Lietuvos sirgaliams žandai turėjo parausti nuo gandų iš Italijos, kai Eurolygos informacinis partneris „Gazzetta dello Sport“ paskelbė, jog Eurolyga svarsto du Lietuvos miestus kaip realiausią variantą surengti finalines 2019–2020 m. sezono kovas.
Kovos sustingo dėl pandemijos nuo kovo vidurio, bet likę šeši reguliariojo čempionato turai ir hipotetinis finalo aštuoneto turnyras galėtų įvykti vienoje vietoje vasarą, žaidžiant rungtynes be žiūrovų.
Drauge su dviem Lietuvos miestais minimi Atėnai ir Maskva, tik Graikijos ir Rusijos sostinės šiuo metu neatrodo tokios saugios kaip Vilnius ir Kaunas.
Rusijoje užsikrėtimų koronavirusu skaičius perkopė 62 tūkst. ir jau artėja prie Kinijos. Pagal oficialius duomenis, COVID-19 Rusijoje nusinešė 555 gyvybes.
Graikijoje skaičiuojama per 2,4 tūkst. užsikrėtusių ir 121 mirtis, o Lietuvoje padėtis švelnesnė – 1,4 tūkst. užsikrėtusių ir 38 prarastos gyvybės.
Tai pastebėjo ir Ispanijos sporto dienraštis „Marca“. „Bertomeu (Eurolygos vadovas) per telekonferenciją pabrėžė, kad svarbiausia būtų rasti šalį su tinkamomis arenomis ir saugumo reikalavimais, kad būtų kuo mažiau paveikta viruso, – rašė „Marca“. – Šioje vietoje Lietuvos du miestai rikiuojasi pirmi. Arenos yra vienos geriausių ir moderniausių Europoje, krepšinis yra religija šalyje, o svarbiausia – ten yra tik 1239 užsikrėtusių ir 33 mirčių (savaitgalio duomenimis) nuo koronaviruso.“
Tačiau Lietuvoje niekas dar neploja rankomis dėl palankaus Eurolygos požiūrio.
Kauno „Žalgiriui“ būtų patogiausia kautis savo arenoje ir siekti iš devintos vietos palypėti aukštyn, bet klubo ir „Žalgirio“ arenos vadovas Paulius Motiejūnas nenoriai komentavo galimybes apie finalines Eurolygos kovas – aukso puodo tai neatneštų.
„Žalgirio“ prezidentui akivaizdu, kad naudos sulauktų šiuo metu pajamų visiškai negaunantys viešbučiai, o arena sulauktų įplaukų už nuomą. Bet rungtynėms vykstant be žiūrovų 15 tūkst. vietų tribūnos liktų tuščios, kaip ir galimybės uždirbti iš bilietų prekybos.
Atsargiai galimybes priimti Lietuvoje 18 komandų vertino ir Vilniaus „Siemens“ arenos vadovas Andrius Žiauberis.
„Jokios patvirtintos informacijos neturiu. Nors Vilniaus „Rytas“ jau seniai žaidžia Europos taurės varžybose, yra žaidęs Eurolygoje ir mes palaikome gerus santykius su šia organizacija, informacija dėl finalinių kovų nėra patvirtinta. Jokių oficialių kalbų nėra, buvo tik pasiteiravimai dėl galimos nuomos. Jų buvome sulaukę ir pačioje pandemijos pradžioje, kai Eurolyga ieškojo neutralios arenos perkelti vieną Europos taurės turnyro mačą.
Bet informacijos tiek daug, kad jau nebetikime. Eskaluojama daug galimybių, bet jos į nieką neišsivysto, nes šiuo metu nebepriklauso nuo verslo.“
Jei tik galimybės būtų, „Siemens“ vadovas lauktų Eurolygos komandų krepšinio išskėstomis rankomis.
„Siemens“ arenai visi renginiai patrauklūs, net nevertinant laikotarpio. Esame universali arena ir būtume pasirengę“, – įsitikinęs A.Žiauberis.
Jis irgi pabrėžė, kad, neskaičiuojant arenos nuomos, naudos turėtų ir Vilnius.
„Komandoms reikėtų kažkur gyventi, kažkur maitintis, pabustų mini turizmas, – sakė „Siemens“ arenos direktorius. – Tačiau dabar viskas priklauso ne nuo mūsų – visa mūsų veikla sustabdyta, nieko negalime daryti. Sprendimai – valstybės rankose. Aišku, svarbiausias rūpestis būtų saugumo užtikrinimas, bet pirmiausia reikėtų sulaukti Vyriausybės leidimo.“
Ir Kauno savivaldybė – didžiausia „Žalgirio“ klubo ir arenos rėmėja – kol kas neturi oficialios informacijos apie galimą Eurolygos finišą Lietuvoje.
Birželio 23–28 dienomis Kaune turėjęs vykti olimpinis krepšinio atrankos turnyras perkeltas į 2021 metus, bet ar FIBA varžybas galėtų pakeisti Eurolygos finalinės kovos, atsakymo dar nėra.
„Kol kas visos žinios iš žiniasklaidos, oficialaus kreipimosi nesame sulaukę, – teigiama Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialisto Tomo Jarusevičiaus atsiųstame pareiškime. – Aišku, džiugu, kad bent karantino sąlygomis sulaukiame solidžių vertinimų, Eurolyga tikriausiai nežiūrėtų į Lietuvos pusę, jei nematytų, kaip šalis ir miestai tvarkosi su pandemijos iššūkiais – pagyrimo verti žmonės, kurie parodė susitelkimą ir liko pakankamai drausmingi karantino akivaizdoje.
Vis dėlto svarstant dėl Eurolygos finalinių kovų sprendimus turėtų priimti ne vien miestas, bet ir nacionalinė valdžia. Juk nežinia, kiek ilgai mūsų šalies sienos liks uždarytos. O tokio masto renginys, net jei būtų žaidžiama be žiūrovų, vis tiek reikštų šimtų žmonių atvykimą į Lietuvą. Komandos su visu aptarnaujančiu personalu sudarytų tikrai didelį svečių kiekį.
Kita vertus, Kaune esanti didžiausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena, kaip ir kitos panašios erdvės bei renginių organizatoriai, išgyvena sudėtingą laikotarpį be pajamų, tad tokio rango varžybos būtų solidus indėlis švelninant pastarojo meto padarinius.“
15min primena, kad šį sezoną Eurolygos finalo ketverto turnyras turėjo vykti Vokietijos mieste Kelne.
Dabar Vokietijos Vyriausybė yra uždraudusi didelius renginius iki rugpjūčio 31 dienos. Sostinės Berlyno ribos ženklas dar toliau – šią savaitę pranešta, kad masiniai renginiai negalimi iki spalio 24 dienos.
Lietuvos Vyriausybė nuo kitos savaitės pradeda antrąjį karantino švelninimo etapą, bet karantinas pratęstas iki gegužės 11 dienos.
Anot Vyriausybės, kiti sprendimai bus priimti vėliau, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
