
„Galiu pakomentuoti dvejas skirtingas rungtynes. Pirmi trys kėliniai buvo labai blogi visur – tiek puolime, tiek gynyboje, tiek tarpusavio ryšio prasme, tiek dėl energijos, koncentracijos. Mes nesugebėjome... Atsiprašau, aš nesugebėjau įtikinti jų, kad vienos pergalės išvykoje neužtenka. Prisiimu dėl to kaltę – nepasirinkau tinkamų žodžių arba nesikreipiau į juos tinkamu būdu.
Pirmi trys kėliniai buvo labai blogi. Pirmoje pusėje bloga buvo ir mūsų kūno kalba: „tai mano kaltė, tai tavo kaltė, kieno tai kaltė?“ Nežiūrėjome vienas kitam į akis, o kai žiūri kažkur kitur, tai nėra mano įdiegtų vertybių atspindys. Priminiau tai komandai, o trečiajame kėlinyje jau bandėme kažką padaryti, bet tai buvo viena tų dienų, kai nesugebėjome pataikyti, buvome labai neatsargūs, o Milanas puikiai gynėsi. Jie žaidė labai agresyviai, o aš padariau klaidą, aikštėje laikydamas tik vieną žaidėją, galintį rungtyniauti su kamuoliu.
Bet ketvirtame kėlinyje suradau penkis žaidėjus, kurie susižaidė tarpusavyje. Pradėjome įveikti jų gynybą, pataikėme metimus iš po krepšio, ėmėme dalintis kamuoliu ir pataikyti metimus. 37:16 ketvirtas kėlinys išvykoje po to, kai atsilieki maždaug 23 taškais – imu tai.“
– Trečiojo kėlinio viduryje atsilikote 27 taškais...
– 27? Atsiprašau.
– Tai buvo antras pagal dydį sugrįžimas Eurolygos istorijoje ir geriausias „Žalgirio“ istorijoje. Kaip skamba tai, ką ką tik atlikote Milane?
– Pirmiausia noriu suprasti, kas nutiko per pirmus tris kėlinius. Šie vyrukai sunkiai dirba, tad noriu įtikinti juos, kad jie gali žaisti geriau. Nesižvalgau į skaičius. Labai džiaugiuosi dėl savo žaidėjų, dėl komandos, dėl sirgalių, bet gyvenu tam, kad spręsčiau problemas. Noriu suprasti, kaip padėti komandai, kad taip daugiau neatsitiktų.
– Kodėl komandos puolimas neužsikūrė per pirmus tris kėlinius?
– Nes nesugebėjome apsiginti. Visi buvo labai išsekę, nesugebėjome išmušti kamuolių ir žaidėme neatsargiai. Bet galime kalbėti apie dvigubą savaitę Italijoje su dviem pergalėmis – imu tai (šypsosi).
– Pirmoje pusėje situacija buvo prasta, o trečiajame kėlinyje dar suprastėjo. Ar jautėte, kad situacija slysta iš rankų?
– Taip. Bet nepasidaviau. Situacija absoliučiai buvo išslydusi man iš rankų, mano žaidėjai nežiūrėjo vienas į kitą. Suprantu, kad niekas nemėgsta būti dėmesio centre dėl blogų priežasčių – blogo žaidimo, nepataikytų metimų, prastų sprendimų, perdavimų kitos komandos žaidėjams. Tokie dalykai gali pažeisti profesionalius krepšininkus arba trenerį. Bet pademonstravome atsparumą ir charakterį. Labai aiškiai matau, ką darėme blogai, bet dabar kalbame apie sugrįžimą atsilikus 27 taškais išvykoje.
– Ar „stebuklas“ – tinkamas žodis tai apibūdinti?
– Ne, tai nėra stebuklas, tiesiog puikus sugrįžimas.
– Ar esate išgyvenęs kažką panašaus, pridėjus ir tokį palaikymą išvykos rungtynėse?
– (Mano rekordas) buvo sugrįžimas iš 25 taškų. Bet tai nutiko turbūt prieš 5 tūkstančius metų. Net neprisimenu (prunkšteli – red. past.). Bet prisimenu, kad tai buvo 25 taškai. Tai – didžiulis sugrįžimas.
– Sylvainas teigė, kad buvo pasiruošęs mesti baudos metimą po patirtos traumos, bet jūs jį atkalbėjote. Ar galite prisiminti tą pokalbį su juo labai svarbiu momentu?
– Aš pasitikiu Luku (Lekavičiumi). Francisco davė mums viską, aukojo savo kūną, buvo įspūdingas. Bet jis patyrė stiprų smūgį, o man moka už tai, kad priimčiau sudėtingus sprendimus. Žinojau, kad jis mestų tą metimą net su sulaužyta ranka, nes jis – drąsus žaidėjas. Bet aš turėjau planą.
– Ką po rungtynių jums pasakė Milano komandos atstovai?
– Kai kurie mane peikė, kai kurie sakė „bravo“. Čia turiu daug draugų, pažįstu daug žmonių, nes tai – mano gimtasis miestas, o jie serga už šią komandą.
