Marko Guduričius vos nulipęs nuo terapijos stalo atsiliepė į 15min skambutį.
Po rytinės „Fenerbahče“ treniruotės jis atliko maždaug pusvalandžio trukmės procedūrą. Viskas tam, kad atgavęs visas jėgas, 26 metų serbas galėtų pakilti kovai su Kauno „Žalgiriu“.
„Jaučiuosi gerai. Turėjau problemų su čiurna, bet aš grįžtu, – 15min pareiškė vienas „Fenerbahče“ lyderių. – Treniruojuosi nuo savaitės pradžios ir esu pasiruošęs.“
Tai buvo žodžiai, kurių su nekantrumu laukė „Žalgirio“ žvalgai. Ir su džiaugsmu sutiko viena didžiausių sporto organizacijų visame pasaulyje.
Aštuntasis „Fenerbahče“ numeris dėl traumos praleido vieną Eurolygos turą ir komanda iškart pajuto jo trūkumą.
Prieš savaitę Stambulo krepšininkai sukrapštė vos 52 taškus ir kapituliavo Valensijoje (52:66). Kai su M.Guduričiumi nuo 16 Eurolygos turo „Fenerbahče“ demonstravo antrą pagal efektyvumą puolimo reitingą visame turnyre, pagal šį rodiklį nusileisdama tik komandai, su kuria dabar tiesiog neįmanoma žaisti – Stambulo „Anadolu Efes“.
Sutapimas ar ne (greičiausiai, kad ne), bet su M.Guduričiaus atvykimu prasidėjo ir „Fenerbahče“ atgimimas. Per 13 rungtynių su buvusiu Željko Obradovičiaus kariu Igorio Kokoškovo kariauna laimėjo 12.
Šis vyrukas nežaidė intensyvaus krepšinio beveik metus – nuo sausio galo, kai atsidūrė „Memphis Grizzlies“ vyr. trenerio Tayloro Jenkinso paraštėse. Tačiau du fizinio rengimo burtininkai – Marko Sekuličius ir Igoris Ranisavljevas – magiškai pastatė krepšininką „Fenerbahče“ sezono gelbėjimo operacijai.
Po trijų mėnesių individualaus prakaito prisijungęs pasisparinguoti penkiese prieš penkis su Belgrado „Mega“ vyrukais, gruodžio pabaigoje papildęs tuometinius Eurolygos autsaiderius jis kardinaliai pakeitė „Fenerbahče“ sezono kryptį.
Statistika rodo, kad su Marko aikštėje „Fenerbahče“ Eurolygoje per 100 atakų vidurkį įmeta vid. 11,2 taško daugiau nei priešininkai.
Tad nuo to karto, kai „Žalgiris“ Kaune tyčiojosi iš „Fenerbahče“ net 37 taškų skirtumu (99:62), reikalai Stambule kaip mat pasikeitė.
Dabar tai „Fenerbahče“ yra paskutiniajame Eurolygos atkrintamųjų varžybų vagone, o M.Guduričius su vyrais rūpinsis, kad ketvirtadienį žalgiriečiai nesikėsintų įlipti į benuvažiuojantį ketvirtfinalio traukinį.
Prieš „Žalgirio“ ir „Fenerbahče“ susirėmimą Stambule (19 val. 45 min.) – 15min interviu su M.Guduričiumi apie atgaivintą Turkijos klubą, jo antrininką „Žalgiryje“ ir vakarienes su Jonu Valančiūnu.
– Noriu jūsų paklausti apie tris lietuvius. Pirmiausia – buvusį bendraklubį Joną Valančiūną. Kokį įspūdį jis paliko Memfyje aikštėje ir už jos ribų?
– JV... (šypsosi.). Už aikštės ribų jis buvo vienas geriausių mano draugų. Tai buvo vyrukas, su kuriuo beveik kaskart išvykose eidavau vakarieniauti. Jis man labai padėjo.
Aikštėje jis tikras profesionalas. Dirba sunkiai, žino savo vaidmenį. Ir jis niekada nebūna patenkintas. Net kai sužaidžia gerai – surenka 20+20 dvigubą dublį, jis niekada nenusiramina ir nori dar.
Bet už aikštės ribų jis labai linksmas, visada pozityvus vyrukas. Turėjome gerą laiką kartu, ypač burbule.
– Dabar jūsų komandas draugas yra dar kitas lietuvis. Koks yra Edgaras Ulanovas ir ką jis prideda žaidimui, kai kartu esate aikštėje?
– Ula irgi linksmas vyrukas (šypsosi.). Man jis patinka, nes jis supranta krepšinį. Jis daug metų praleido pas Šarą, o mes visi žinome, ką tai reiškia.
Jis įneša kitokios energijos ir patirties. O tai labai svarbu. Šioje komandoje turime daug Eurolygos debiutantų, todėl mums reikia tokių kaip jis.
– Sprendžiant iš to, kaip dažnai šiame interviu kalbate apie komandinį krepšinį ir gerus charakterius, jums turbūt artimas Lietuvos krepšinis?
– O taip, turbūt būtų teisinga taip sakyti (šypsosi.).
– O kas dėl trečio lietuvio... Nežinau, ar taip pasirodė tik man, tačiau jūsų žaidime matau daug panašumų su Mariumi Grigoniu. Jei atvirai, kai išvykote į NBA, maniau, kad jis būtų geriausias pretendentas jus pakeisti Stambule. Ką manote apie šį būsimą priešininką ketvirtadienį?
– Taip, aš turbūt sutikčiau su tokiu palyginimu. Mes tikrai turime panašumų.
Jis svarbus žaidėjas, nesavanaudis. Bet kartu šiemet jis yra tikras „Žalgirio“ lyderis. Jis labai pasitiki savimi. Šį sezoną jau įmetė 2–3 pergalingus metimus, žaidžia labai gerą krepšinį ir puikiai pataiko.
Tai geras krepšininkas. Protingas – žino, ką daro. Ir jis padaro komandos draugus geresniais.
Aš laukiu tos dvikovos. Bandysiu jį uždengti. Iššūkiai man patinka.
– Gruodį atvykote į priešpaskutinę Eurolygos komandą, kurią supurtė nesėkmingo sezono starto turbulencija, taip pat virš kurios dvelkėsi abejonių debesys. Kokią ją pamatėte rūbinėje ir treniruočių salėje?
– Buvo labai keista, nes nežinojau, ko tikėtis. Prisimenu, kad kai atėjau į pirmą treniruotę, pabandžiau įnešti energijos, kautis, garsiai kalbėti, žaisti kietai gynyboje. Bandžiau pakeisti komandos ritmą.
Bet ten sutikau tikrai geros formos vyrukus. Jie irgi sunkiai kovėsi, žaidė kietai. Tačiau jiems trūko mažos dalelės. Ir jaučiau, kad buvau ta reikalinga dalelė visame mechanizme, kad pradėtume geriau pulti.
Ypač kai laimėjome pirmas 2–3 rungtynes, mūsų pasitikėjimas augo ir viskas ėmė lengvėti. Bet taip pat manau, kad jiems reikėjo laiko. Turime daug naujų žaidėjų, Igoris debiutavo Eurolygoje, todėl mums reikėjo laiko susiklijuoti.
Bet dar turime daug erdvės tobulėti ir su nekantrumu laukiu sezono finišo tiesiosios. Ir, tikiuosi, atkrintamųjų.
– Kai tik prisijungėte prie komandos, su jumis aikštėje „Fenerbahče“ pradėjo rinkti vid. 11,2 taško daugiau, nei jums sėdint ant suolo. Nuo šešioliktojo turo komanda pradėjo demonstruoti antrą pagal efektyvumą puolimo reitingą Eurolygoje, taikliausiai atakuoti krepšį ir pirmauti pagal rezultatyvius perdavimus. Ko bandėte įnešti į „Fenerbahče“ puolimą?
– Pirmiausia bandžiau galvoti apie gynybą ir įnešti kietumo, energijos. O puolime žaisti paprastai. Bandžiau tiesiog žaisti krepšinį – dalytis kamuoliu, kalbėtis su vyrukais. Dalytis savo patirtimi, nes turime daug žaidėjų, kurie dar nebuvo rungtyniavę Eurolygoje.
Bandžiau padėti visiems. Norėjau nedaryti kažko per daug. Tiesiog žaisti paprastą krepšinį.
Manau, tie metai NBA man padėjo pamatyti kitus dalykus. Kitą būdą, kaip priimti žaidimą, mentalitetą. Pavyzdžiui, kai esi laisvas, tiesiog mesti. Tie vieneri metai NBA man labai padėjo.
– Turite omenyje naują būdą po preciziško ir disciplinuoto Željko Obradovičiaus krepšinio?
– Taip, NBA krepšinis yra kaip visai kitas sportas. Man prireikė laiko prisitaikyti ir suprasti, kaip jie mąsto ir kaip turėčiau žaisti. Ko jie iš manęs nori.
Manau, turėjau gerų mačų ir parodžiau, kad galiu ten žaisti. Bet viskas labai paprasta – tiesiog dalykai nesusiklostė. Užtat dabar aš čia – vėl laimingas, kad galiu žaisti.
– Interviu „EuroHoops“ minėjote, kad jūsų karjeros etapas Memfyje greitai baigėsi dėl aplinkybių ir netinkamos situacijos. Atvykote į stovyklą vėlai po pasaulio čempionato Kinijoje, vėliau, kai T.Jenkinsas pakeitė „Grizzlies“ rotaciją, komanda pradėjo laimėti be jūsų, ir jūsų pagalbos ekipai daugiau nebeprireikė. Bet kai žvelgiate į kitas NBA komandas, kaip manote, kokioje sistemoje galėtumėte pritapti ir būti sėkmingas šios lygos krepšininkas?
– Dažnai apie tai pagalvoju. Bet negali sakyti, kad galiu pasirodyti geriau nei kitas žaidėjas.
Jei atvirai, viskas priklauso nuo situacijos ir sistemos. Sakyčiau, galėčiau geriausiai prisitaikyti komandoje, kuri žaidžia nesavanaudišką komandinį krepšinį, su daug kamuolio judėjimo.
– Grįžote į „Fenerbahče“ labai greitai – po vienerių metų pertraukos. Tad pirmą kartą įžengęs į „Fenerbahče“ treniruotę, pagal ką atskyrėte, kad tai ne Željko Obradovičiaus, o Igorio Kokoškovo pratybos?
– Visi to manęs klausia (juokiasi.). Bet jei atvirai, visada duodu tą patį atsakymą – tai labai komplikuota. Galime apie tai kalbėti kelias valandas, bet turbūt tik keli žmonės, kurie gerai supranta krepšinį, suprastų tą skirtumą.
Željko ir Igoris skirtingi savais būdais, bet kartu turi ir panašumų. Bet abu būdai geri, jei tik vykdai nurodymus.
Igoris yra ramesnis, Željko – intensyvesnis, labai reiklus. Bet abu būdai yra geri ir abu jie veikia. Žaidžiame gerai. Manau, galime nuveikti kažką gero.
– Minėjote, kad matėte nemažai Eurolygos rungtynių. Nors „Žalgiris“ nebuvo žiūrimiausia jūsų komanda, kokį įspūdį paliko šios ekipos žaidimas?
– Žinoma, tikrai mačiau „Žalgirio“ rungtynių. Pirmas įspūdis toks, kad tai labai nesavanaudiška komanda. Jie labai kietai ginasi, paprastai puola, bet turi gerą trenerį ir gerus žaidėjus.
„Žalgiris“ labai gerai pradėjo sezoną. Atrodo, ilgą laiką laikėsi pirmajame penketuke.
Nesavanaudiškas komandinis krepšinis – prieš tokį dengtis sunkiausia.
– Ketvirtadienį susitinkate su šiuo tiesioginiu oponentu lenktynėse dėl vietos Eurolygos atkrintamosiose. Kaip vertinate „Fenerbahče“ galimybes išsaugoti vietą ketvirtfinalyje, kai aplinkui tokia didžiulė konkurencija?
– Tai neįtikėtina! Šie metai tiesiog beprotiški. Bet tikiu, kad turime gerus šansus.
Turime sunkų tvarkaraštį. Keletas sunkių išvykos mačų (Pirėjuje ir Miunchene), namų rungtynės su „Barca“, „Real“. Bus nelengva, bet esame geros formos ir sveiki. Jei liksime tokie patys, galėsime patekti į atkrintamąsias.
O tada jau gali būti visko.
