Du sezonus Kaune praleidęs amerikietis ant „Žalgirio“ arenos parketo sugrįžo likus kiek daugiau negu valandai iki ginčo kamuolio.
Ir iškart sutiko senų pažįstamų. K.Evansas šiltai apsikabino ir pasilabino su „Žalgirio“ vadovu Pauliumi Jankūnu bei treneriais Tautvydu Saboniu ir Gintaru Krapiku.
Ilgokai amerikietis kalbėjosi ir su Andrea Trinchieri – pusmetį jį treniravusiu italu, po K.Evanso išvykimo itin šiltai atsiliepusiu apie buvusį auklėtinį. Per pečius dabar jau „Olympiakos“ gynėją suėmęs „Žalgirio“ treneris kažką ilgokai pasakojo į Kauną sugrįžusiam žaidėjui.
„Žalgirio“ areną užpildę sirgaliai buvusį savo dievaitį pasveikino prieš komandų pristatymą.
P.Jankūnas tradiciškai „Žalgiryje“ žaidusiam legionieriui įteikė atminimo dovaną, o arenos pranešėjo Manto Stonkaus paraginti kauniečiai tris kartus suriko Evanso pavardę.
Dar sykį Keenanas buvo prisimintas po kelių minučių, arenos kube parodžius klipą su jo žaidimo epizodais „Žalgiryje“.
Lyg to būtų negana, per ilgąją pertrauką M.Stonkus dar prisėdo trumpam pokalbiui su K.Evansu, kuris buvo rodomas ir visiems arenoje buvusiems sirgaliams.
„Tikriausiai labiausiai pasiilgai lietuviško oro?“ – šypsodamasis buvusio žalgiriečio paklausė komikas. „Taip, labai“, – išsišiepęs atsakė Keenanas.
Šypsotis jis galėjo ir dėl vaizdo aikštėje.
Nors pirmoje rungtynių pusėje į priekį nurūkęs „Žalgiris“ vienu metu pirmavo 14 taškų, „Olympiakos“ perėmė kontrolę po ilgosios pertraukos ir iškovojo pergalę 92:85.
K.Evansas savo komandos draugų, kurie laimėjo jau 13-ąjį kartą šiame sezone ir yra Eurolygos viršūnėje, pergalę stebėjo iš šalies, o po mačo stabtelėjo pokalbiui su Lietuvos žiniasklaida bei dėkojo „Žalgirio“ sirgaliams už vieną šilčiausių sutikimų, kokius yra gavę anksčiau Kauno ekipai atstovavę užsieniečiai.
„Buvo nuostabu jausti tokią meilę ir sulaukti tokio ypatingo sutikimo, – sakė Keenanas. – Esu labai už tai dėkingas. Buvo labai smagu pamatyti atmosferą, kurią gerai pažįstu ir kurioje žaidžiau.“
– Ką geriausiai prisimenate iš laiko Kaune?
– Pergales prieš šiuos sirgalius ir vikingų skanduotę po jų. Tai buvo neįtikėtina. O šiandien buvo smagu tai pamatyti iš kitos pusės, išvysti tai būnant varžovu. Smagu būti abejose pusėse, bet „Žalgirio“ – labiau.
– Ar grįžęs į Kauną norėjote nuveikti kažką specifinio, ko pasiilgote per pastarąjį pusmetį?
– Ne, nelabai. Atvykome gana vėlai, o šįryt manęs laukė pratimai, po kurių norėjau pailsėti prieš rungtynes. Tai – tarsi eilinė rungtynių dienos mano rutina. Nieko pernelyg nuveikti nespėjau, nors būtų buvę smagu trumpam užsukti į spurginę ar kažką panašaus.
– Kokius ryšius išlaikėte su dabartiniais „Žalgirio“ žaidėjais? Ir su kuriais?
– Su Iggy, Brady, kitais vyrukais, kurie čia žaidė – Ule, Tomu. Buvo smagu juos pamatyti, su jais pasikalbėti. Laukiu, kol galėsiu prieš juos sužaisti, o ne tik pasimatyti.
– Susitikote su buvusiais komandos draugais vilkėdamas raudonai. Ar sulaukėte kandžių replikų dėl šios spalvos?
– Ne, ne. Pajuokavome su Jankiu apie raudoną spalvą, ypač kai jie buvo atvykę į Pirėjų, bet šįkart apsiėjome be to (juokiasi).
– Kaip vertinate šio sezono „Žalgirį“?
– Jie labai stipriai pradėjo, bet kaip ir bet kuri Eurolygos komanda išgyveno ir sunkesnį laikotarpį. Tai – tarsi karuselės. Neabejoju, kad treneris nukreips juos tinkama linkme, jie išliks vieningi ir pradės laimėti dažniau.
– Sylvainui Francisco pritrūko taško, kad pakartotų jūsų pasiektą „Žalgirio“ pirmosios rungtynės pusės rezultatyvumo rekordą (prancūzas pelnė 20 taškų per pirmus du kėlinius). Ką manote apie šį savo įpėdinį?
– Buvo įspūdinga stebėti jį taip žaidžiantį. Man labai patinka jo gebėjimas rinkti taškus. Pirmoje pusėje jis pataikė beveik viską, o sirgaliai kraustėsi iš proto. Man tai buvo tarsi déjà vu jausmas. Jo ribos – tik dangus.
– Lonnie Walkeris audringai pradėjo savo karjerą Eurolygoje, bet per pastaruosius kelis mačus ėmė strigti. Kokį patarimą jam duotumėte kaip žaidėjas, ne vieną sezoną sėkmingai rungtyniavęs Eurolygoje?
– Tiesiog nepasiduoti, tikėti savimi. Treneriai ir komandos draugai juo tiki, dažnai jam patiki kamuolį, o jis atlieka ir pataiko daugybę metimų. Tai puiki situacija jam, aš neabejoju, kad jis vėl sugrįš į ritmą, o komanda vėl ims rinkti pergales.
– Kokia jūsų dabartinė traumos situacija?
– Situacija paprasta – vis dar tęsiu reabilitaciją, ruošiu savo kūną, kad galėčiau padėti savo komandai. Nėra jokios prasmės skubėti, jei negalėsiu padėti savo komandai.
– Ar aišku, kada galėsite grįžti į aikštę?
– Nėra jokio termino. Po tokių sunkių traumų nenusistatau terminų. Žiūriu į tai, kaip jaučiasi mano kūnas, kaip jis reaguoja, ką sako gydytojai.
– Ką galėsite pridėti šiai „Olympiakos“ komandai sugrįžęs po traumos?
– Darysiu viską, ką reikia. Prisijungdamas vėlyvoje sezono stadijoje tiesiog bandysiu užpildyti spragas, kurias reikės užpildyti. Neabejoju, kad treneris man nurodys, ką turiu padaryti. Nesvarbu, ar žaisiu 5, ar 10 minučių, tačiau žinosiu savo vaidmenį. Dabar komandai svarbiausia, kad atsistatyčiau šimtu procentų ir grįžčiau pasiruošęs.
– Eurolyga yra kaip niekad tolygi. Ką prognozuotumėte „Žalgiriui“ šio sezono pabaigoje?
– Tai toks sudėtingas klausimas... Nežinau. Tokiose atkakliose lenktynėse nutikti gali bet kas, tad negaliu atsakyti.
– Jeigu „Žalgiris“ ir „Olympiakos“ susidurtų atkrintamosiose, ar tai sukeltų jums papildomų jausmų?
– Žinoma, tai būtų neįtikėtina. Ypač jei žaisčiau – tai būtų ypatinga.
