„Žalgiris“ smarkiai nepataikė komplektuodamas sudėtį. Nė vienas iš vasarą komandą papildžiusių krepšininkų nepakėlė klubo į kitą lygį, o visa našta užgulė tvirtus Pauliaus Jankūno pečius.
Vizija atrodė graži – būrio Lietuvos rinktinės žaidėjų užliūliuoti gerbėjai patikėjo „Žalgirio“ tikslų įgyvendinimu. Tikėjo ir klubo vadovybė. Bet užkeiktas „Top 16“ barjeras buvo gerokai per aukštas: 2-12.
Po nepasiteisinusio sezono Europoje vadovai imsis permainų. Arba tiksliau, grįš prie buvusios sistemos.
„Taip, mūsų modelis nepasiteisino. Pripažįstame. Darysime išvadas. Keisimės, kad daugiau nebūtų tokio sezono, – sugėręs kritikos strėles dėl nepasiteisinusių vasaros sprendimų, 24sek sakė P.Motiejūnas. – Faktas, kad grįšime prie to kitokio modelio – daugiau remsimės užsieniečiais“.
Jis patvirtino, kad „Žalgiris“ kitą sezoną nebus turtingesnis, nors naujo formato Eurolygos turnyre priešininkai bus maždaug tokie, kokie šiemet buvo mirtininkų grupėje.
Bet P.Motiejūnas tikina, kad „Žalgiris“ nebus patrankų mėsa. Jis norėtų, kad tą suvoktų ir komandos nariai.
„Norime ugdyti nugalėtojų mentalitetą. Kad nebūtų taip, kad va, mažiausias biudžetas, pralaimėti – normalu, juk mirtininkų grupė. Norisi, kad atėję į „Žalgirio“ areną, jausdami 13-15 tūkst. sirgalių palaikymą, žaidėjai tikėtų. Su kiekvienu galima kautis ir kiekvieną apžaisti“, – įsitikinęs P.Motiejūnas.
24sek interviu su „Žalgirio“ direktoriumi – apie nepasiteisinusius sprendimus, būsimą komandos komplektacijos modelį, Serbijos ir Vokietijos nykštukų sėkmės pavyzdžius, Šarūno Jasikevičiaus viziją, „Lietuvos ryto“ ambicijas ir klubo skolą.
– Pauliau, kaip apibendrintumėte šį sezoną Eurolygoje?
– Sezonas Europoje nepateisino lūkesčių. Ne to tikėjomės. Norėjome daugiau. Tikslai nepasiekti. Akivaizdu, kad tokia situacija nedžiugina.
– Vizija, atrodo, buvo graži: subūrėte pusę Lietuvos rinktinės, bet rezultatas prastesnis nei praėjusį sezoną. Teks keisti komplektacijos strategiją?
– Turime pripažinti, kad šis modelis nepasiteisino. Bet ir tų lietuvių rinkoje nėra tiek daug, kad būtų galima galvoti apie kažkokius pasirinkimus. Pavyzdžiui, įžaidėjo pozicijoje ar kur kitur... Labai nedaug aukšto lygio lietuvių, ant kurių būtų galima statyti žaidimą.
Faktas, kad grįšime prie to kitokio modelio – daugiau remsimės užsieniečiais. Nekalbu, kad užsieniečiai bus pagrindinėje jėga. Jankūnui reikia pastiprinimo. Galvojome, kad šį sezoną žaidimas suksis aplink Jankūną, Kalnietį, Javtoką, Seibutį, Pocių, o pagalbiniai bus legionieriai. Bet kitąmet bus kitaip. Tai apie Jankūną ir užsieniečius suksis žaidimas. Aišku, nepamirštame Seibučio, kitų lietuvių, bet planas toks, kad vežimą temps užsieniečiai.
Niekada nebūsime su 20 milijonų eurų biudžetu. Nerealu. Net nereikia apie tai galvoti.
– Turbūt remtis užsieniečiais gali būti ne tik naudingiau, bet ir pigiau?
– Aišku, su užsieniečiais yra lengviau ir pigiau. Pasirašai metams ir viską matai. Tik mums nepatinka, kad tada nėra to tęstinumo. Norėtume išlaikyti stabilų branduolį keletą metų, bet su legionieriais taip neišeina, nes už mažą kainą su jais nesudarysi ilgalaikės sutarties. Tačiau kažkaip reikės prie to prieiti.
Burdami komandą aplink lietuvius pamatėme, kad taip yra brangiau. Juolab, apima tokia neviltis, kad nors ir darome labai daug, tas mūsų labai daug vis tiek toli nuo to, kokius pinigus gali pasiūlyti kiti Europos klubai.
– Bambergo „Brose Baskets“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ turi panašius resursus kaip „Žalgiris“, bet favoritams šiemet metė gerokai rimtesnį iššūkį. Serbai net pateko į ketvirtfinalį. Ko iš jų visų būtų galima pasimokyti?
– Visi turi tam tikrus modelius. „Crvena Zvezda“ darė tą patį, ką ir mes anksčiau – nusipirko pajėgesnius užsieniečius, ant kurių statė žaidimą ir jiems pavyko.
Tas pats Bambergas... Tai tėra vieneri metai. Čia jau ir sėkmės reikalas. Gali susikomplektuoti ir stabiliau žaisti vieną sezoną. Bet nelabai matau, ką ten mokytis, nes dirbame toje pačioje rinkoje ir darome tą patį. Visų mąstymas, kaip verstis su mažais pinigais, yra panašus. Ne kasmet taip pasiseka.
Su mažu biudžetu pastaruosius trejus metus žaidėme stabiliai, todėl su Eurolyga pasirašėme 10 metų sutartį. Bambergas ar Belgradas tokių stabilių ilgalaikių rezultatų neturi.
Lenkiu galvą, džiaugiuosi, kad maži klubai parodo, jog gali žaisti. Bet vėlgi, vienais metais pavyksta, kitais ne. Nepamirškime, kad čia yra žaidimas. Negali garantuoti, kad susipirkęs net labai gerus žaidėjus turėsi rezultatą, kokį prognozavai.
– Šarūnas Jasikevičius minėjo, kad patekęs į mirtininkų grupę „Žalgiris“ buvo pasmerktas. Bet kitą sezoną nauja Eurolyga bus kaip mirtininkų turnyras. Galbūt tam vasarą reikės kažkokių didesnių investicijų?
– Liūdna, bet mes didesnio biudžeto skirti negalime. Reikia nepamiršti, kad turime įsipareigojimus, kuriuos reikia padengti. Ir tai nesikeis. Modelis keičiasi, bet nepabėgsime nuo tos kupros, kurią turime.
Komandos ten bus stipresnės, viskas keisis, bet reikia nepamiršti, kad turime savo piramidę, jaunimo ugdymo programą ir reikia laikytis tos strategijos. Tą daro labai mažai klubų. Investicijos reikalauja daug finansų, kantrybės – ir trenerių, ir vadovų.
Kitą sezoną iškart pradėsime nuo „Top 16“. Bet nesiruošiame būti patrankų mėsa. Kausimės.
Rezultatai ne visada būna tokie, kad per 10 metų gali kažką gauti. Bet turime tai daryti. Tik tokį „Žalgirį“ mes įsivaizduojame. Tokią sistemą matome ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Nesame tie, kurie nori kažką iš kažkur susipirkti ir džiaugtis kažkokiu rezultatu. Maloniau matyti, kai pusė mūsų jaunų žaidėjų žaistų jaunimo ar vyrų rinktinėse. Kad kažką patobulintume iki LKL, kažką – iki Europos taurės, kažką – iki Eurolygos lygio.
Ir toks mūsų modelis nesikeis. Niekada tarp tų vienuolikos su Eurolyga sutartis pasirašiusių klubų nebūsime su 20 milijonų eurų biudžetu. Nerealu. Net nereikia apie tai galvoti. Galima galvoti, kad atidavę skolas turėsime keliais milijonais daugiau. Bet nereiškia, kad galėsime susipirkti milijoninius žaidėjus. Noras augti ir turėti savus nesikeis.
Kaip seksis ateinantį sezoną, pamatysime. Didesnę reikšmę turės namų mačai. Sirgalių palaikymas. Nuo pat pradžių bus svarbios visos rungtynės. Einant prie savotiško NBA modelio keisis žaidėjų mentalitetas. Namų rungtynės bus kažkas tokio, dar svarbesnio. O po pirmojo sezono matysime. Kitą sezoną iškart pradėsime nuo „Top 16“. Bet nesiruošiame būti patrankų mėsa. Kausimės.
Norime ugdyti nugalėtojų mentalitetą. Kad nebūtų taip, kad va, mažiausias biudžetas, pralaimėti – normalu, juk mirtininkų grupė. Nesinori mėtytis tomis popsinėmis frazėmis, bet niekada nežaidžia pinigai ar pavardės. Bet norisi, kad žaidėjai tą suvoktų. Kad atėję į „Žalgirio“ areną, jausdami 13-15 tūkst. sirgalių palaikymą, jie tikėtų. Su kiekvienu galima kautis ir kiekvieną apžaisti.
Šiemet tai nepavyko, bet greitai niekas nesidaro. Tikimės, kad mūsų filosofija persiduos jaunimui. Ir galbūt kitąmet to tikėjimo bus daugiau.
– Kalbate apie „Žalgirio“ tęstinumą. Didžiule to dalimi tapo Šarūnas Jasikevičius ir su juo pasirašytas 2,5 metų kontraktas. Ar buvo sunku jį įpareigoti ilgam laikotarpiui ir perimti klubo vairą tokioje ekstremalioje situacijoje – po skaudžių pralaimėjimų, mirtininkų grupėje, be Javtoko, su išvykstančiu Kalniečiu?
– Jeigu būtume pasirašę sutartį iki sezono pabaigos, būtume įmetę žmogų į sunkią situaciją. Nenorėjome Šarūnui kelti jokių abejonių. Suprantame, kad jam kaip treneriui dar reikia augti. Jis sėkmingai auga, sėkmingai augs. O tada su savo vardu jis bus įdomus kitiems klubams. Jis puikai tą supranta.
Ilgalaikė sutartis parodo, kad mes juo tikime ir norime stabilumo. Norėtume, kad nesikeistų treneriai, liktų pagrindiniai žaidėjai. Reikia tęstinumo. Jis po truputį perpranta „Žalgirio“ sistemą ir prie jos prisideda. Manau, sandoris buvo naudingas abiem pusėms.
– Kiek dabartinė komanda atitinka Jasikevičiaus viziją ir ar vasarą išvysime didelių korekcijų sudėtyje?
Žinome savo virtuvę, pasišnekame, suprantame savo padarytas klaidas ir prisiimame atsakomybę.
– Dar laukia labai sunkios kovos lietuviškame fronte, todėl vertinti žaidėjų ar trenerių nesinori. Nepasiekėme dviejų tikslų, liko paskutinis. Trūks plyš turime laimėti Lietuvos čempionatą. Pasidėti kažkokį pagrindą išsaugant pagrindinį trofėjų, ugdyti nugalėtojų mentalitetą ir pamatyti, kaip jie po viso to sunkaus sezono ir pralaimėjimų gali atsitiesti ir parodyti save. Tas finišas ypatingai svarbus.
– Šį sezoną „Žalgiryje“ vyko raganų medžioklė. Iš pradžių dėl prastų rezultatų buvo kaltinamas treneris Gintaras Krapikas. Vėliau vis dažniau pirštais baksnoti žaidėjai. Galiausiai – jūs, vadovai. Ar jaučiate atsakomybę dėl šio sezono rezultatų?
– Žinome savo virtuvę, pasišnekame, suprantame savo padarytas klaidas ir prisiimame atsakomybę. Tas spaudimas visada didelis. O didžiausią spaudimą jaučiame prieš sirgalius. Nenorime jų nuvilti. Tikime, kad kitą sezoną bus geriau. Bet dėl nepasiektų tikslų ir tų rezultatų pačiam prieš aistruolius labai skaudu. Tikėjo ne tik jie, bet ir mes.
Tačiau nenorime užsiimti saviplaka ar atgailavimu. Taip, mūsų modelis nepasiteisino. Pripažįstame. Darysime išvadas. Keisimės, kad daugiau nebūtų tokio sezono.
– Turbūt dar sunkiau dėl to, kad prieš sezoną buvo iškeltas aukščiausias tikslas klubo istorijoje – ketvirtfinalis?
– Ambicijos buvo sukeltos visiems. Tikėjome, kad galime pasiekti tuos tikslus. Apie ketvirtfinalį kalbėjome ne šiaip, kad tik pasakytume. Nemalonu. Pritariu, kad kai kėlėme tokius tikslus, tai galutinis rezultatas dar skaudesnis.
– „Žalgiriui“ liko vienintelis būdas apsilaižyti žaizdas – laimėti LKL. Bet ar toks „Lietuvos ryto“ pareiškimas Karaliaus Mindaugo taurėje ir finalo serijai nukreiptas pasiruošimas nebaugina? Neatrodo, kad „Lietuvos rytas“ dabar geriausiai pasiruošęs nuversti „Žalgirį“ per tuos šešerius metus?
– Nemanau. Žinote, būna kaip po tos treniruotės, kai sakai, kad vos atlaikei, bet kadangi viskas praėjo, tai atrodo ir to didelio vargo nebuvo. Galbūt atrodo, kad tie šešeri metai buvo lengvi. Bet laimėti LKL niekada nebuvo lengva. Visada jautėsi ta konkurencija.
Prisiminkime tą patį LKL pusfinalį su „Lietuvos rytu“. Ta komanda tikrai stipri. Bet nemanau, kad šie metai kažkokie išskirtiniai. Vienintelis dalykas, kuris kitoks, tai kad anksti iškritę iš Europos taurės jie viską darė tam, kad nugalėtų mus. Bet bus nei lengviau, nei sunkiau. Finalas yra finalas. Visada jie norėjo laimėti bet kokia kaina. Lygiai taip pat alkani ir mes. Norime įrodyti, kad eilinį kartą esame geriausi Lietuvoje.
– Iš dublerių šį sezoną į pagrindinę „Žalgirio“ komandą pateko tik Martynas Sajus. Bet tik todėl, kad traumą patyrė Robertas Javtokas. Kaip sekasi jaunimui? Ar yra pribrendusių žaidėjų kito sezono pagrindinei komandai?
– Jau laikas peržiūrėti sutartis, atsivežti naujų žaidėjų ir iš naujo pradėti trejų metų ciklą. Taip, tų dublerių šiemet pasikvietėme nedaug, bet pasikeitė visas treniruočių pobūdis. Jie vis dažniau treniruojasi su pagrindine komanda. Pagal testus matome, kaip dirba treneriai, kaip fiziškai sustiprėjo žaidėjai. Akivaizdžiai matosi, kaip jie patobulėjo mesdami į krepšį, perduodami kamuolį ir t.t.
Smagu, kad einame į priekį. Bet nebus taip, kad iš dvylikos dublerių komandos žaidėjų šeši ateis į pagrindinę komandą. Tegul į ją patenka nors 1-2, o kiti 10 iš 14 patenka į LKL. Kitą sezoną prie Sajaus kažkas dar prisijungs.
– Kitas nemažesnis „Žalgirio“ tikslas nei rezultatai aikštėje – skolų mažinimas. Kaip sekasi tą daryti?
– Kol kas viskas eina pagal planą. Atsiranda vienas kitas rėmėjas, kuris susiduria su sunkumais. Bet tikimės, kad sunkumai išsispręs ir sutartys, įsipareigojimai bus vykdomi. Visiems galams suvesti liko trys mėnesiai.
Manau, kad finansine prasme sezonas bus tikrai sėkmingas. O detales apie finansus pristatysime po sezono. Bet taip pat reikia, kad žmonės nenustotų eiti į „Žalgirio“ areną. Palaikytų komandą LKL taip, kaip Eurolygoje. Juk tai irgi yra mūsų duona.
