„Ei! Ei! Ei! – Marius Grigonis patruliavo „Ulker“ arenos rūbinėje. – Vakar tai taip nesiveržėm!“
Artūras Milaknis kaip koks superžvaigždės asmens sargybinis bandė atitverti į rūbinę susigrūdusius žurnalistus nuo Edgaro Ulanovo.
„Po vieną, po vieną!“ – kontroliavo situaciją „Žalgirio“ snaiperis.
„O kai su nuliu, tai nė vieno!“ – į rūbinės performansą įsitraukė ir pats Edgaras Ulanovas.
Jis telefone tikrino sveikinimus, nuo kurių gausos turėjo lūžti net ir naujausi telefonų gamintojų šedevrai.
Vakarą, po kurio „Žalgirio“ ketvirtfinalio serija galėjo tapti formalumu, Edgaras Ulanovas įmetė 20 taškų, pataikė 9 metimus iš 11, atkovojo 7 kamuolius, iš kurių 4 – puolime, ir surinko 29 naudingumo balus.
Likus 23,9 sek. žalgirietis pataikė pergalingą metimą ir nutildė 13 tūkst. galvas pametusių „Fenerbahče“ aistruolių.
Prieš turbūt geriausią Europos krepšinio komandą šį sezoną. Į geriausiu Europos treneriu tituluojamo Željko Obradovičiaus klubo krepšį. Arenoje, iš kurios pergalės niekas nebuvo išsivežę 40 rungtynių iš eilės. Aikštėje su 9 Eurolygos čempionais.
„Nežinau, nenoriu sakyti, kad geriausios rungtynės, nes noriu, kad dar būtų geresnių“, – juokėsi Edgaras Ulanovas.
Kol jis kukliai žurnalistams pasakojo apie herojišką savo pasirodymą, Marius Grigonis klausėsi savo bičiulio pokalbio. Kartais mesteldamas kokią linksmą repliką apie kuriozišką „handoffą“ lemtingoje atakoje, žalgirietis klausėsi ir didžiavosi bendražygiu žinodamas, kokius sunkumus turėjo atlaikyti balandžio 18-osios „Žalgirio“ didvyris.
Tai nebuvo pats lengviausias E.Ulanovo sezonas, bet kai labiausiai reikėjo, E.Ulanovas pademonstravo visa, ką gali geriausio.
„Manau, reikia išskirti Edgarą Ulanovą, kuris davė komandai tokį impulsą, kad visi atėjo jam iš paskos, – nė neklaustas tarė Šarūnas Jasikevičius. – Tikrai jautėsi begalinė energija ir tik su tokia energija ir atsidavimu mes galime kovoti su „Fenerbahče“.“
E.Ulanovo karjeros vakaras buvo užprogramuotas.
Veiksmas vyko visai kitoje aikštės pusėje, kai Edgaras Ulanovas atsistojo į „Ulker“ parketo kampą, prie pat „Žalgirio“ atsarginių suolo. Patenkintas dėl auklėtinio veiksmų gynyboje praėjusioje atakoje, Šarūnas Jasikevičius pliaukštelėjo žalgiriečiui per užpakalį.
Netrukus Ulė gavo kamuolį, nėrė po krepšiu, išvyniojo saldainį po lanku Deonui Thompsonui ir šis sugrūdo iš viršaus. Treneris patenkintas spaudė kumštį ir rodė lietuviui nykštį.
Šarūnas Jasikevičius vėliau plojo ir plojo puikias rungtynes žaidusiam savo auklėtiniui. Nuolat skatintas žalgirietis aikštėje jautėsi drąsiai ir užtikrintai, lyg šeimininkautų savo namuose.
500 tūkst. eurų žaidėjas kitoje aikštės pusėje griežtu bloku guldė ant žemės Nikola Kaliničių.
500 tūkst. eurų žaidėjas po to vienas prieš vieną nugara į krepšį prausė Marko Guduričių.
500 tūkst. eurų žaidėjas pašokdino trečią jį bandžiusį sulaikyti Eurolygos čempioną – Luigi Datome, ir nusivedęs po krepšiu įstūmė dar vieną dvitaškį, padidinusį skirtumą iki rekordinės 17 taškų persvaros.
Kai „Fenerbahče“ organizavo didžiausią ketvirtadienio vakaro apiplėšimą Stambule, 500 tūkst. eurų žaidėjas pats vogė kamuolį ir greitoje atakoje tvirtu dėjimu gynė „Žalgirio“ pergalę.
Likus 23,9 sek., 500 tūkst. eurų žaidėjas chaotiškoje atakoje išlaukė Mariaus Grigonio perdavimo ir šaltakraujišku pergalingu dvitaškiu nutildė „Fenerbahče“ sirgalių armiją. Ir skeptikus, kurie lydėjo jį visą sezoną.
Tas metimas iliustravo išbandymų pilną E.Ulanovo sezoną. Kai reikalai nesiklostė pagal planą, E.Ulanovas kantriai laukė, tikėjo, nepalūžo ir šaltakraujiškai baigė.
VMI turbūt taip netikrina mokesčių mokėtojų, kaip buvo tikrinamas didžiausias „Žalgirio“ atlyginimas. Bet tai tapo gera kantrybės pamoka visiems.
Lietuvoje mes dažnai neįvertiname ir nuvertiname savo herojus. Deja, taip jau įprasta, kad saviems mes dažnai nepamatuotai keliame aukštesnius standartus.
E.Ulanovas nėra standartinis brangiausias komandos žaidėjas. Jis ne iš tų, kurie kas vakarą renka po 20 taškų. Bet jis daro daug mažų dalykų, kurių nematyti paviršiuje. Ir jis kaskart ieško geriausių sprendimų ne sau, o savo komandai. Dienos pabaigoje tai virsta pergalėmis.
E.Ulanovas turėjo sunkų sezoną, bet jis galbūt net labiausiai nusipelnė šito vakaro. Už „Žalgiriui“ atiduotus metus ir tuos pasirodymus aukščiausio lygio scenoje.
Jeigu kažkam buvo gaila E.Ulanovui mokėto pusės milijono, tai juos jis pasiraitojęs rankoves atidirbo iki paskutinio euro per vieną vakarą Stambule. Juk maždaug 500 tūkst. eurų dabar sukapsės į „Žalgirio“ taupyklę už išparduotus bilietus į ketvirtąsias sukurtas ketvirtfinalio serijos rungtynes „Žalgirio“ arenoje.
Jeigu prieš sezoną „Žalgiriui“ kas būtų pasiūlę ketvirtfinalį ir serijos rezultatą 1-1 už 500 tūkst. eurų, žaliai balti nelaužę galvos būtų jį priėmę.
Trys taurės finalo ir vienas LKL finalo serijos MVP apdovanojimas, į kolekciją įtrauktas MVP pasirodymas Stambule ir pasiaukojimas dėl komandos ir kai jai gera, ir kai labai sunku.
Turbūt laikas nustoti laužyti galvas.
Ū-lia-lia, kaip E.Ulanovo sukeltas ketvirtfinalio serijos virsmas neprognozuojamai keičia likimus.
