Arvydas Sabonis – Sabas, Gintaras Krapikas – Krapikas, Valdemaras Chomičius – Choma ir Vladas Garastas – Garastas. Taip buvo pasveikinti „Švyturio“ arenoje 1992-ųjų metų herojai.
Po pertraukos rinktinės legendos ir vėl užleido vietą ant parketo dar tik pirmus žingsnius Lietuvos rinktinėje žengiantiems krepšininkams. Tačiau jie tikrai neapvylė.
Stebėdamas triuškinančią pergalę 75:55 prieš Lenkiją V.Chomičius buvo sužavėtas žaidėjų atsidavimu: „Džiugu žiūrėti, kai buvo kovojama dėl kiekvieno kamuolio. Jie pirmavo užtikrintai, bet vis tiek gerai gynėsi ir žaidė komandiškai. Tai akiai malonus krepšinis, man buvo labai gera žiūrėti.“
Antroji, trečioji ar eksperimentinė – naujai suformuotai Lietuvos rinktinei kabinti įvairūs epitetai, tačiau legendinis krepšininkas atmeta juos visus.
Lavrinovičius labai gerai įsipaišo į šią komandą.
„Kai susirenka 30 žmonių ir juos padaliji, tada ir laikoma – pirma, antra ar trečia rinktinės. Aš manau, kad dabar susirinko tie žaidėjai, kurie galėjo, ir jie negali būti vadinami antra rinktine, nes kitų žaidėjų paprasčiausiai nėra. Susirinkę krepšininkai yra geros formos ir tikrai mokantys žaisti krepšinį. Galbūt vienas žymesnis, o kitas ne toks žymus, tačiau tai nesvarbu“, – įsitikinęs V.Chomičius.
Buvęs krepšininkas išskyrė veterano Kšištofo Lavrinovičiaus vaidmenį rinktinėje: „Lavrinovičius labai gerai įsipaišo į šią komandą. Apskritai, jis visai komandai priduoda dvasios – jis moka ne tik palaikyti, bet ir piktesnį žodį duoti, kai reikia. Mums reikia puoselėti šią rinktinę ir eiti į priekį. Turime gražų jaunimą ir priekinė linija gerai sužaidė.“
Tačiau net ir geras rinktinės žaidimas bei pergalės neturėtų nukreipti dėmesio nuo Eurolygos ir FIBA karo, kuris neleidžia nacionalinėms komandoms atstovauti geriausiems žaidėjams.
Negalima sakyti, kad šita situacija pasidarė gera, nes mes laimėjome.
„Negalima sakyti, kad šita situacija pasidarė gera, nes mes laimėjome. Jeigu būtume pralaimėję – būtų bloga? Turi būti situacija sprendžiama. Dabar laimėjome, bet nesurinkome pačių geriausių“, – apie FIBA ir Eurolygos konfliktą kalbėjo V.Chomičius.
Krepšinio treneris stojo į Eurolygos pusę. V.Chomičius įsitikinęs, kad žaidėjai visų pirma dirba klubuose: „Komandos, kurios išleido žaidėjus, galėjo tai padaryti. Tačiau FIBA reikia derintis prie klubinių čempionatų, nes žaidėjai turi klubuose sutartis ir klubas siekia savo tikslų. Tai ardyti ir kliudyti yra sudėtinga ir nenaudinga.“
– Į Alytų atvykote po šiurpios automobilio avarijos. Ar jaučiate dar jos padarinius?
– Avarija praėjo ir praėjo. Tik, kai yra tiek daug reikalų, tai viskas ir pasimiršta greičiau. Judėti jau galiu, nors dar viską skauda. Darbui tai visiškai netrukdo. Jau galiu žaidėjams kamuolius paduoti ir į štanginę nueiti.
– Jums prisijungus prie Alytaus „Dzūkijos“ trenerių štabo komanda pakilo LKL į penktąją vietą. Kaip jūs vertinate šios komandos potencialą?
– Svarbiausia, kad kiekvienas žaidėjas padarytų tai, ką gali. Turime jauną komandą, kuri neturi daug patirties, bet turi daug noro. Norisi, kad pabandytume nugalėti ir geriausias komandas, bet svarbiausia laimėti tas rungtynes, kurias galime. Tiesa, Alytuje ne visada galime treniruotis geriausioje salėje. Tada nelabai ir turime aikštės pranašumo, nes ten tik iš ryto pasimėtome. Aišku, kad tik tokie rūpesčiai būtų, tai viskas gerai bus.
– LKL lyderis Kauno „Žalgiris“ šį sezoną solidžiai žaidžia ir Eurolygoje. Kas lėmė, kad, net ir pakitus komandos branduoliui, klubas skina pergales?
– Jau sakiau, kad man patinka, kaip Šarūnas Jasikevičius su visu trenerių štabu kryptingai dirba. Jie turi savo mintį ir jie ją išlaiko atėjus ir naujiems žaidėjams. Aišku, juk neatėjo žaidėjai, kurie nemoka žaisti. Juos reikia tiesiog pastatyti į reikiamą vietą. Manau, kad jie turi dar rezervų ir gali žaisti dar geriau.
