Tauragės „Bremenoje“ 2004-aisiais profesionalo karjerą pradėjęs snaiperis sunkiai galėjo pagalvoti, kad ateis diena, kai jis turės galimybę kautis dėl Eurolygos čempionų titulo.
Be galo džiugu. Ypač su sava komanda. Kauno komanda. „Žalgiriu“. O ne kažkokia kita komanda.
Jis kartu su Pauliumi Jankūnu yra ilgiausiai „Žalgiryje“ rungtyniaujantys lietuviai.
P.Jankūnas žaidė dar prie Arvydo Sabonio, 2003-2004 metais, o A.Milaknis – nuo 2007-ųjų.
Abu jie, beje, sėdi vienas šalia kito „Žalgirio“ rūbinėje.
Kai A.Milakniui nuskambėjo klausimas su žodžių junginiu „senieji žalgiriečiai“, snaiperis žvilgtelėjo per petį į kapitoną ir žemu balsu perklausė: „Kas čia seni?!“
„Kas tau čia seni, a girdi?“ – linksmai pritarė 33-ejų Paulius Jankūnas.
„Pačiame jėgų žydėjime!“ – šypsojosi 31-erių A.Milaknis.
Ir iš tiesų, abu ilgamečiai (šis žodis krepšininkams patiko žymiai labiau) žalgiriečiai žaidžia turbūt geriausią krepšinį savo karjeroje.
A.Milaknis pradėjo Eurolygos ketvirtfinalio seriją 27 taškais ir 7 tritaškiais, tik kad antroje jos pusėje pataikė jau vos 1 iš 7 ir sukrapštė tik 4 taškus
Skirtingai nei Paulius Jankūnas, kuris per du pirmuosius mačus tepelnė 4 taškus, o trečiosiose ir ketvirtosiose rungtynėse – 21.
Tačiau „Žalgiris“ yra stiprus kaip komanda, tad kai reikėjo, jų taškus kompensavo bendražygiai. Du seni geri bičiuliai dabar gali pokštauti šalia vienas kito prie rūbinės.
„Kur?!“ – linksmai sau po nosimi pabambėjo Artūras Milaknis, kai čia prie pat Paulius Jankūnas žurnalistams pasakojo apie „Žalgirį“ finalo ketverte.
„Nesvarbu, tau 20 ar 30 metų, bet tas pats jaunimas... Kai turi gerą sezoną... Velnias čia žino, kur nueisi, į kokią komandą. Gal gyvenime nebepateksi į atkrintamąsias ar finalo ketvertą.
Lengvai jaunai pagyvenusiems tai, manau, ypatingai svarbu ir džiugu, – apie ilgai lauktą ilgamečių žalgiriečių žingsnį į išsvajotąjį finalo ketvertą pasakojo A.Milaknis. – Ta karjera gi nėra amžina. Be galo džiugu. Ypač su sava komanda. Kauno komanda. „Žalgiriu“. O ne kažkokia kita komanda.
Manau, tai reiškia daug tiek mums, tiek visam klubui, visiems žmonėms. Žiauriai smagu.
Pagaliau daug kas laukė ir sulaukė. Galės nuvykti į Belgradą ne šiaip pasižiūrėti, bet palaikyti mūsų.“
Po finalinės sirenos, kuri skelbė „Žalgirio“ pergalę serijoje su „Olympiakos“ 3-1, A.Milaknis spėjo persimesti keliais žodžiais su varžovų gynėju iš Latvijos Janiu Strelnieku.
Lietuviui įstrigo viena mintis, kurį įkvėpia prieš finalo ketverto varžybas Belgrade gegužės 18-20 dienomis.
„Strelniekas gale pasakė, kad tokia galimybė gali pasirodyti tik kartą gyvenime. Daugiau gali jos ir nebeturėti, – susimąstė A.Milaknis. – Sunku gal dabar šiuo metu sukombinuoti kažkokią mintį, nes tų emocijų ir minčių daug. Nežinau... Bet turėsime tą įrašą, tačiau vien juo pasitenkinti būtų, vėlgi, gaila... Po to gailėsiesi, jei kažko ten nenuveiksi.
Ten jau finalo ketvertas, nebe serija. Vienerios rungtynės.
Gali visko nutikti.“
