Šaras per tą linksmą paskutinę minutės pertraukėlę suprato, kad „Žalgiris“ pateko į atkrintamąsias varžybas.
Kaip kitaip, kai Artūras Milaknis lyg koks „Žalgirio“ sirgalius „bangavo“ ant atsarginių suolo.
Beje, treneris dar per ilgąją pertrauką pasidomėjo, kad „Anadolu Efes“ parankiai „Žalgiriui“ nugalėjo Milano „Olimpia“ ir nutiesė kelią žaliai baltiems į ketvirtfinalį. Tik kad juo dar reikėjo nukulniuoti patiems – laimėti Madride po 20 metų pertraukos.
Duodamas interviu spaudos konferencijoje „Real“ treneris Pablo Laso per sienas girdėjo, kaip lauke „Žalgirio“ sirgaliai skandavo Šaro vardą ir laukė savo didvyrio.
Prieš tai jie pasveikino išeinančią visą „Žalgirio“ komandą. Treneris skubėjo paskui, bet prieš tai Lietuvos žiniasklaidai Madride jis atsivėrė ir apie džiaugsmingus, ir labai sunkius sezono momentus.
„Dabar galvoju, kaip kur gerai eiti švęsti, – paklaustas, kas dedasi galvoje po svaiginančio reguliariojo sezono finišo su šešiomis pergalėmis iš eilės, juokavo Šarūnas Jasikevičius. – Sąžiningai, taip smagu... Žinau, kad Kaunas švenčia, daug fanų Lietuvoje švenčia...
Manau, mūsų organizacijai tai puikus žingsnis. Turime tuo džiaugtis ir vertinti tai, kas vyksta.
Reikia suprasti, kad tokie dalykai yra galimi tik kai turi žaidėjus su didžiuliu charakteriu, kurie toliau stengiasi, dirba ir nepalūžta.
O momentų šiais metais buvo labai sunkių. Ypač po tokio sezono kaip pernai, kai išaugo visų lūkesčiai.“
– Kaip pavyko atlaikyti lemiamą „Real“ šturmą?
– Manau, vėl tas charakteris. Suprantama sistema, kur galime atakuoti.
Manau, žaidžiame brandžiau. Gynėjų žaidimas dabar geresnis, o nuo jų priklauso daug kas. Ir perdavimų laikas, ir įvedimai į kiekvieną ataką ar gynybą, yra labai svarbu.
Jie tą supranta ir mes dabar tikrai geresni, nei buvome sezono pradžioje.
– Kas lėmė tokį Davieso šou paskutinėmis rungtynių minutėmis, per kurias jis pelnė 12 taškų?
– Tie metimai buvo planuoti. Vienintelis klausimas buvo, ar mes pataikysime.
Kaskart, kai žaidžiame su „Real“, jie mums duoda tuos metimus. Šiandien tiek Brandonas, tiek Antanas juos pataikė.
Daviesas nesiėmė iniciatyvos ant savęs – tai buvo labiau sistemos padariniai. Tiesiog gynėjams reikėjo suprasti, kokiais kampais žaisti.
Tas Madrido gynėjų žaidimas yra labai agresyvus. Jie gali išmušti tave iš derinių ir t.t. Jeigu mes būtume turėję kažkiek kantrybės, tai Brandonas būtų vis tiek gavęs tuos metimus.
– Kada supratote, kad „Žalgiris“ pateko į atkrintamąsias?
– Per paskutinę minutės pertraukėlę.
Jau svilo padai. Kaip ir paskutinius 2-3 mėnesius.
Reikia suprasti, kad kiekvienas rungtynes žaidžiame kaip finalą. Galėjome laimėti tik su dideliu žaidėjų charakteriu.
Sakau tą labai nuoširdžiai.
– Kaip galima apibūdinti visą tą „Žalgirio“ transformaciją, kai pasiekėte šešias pergales paeiliui ir sugrįžote į atkrintamąsias?
– Dabar dar sezonas tęsiasi. Gal po jo skaičiuosime viščiukus.
Bet labai malonu. Tikras komandos charakteris išlenda, kai labai sunku. Tikras žmonių charakteris išlenda, kai labai sunku. Neieškant kaltų.
Šituo klausimu žaidėjams galima rašyti 10 balų – kad toliau stengėsi ir patikėjo.
Štabe esame visi vienminčiai – nelabai jiems leidome pagalvoti, kad kažką darysime kitaip. Tyliai ramiai ėjome savo tikslo link.
– Po kelių pergalių minėjote, kad „Žalgiris“ dar nerodo savo tikrojo veido. Kiek jo dar liko parodyti?
– Reikia pripažinti, kad „Real“ pataikė aibę sunkių metimų. Tie patys Tavareso dėjimai... Kalbame apie milimetrus. Vos ne per milimetrą užkabindavo gerai pasus. Žaidėme prieš įspūdingą komandą. Žinojome, kad bus labai sunku.
Svarbiausia, kad dabar yra pergalės. Žaidimą pagerinti velnias ar išeis.
– Ką pasiėmėte iš tos sunkaus sezono patirties kaip jaunas tobulėjantis treneris?
– Patirtis toliau tikėti savo sistema, nelabai nuo jos nukrypti. Gali nuo jos nukrypti, kai yra visi žaidėjai. Bet mes žinojome, kad didžiausia problema yra traumos. Svarbiausia buvo palaikyti žaidėjų moralę.
Nemanau, kad kažką dariau kitaip. Žaidėjai sugrįžo, įėjo į gerą formą, suprato sistemą ir turime rezultatą.
Galime kalbėti daug apie tai, kas vyksta prie šoninės linijos, bet tai jie turi viską padaryti. Su tokiu charakteriu mes tikrai turime šansų.
– Fanai lauke šaukia jūsų vardą. Koks jausmas žaisti išvykoje lyg neutralioje aikštėje, kai komandą palaiko šimtai žaliai baltų?
– Aš už tai ir sakau. Nežinau, ar žmonės gerai supranta tą frazę, bet kas vyksta su „Žalgiriuku“, yra žiauriai faina.
Negalime visų tų išparduotų bilietų praleisti kaip normalaus dalyko. Tai yra fantastinis palaikymas.
Visur, kur vykstame, yra fanų. Galvoju, žaidėjai tikrai tą jaučia. Tai nėra kažkokia klišė. Tikrai, žaidėjai jaučia fanų palaikymą. Aš neįsivaizduoju, kaip gali būti kitaip.
– Ketvirtfinalyje turbūt laukia „Fenerbahče“. Koks žvilgsnis į kovą su jūsų geru bičiuliu?
– Nepažįstu aš ten nė vieno jokio bičiulio. Nežinau, kas jis toks (šypsosi.).
– Ko galime tikėtis iš ketvirtfinalio serijos?
– Kad išeisime iš jos būdami geresni žaidėjai ir treneriai. Šimtu procentų.
– Madrido restoranus žaidėjai žino?
– Tai kažkur jau stalą užsisakė. Treneriui belieka tik iš paskos eiti (juokiasi.).
