Zelandas Tai Websteris pirmą sykį gyvenime žengė į starto penketą Eurolygoje, o „Žalgiris“ startavo penkiais taikliais metimais iš eilės (7:0, 13:6).
Puolimas veikė, bet gynyba šlubavo. Tautvydas Sabonis pašoko nuo suolo, demonstratyviai iškėlęs du pirštus, kai UNIKS antrą sykį iš eilės tuo pačiu deriniu pelnė lengvus taškus iš po krepšio. Netrukus pasiuto ir Jure Zdovcas, kai Artūras Milaknis nespėjo pakelti rankų prieš Andrejaus Voroncevičiaus tritaškį.
UNIKS greitai ištirpdė „Žalgirio“ pranašumą, o antrojo kėlinio pradžioje užsikirto ir Lietuvos čempionų puolimas. Po keturių minučių šeimininkų sausros svečiai jau pirmavo dviženkliu skirtumu (26:36).
Tempiamas Luko Lekavičiaus ir Edgaro Ulanovo „Žalgiris“ priartėjo iki taško (52:53), bet J.Zdovcas buvo priverstas pailsinti pagrindinį savo komandos varikliuką, o be aštrių L.Lekavičiaus prasiveržimų puolime likę Lietuvos čempionai vėl krito į gilią duobę (54:66).
„Luką į aikštę!“ – šūktelėjo sirgalius „Žalgirio“ arenoje. Be L.Lekavičiaus ir varžovams gynyboje keičiantis ginamaisiais, kauniečių puolimas šį sezoną Eurolygoje atrodo bedantis. Dar sykį pavyti varžovų nebepavyko.
„Žinojome, kad varžovai atvyks pikti. Mes stengėmės. Jei gintumėmės taip, kaip antroje rungtynių pusėje – mes turėtume šansą. Bet su 16 klaidų ir 15 varžovų puolime atkovotų kamuolių – laimėti sunku. Manau, puolime mums sekėsi rinkti taškus, svarbiausia buvo gynyba ir kova dėl atšokusių kamuolių“, – teigė J.Zdovcas.
– E.Ulanovas išsakė griežtą ir nuoširdžią kalbą, kad komandai reikia sukrėtimo. Kokio?
– Žiūrėkite, turėjau labai gerą jausmą prieš šias dvejas rungtynes (su Tel Avivo „Maccabi“ ir UNIKS). Nepaisant visų problemų, kurias turime komandoje. Vis dar turime pakankamai žaidėjų. Taip, tiesa ta, kad net su M.Kalniečiu ir J.Strelnieku labai sunku laimėti Eurolygoje, be jų – dar sunkiau. Trūksta jų patirties, kūrybos, žaidimo skaitymo.
Tvarkaraštis taip pat nėra mūsų pusėje dėl visų atidėtų rungtynių. Gal mėnesį žaidžiame be treniruočių, tik keliaujame ir žaidžiame, bet aš neieškau pasiteisinimų. Patikėkite manimi, aš stengiuosi laimėti. Nėra lengva. Pirmą kartą karjeroje turiu tiek daug pralaimėjimų.
Bet aš vis dar tikiu šia komanda. Mes turime atsibusti. Aš sutinku su Ule. Gal paskutinėse dvejose rungtynėse pajaučiau, kad žaidėjai šiek tiek nuleidžia rankas. Manau, kad priešingai, žaidėjai turėtų bandyti pasinaudoti šiuo šansu, kai turime netekčių sudėtyje.
Mes nelaimėsime, jei nekrisime ir nekovosime dėl kamuolio. Mes lyg bijome, lyg žaidžiame sunkiomis kojomis. Žaidėjai jaučia spaudimą.
Bet aš nepasiduodu. Kol esu čia, aš kovosiu dėl pergalės kiekvienose rungtynėse.
– Ne pirmą sykį iš žaidėjų reikalaujate to paties. Kaip manote, kodėl nepavyksta to išsireikalauti?
– Geras klausimas. Paskutines 3-4 dienas mes vien apie tai tik ir kalbame komandos viduje. Dirbame, kad tai pakeistume. Žiūrime epizodus, kaip elgiamės aikštėje.
Bet nematau progreso. Lyg visas mūsų trenerių darbas būtų veltui... Galbūt tai psichologija, nuovargis. Pats esu buvęs žaidėju ir žinau, kad kartais matai kamuolį priešais save, bet tiesiog negali pajudėti. Sunku. Ypač, kai reikalai nesiklosto taip, kaip norėtum.
Bet, pasikartosiu, aš vis dar tikiu šiais vaikinais. Jie geri vyrukai, sunkiai dirba. Jie – geri žaidėjai. Mūsų laukia dar daug rungtynių, dar turime laiko iškovoti pergalių ir laimėjimai padėtų pamiršti tai, kas vyksta dabar.
– Treneri, ar vis dar tikite Tai Websteriu? Jis komandoje jau 2-3 mėnesius, bet kartais atrodo, kad žaidimas jam tiesiog nesiklosto? Gal būtų buvę geriau palaukti Emmanuelio Mudiay progreso?
– T.Websteris nebuvo tiesioginė E.Mudiay pamaina. Pirmąją rungtynių pusę šiandien jis sužaidė gerai, antroje – šiek tiek pasiklydo. Nežinau, kodėl. Mano galva, jis nėra įžaidėjas ir staiga jį užgriuvo didžiulis spaudimas. Jis daugiau „combo“ žaidėjas. Kartu su Janiu aikštėje jiems sekasi gerai.
Aš jį suprantu, jam nėra lengva. Prieš COVID-19 jis jau žengė žingsnius į priekį. Dabar mes tiesiog nesitreniruojame, todėl jam sunku. Sutinku, kad mes iš jo tikimės daugiau. Laikas parodys, dirbsime ir pamatysime.
– Mantas Kalnietis ir Janis Strelniekas negalėjo padėti komandai. Kaip ilgai jie negalės žaisti?
– Manau, niekas to negali pasakyti (nusijuokia). Nežinau, kiek laiko jie negalės žaisti. Jų traumos labai keistos. Janis vėl susižeidė tą patį raumenį, kai jau manėme, kad jam viskas gerai ir jis galės žaisti. Negaliu nieko daugiau pasakyti, galbūt oficialiai paklauskite komandos atstovų?
Kalniečiui taip pat atsinaujino ta pati trauma, kurią jis buvo patyręs vasarą (čiurnos, – past.). Skausmas sugrįžo. Jam tikrai reikia operacijos, kad tai išspręstų. Bet dabar stengiamės jam duoti poilsio ir sugrąžinti į aikštę paskutinei sezono daliai.
Jie abu patyrę, starto penketo žaidėjai. Galime žaisti be jų LKL lygoje, bet Eurolygoje – labai sunkus.
– Galbūt „Žalgiris“ turi pinigų pasistiprinimui įžaidėjo pozicijoje?
– Geras klausimas. Dar nekalbėjau apie tai su Pauliumi (Motiejūnu). Tiesą sakant, nežinau.
– Marekas Blaževičius pastaruoju metu labai padėdavo komandai, kas jam nepavyko šį vakarą?
– Dar vienas geras klausimas (juokiasi). Žiūrėkite, jis – jaunas žaidėjas. Šįvakar jis nežaidė tame lygyje. Ypač sunku su Johnu Brownu, kuris labai agresyvus gynyboje.
Taip, pastaruoju metu jis tikrai žaidė gerai, bet galbūt mes pradėjome iš jo per daug reikalauti, tikėtis? Kaip ir sakiau, jis – jaunas žaidėjas ir normalu, kad jo žaidimas banguoja.
– Treneri, minėjote, kad nematote komandos progreso. Kaip tai sunku jums asmeniškai, kai bandote išsireikalauti iš žaidėjų to, ko negaunate?
– Nėra lengva, bet aš pozityvus vyrukas. Ypač – kitą dieną. Šiandien, normalu – visi esame nusivylę, laukia sunki naktis, bet rytoj visuomet stengiuosi rasti jėgų.
Kaip jau sakiau, aš tikėsiu šia komanda. Rytoj – būsiu nusiteikęs optimistiškai. Komanda irgi turi tikėti. Mums gali trūkti sėkmės, patirties, atletiškumo ir t.t., bet turime tikėti.
Aš mačiau gerų atkarpų Stambule, Milane, nežinau, galbūt jūs nesutinkate su manimi, bet mums pritrūko nedaug. Esi arti pergalės, bet pralaimi, o tai labai slegia komandą.
Nėra lengva. Daug rungtynių, kelionių, jokių treniruočių, bet tai niekam nerūpi. Mes esame „Žalgiris“ ir visi tikisi, kad mes visada laimėsime. Tai ir pabandysime padaryti.
– Ne kartą pakartojote, kad komanda turi tikėti. Ar jaučiate, kad ji tiki?
– Nežinau. Peržiūrėsime rungtynes, pasikalbėsime. Nežinau, mūsų (trenerių) darbas juos įtikinti (šypteli).
L.Lekavičius per 24 minutes surinko 14 taškų (3/4 dvit., 2/4 trit., 2/2 baud.), perėmė 3 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus, surinkdamas 20 naudingumo balų.
Tiek pat naudingumo balų surinko ir Edgaras Ulanovas, pelnęs 16 taškų (5/7 dvit., 1/2 trit., 3/4 baud.) ir sugriebęs 7 atšokusius kamuolius.
UNIKS į pergalę vedė Brownai. Lorenzo pats sumetė 19 taškų ir dar išdalino 10 rezultatyvių perdavimų, Johnas surinko 15 taškų ir 11 atkovotų kamuolių. Mario Hezonja pridėjo 14 taškų.
„Žalgiriui“ padėti negalėjo traumuoti Mantas Kalnietis ir Janis Strelniekas bei nuo COVID-19 pasveikęs, bet žaisti leidimo dar negavęs Joshas Nebo. Kapitonas 37-erių Paulius Jankūnas, kaip ir 18-metis Titas Sargiūnas, nepakilo nuo suolo.
Pirmąjį tarpusavio mūšį Kazanėje UNIKS buvo laimėjęs 66:53. Kitas rungtynes Eurolygoje „Žalgiris“ žais vasario 8 dieną, namuose su Milano „Olimpia“ (15-7).
