Kukliuose klubuose karjeros pradžioje žaidęs Stambulo „Anadolu Efes“ puolėjas Willas Clyburnas galiausiai tapo vienu daugiausiai pasiekusių žaidėjų Senajame žemyne.
32-ejų amerikietis save apibūdina kaip „sporto salės žiurkę“, nors krepšinis W.Clyburnui net nebuvo mėgstamiausia sporto šaka vaikystėje. Tai buvo beisbolas, kuriame, pasak krepšininko tėčio, Willas buvo dar geresnis. Metų pertrauką nuo beisbolo pasiėmęs būsimas Kauno „Žalgirio“ varžovas sugrįžti į mylimą sportą taip ir nebesugebėjo, o dėl to krepšinio gerbėjai visoje Europoje yra labai dėkingi.
W.Clyburnas nebuvo žvaigžde vidurinės mokyklos krepšinio komandoje ir neturėjo daug galimybių žaisti vėliau, tad kai atviroje treniruotėje treneris įžvelgė kažką krepšininko sugebėjimuose, jis atsidūrė kukliame „Marshalltown Community“ koledže.
Prisitaikymo laikotarpis užtruko, W.Clyburnas turėjo prastą pirmąjį sezoną, tačiau vasarą jis įdėjo papildomo darbo, kuris pakeitė jo gyvenimą.
„Praleidau dešimt dienų namuose, o likusį laiką individualiai dirbau su treneriu. Mes tiesiog liejome prakaitą, gerinome įgūdžius, – Eurolygos laidoje „The Crossover“ pasakojo W.Clyburnas. – Nebuvau nusivylęs pirmuoju sezonu, bet žinojau, kad galiu žaisti geriau. Jaučiau tai. Galiausiai sulaukiau kvietimo į vasaros krepšinio stovyklą, kurioje rinkosi geriausi koledžų žaidėjai, žaidžiau gerai ir supratau, kad turiu šansą pakliūti į universitetą.“
Antrasis sezonas „Marshalltown Community“ koledže buvo sėkmingesnis, W.Clyburnas ėmė traukti specialistų akis, ypač po mačo, kai jis surinko net 54 taškus. Krepšininkui ėmė plaukti stipendijų pasiūlymai, o jis pasirinko Jutos universitetą. Dar po metų Willas persikėlė į Ajovos valstijos universitetą.
W.Clyburnas mažai žinojo apie krepšinį Europoje, tačiau jam buvo malonu sulaukti Ulmo „Ratiopharm“ kvietimo. Pirmuosius du profesionalo sezonus jis žaidė Vokietijos čempionate, tuomet metus žaidė Izraelio ekipoje Holono „Hapoel“, kurioje vyriausiuoju treneriu dirbo dabartinis Milano „Olimpia“ vairininko Ettore Messinos asistentas Danas Shamiras. Jis geru žodžiu užtarė amerikietį savo bičiuliui legendiniam Davidui Blattui, tuomečiam Stambulo „Daruššafaka“ strategui.
„Vos tik atvykęs į kokią naują vietą pagalvodavau, kad pasiekiau jau pakankamai daug. Esu tiesiog laimingas būdamas čia. Aš jau pasiekiau tiek, kiek kiti iš manęs nesitikėjo. Davidas Blattas buvo pirmasis vyrukas, kuris man pasakė pakeisti šį požiūrį. Jis atsivežė mane į Stambulą, kad padėčiau komandai laimėti. Jis tikėjo manimi. Po šio pokalbio, D.Blattas laikėsi savo žodžio. Aš tapau dalimi „Daruššafaka“ komandos. Buvau didelė dalis komandos, treneris man davė laisvę žaisti savąjį žaidimą. Jis man į rankas įteikė galimybę“, – sakė W.Clyburnas.
„Daruššafaka“ pateko į atkrintamąsias varžybas, o ketvirtfinalio serijoje net pavogė vieną pergalę iš Madrido „Real“.
Tuomet atėjo Maskvos CSKA, kurioje W.Clyburno karjera pasiekė naujas aukštumas. Jis laimėjo Eurolygą, dukart pateko į simbolines turnyro sezono komandas. Kaip atskleidė pats „Anadolu Efes“ krepšininkas, viskas galėjo pasisukti visai kita linkme.
Jau pirmajame sezone Rusijos sostinės klube krepšininkas pasiekė Eurolygos finalo ketvertą, kurio pusfinalyje – Madrido „Real“ niuksas. Dar po metų – vėl finalo ketvertas, vėl karališkas egzaminas turnyro pusfinalyje, kuriame W.Clyburnas patyrė čiurnos traumą, dėl kurios vasarą prireikė operacijos. Jis bandė žaisti finale, siekdamas iškovoti pirmąjį Eurolygos titulą karjeroje.
„Apšilimo metu nutariau prasitestuoti, ar viskas yra gerai, bet vos tik atlikau šuolį, visas skausmas sugrįžo. Supratau, kad nieko gero iš to nebus, – sakė W.Clyburnas. – Iki šios dienos džiaugiuosi, kad „Anadolu Efes“ manęs neatakavo po driblingo, kadangi aš nebūčiau galėjęs apsiginti. Jei jie būtų ant manęs užmetę Shane‘ą Larkiną ar Vasilije Micičių, viskas būtų buvę baigta, bet man teko dengti Adrieną Moermaną. Jis nesivaro kamuolio, tik kovoja dėl kamuolių. Aš irgi galėjau tai daryti. Bet jei būtų reikėję judėti, šansų nebūtų buvę jokių.“
Lemiamame mače dėl titulo W.Clyburnas įmetė 20 taškų bei tapo ne tik turnyro čempionu, bet ir naudingiausiu finalo ketverto žaidėju. Kito sezono pradžioje amerikietis patyrė sudėtingą priekinio kryžminio kelio raiščio traumą. Jis sunkiai dirbo, kad sugrįžęs vėl dominuotų taip pat, kaip ir prieš traumą.
W.Clyburnas – šeimos žmogus, kuriam per karjeros pakilimus ir nuopuolius labai padėjo žmona ir vaikas. Krepšininkas pasakoja apie sistemą, kuri jam padeda išvengti problemų namuose.
„Kai važiuoju namo, šį laiką išnaudoju refleksijai, ypač po pralaimėjimų ar blogų treniruočių. Važiavimas namo tampa geru laiku analizei, kuomet aš mąstau apie dalykus, kurie nepavyko ar kurie buvo sėkmingi, bet kai aš peržengiu namų slenkstį, krepšinis yra stabdomas. Namuose aš turiu naujų atsakomybių, kurios neturi nieko bendro su krepšiniu“, – sakė W.Clyburnas.
Krepšinio aikštelėje – W.Clyburno siekis atvesti Stambulo „Anadolu Efes“ į trečiąjį titulą iš eilės.
