Sostinės komandos vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius išskyrė varžovų komandos lietuvius Rimantą Kaukėną ir Kšyštofą Lavrinovičių, pavadindamas juos pavojingiausiais Sienos klubo ginklais puolime. Serbas taip pat pridūrė, kad tikisi didelės žiūrovų paramos.
– Pirmosios rungtynės namie yra pliusas?
– Tikiuosi, kad pliusas. Pranašumas bus, jeigu „Siemens“ arena bus pilna. Šiai komandai reikia palaikymo. Pilna arena reiškia, kad komanda žaidžia su dviguba energija ir užsidegimu. Priešininkas labai stiprus, todėl reikia įvairios pagalbos.
„Montespaschi“ ekipa yra viena stipriausių pastaraisiais metais Europoje. Jie žaidė tiek finaliniame ketverte, tiek ketvirtfinalyje. Jų sudėtis nemažai pasikeitė, tačiau išliko tas pats treneris, tas pats žaidimo braižas. Visose pozicijose Siena turi gerų žaidėjų. Kiekvienas aikštelėje pasirodęs krepšininkas žaidžia iš visų jėgų. Mes turime rungtyniauti lygiai taip pat. Lavrinovičius ir Kaukėnas yra pagrindiniai „Montepaschi“ puolimo ginklai. Komandoje taip pat yra kitokio braižo žaidėjų. Stonerookas praėjusiose rungtynėse per 29 minutes nė sykio nemetė į krepšį. Vadinasi, jis puikiai rungtyniauja gynyboje ir treneriai juo pasitiki. Bo McCalebbas praėjusį sezoną žaidė puikiai. Dabar, manau, jis taip pat yra vienas iš pavojingiausių Sienos ginklų.
Mes alkani pergalių. Tiek draugiškose rungtynėse, tiek sezono metu nepasiekėme daug laimėjimų. Mums reikia laimėti ir tikiuosi, kad „Siemens“ arena bus pilna bei padės mums tai padaryti.
– Kokį įspūdį palieka komandos naujokas?
– Khalidas Lietuvoje yra vos 3 dienas. Jis adaptuojasi komandoje greičiau, nei iš jo tikėjausi. Kol kas jis nėra pasiekęs geriausios sportinės formos, bet geriau neįmanoma tikėtis, kai žaidėjas praleido pasirengimą sezonui ir treniravosi individualiai. Khalidas yra patyręs krepšininkas, kuris mums labai daug padės. Dabar iš el Amino stebuklų nesitikime. Mums tiesiog reikia daugiau žaidėjų, kurie galėtų įžengę į aikštę įnešti šviežumo, ko trūko Stambule.
Babrauskas susižeidė delną ir kol kas neaišku, ar jis galės rungtyniauti. Šiek tiek susižeidęs buvo ir Bjelica, tačiau šiandien vakare jis jau treniruosis. Mes judame tinkame linkme. Pasikartosiu, kad trūksta laiko pasirengti, tačiau mes neturime kito pasirinkimo. Trečiadienį stengsimės žaisti taip gerai, kaip tik mokame, ir iškovoti pergalę.
– Teigėte, kad komandai reikia žaisti su didesne energija ir užsidegimu.
– Taip, bet nėra lengva pakeisti tokius dalykus per savaitę. Reikia daug treniruočių, kad pakeistum įpročius. Geriau neturėti įpročių ir juos suformuoti. Savo trūkumus turime kompensuoti noru ir energingumu. Pakeitėme treniruočių sistemą, kuri buvo prieš tai. Tai esu aš, kuriu savo sistemą, komandą. Nežinau, kada būsiu patenkintas auklėtinių žaidimu, tačiau mes po truputį judame į priekį. Žingsnis po žingsnio. Kad persilaužtume, mums reikia vienos geros pergalės.
– Kokius įpročius norite pakeisti?
– Noriu, kad žaidėjai būtų alkani visas 40 minučių, nežiūrint į rezultatą švieslentėje. Turime žaisti ir bandyti pasiekti rezultatą. Taip pat reikia keisti gynybos įpročius. Turime daugiau bėgti. Mūsų aukštaūgiai privalo daugiau judėti, juk jie jauni. Kiekvieną dieną turime dirbti tam, kad pakeistume įpročius.
– Galbūt svarstote apie pokyčius komandoje?
– Ne, šiuo metu tikrai negalvoju. Biudžetas mūsų neleidžia to daryti. Su dabartine sudėtimi turime dirbti. Kiekvienas žaidėjas privalo padaryti viską, ką geriausiai moka. Nesvarbu, kokie žaidėjo sugebėjimai puolime, jis privalo gerai gintis ir kovoti dėl atšokusių kamuolių.
– Galbūt geriau būtų dabar žaisti su „Cholet“ ar „Cibona“?
– Dabar nenoriu diskutuoti šiuo klausimu. Burtai buvo ištraukti Barselonoje, jie viską nulėmė. Jeigu klausytume mano norų, aš pageidaučiau, kad Eurolyga prasidėtų tik po trijų savaičių. Galbūt dabar norėčiau žaisti tik draugiškus mačus. Viskas, kas buvo iki šiol, – istorija.
