| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Baskonia“ – „Žalgiris“ | 22:00 | Vitorija |
Lygiai prieš dvejus metus Zoranas Dragičius patyrė traumą, dėl kurios jį nurašė Eurolygos klubai.
Tai buvo Turkijos taurės finalas – Stambulo „Anadolu Efes“ prieš Bursos „Tofaš“. Krepšininkas nusimetė kamuolį į aikštės kampą, kur varžovai prasižengė prieš Krunoslavą Simoną. Kroatas jau po švilpuko perdavė kamuolį atgal Z.Dragičiui, ir šis palengva pasileido įridenti dvitaškį.
Bet per rungtynių pauzę, net ne žaidimo metu, „Tofaš“ gynėjas pastūmė slovėną ore.
Praradęs pusiausvyrą, Z.Dragičius nesėkmingai nusileido ant žemės. Pasikartojo baisi trauma, kurią žaidėjas buvo patyręs prieš metus Milane. Diagnozė skambėjo baisiai – plyšę kryžminiai dešinio kelio raiščiai.
Kaltininkas po rungtynių skambino Z.Dragičiui ir atsiprašinėjo. Bet slovėnas buvo sukrėstas.
Jis jautėsi gerai, atrodė, kad su keliu irgi viskas tvarkoj. Net kai pirmas gydytojas pajudino Zorano kelį, jam irgi pasirodė, kad visi simptomai pozityvūs.
„Velniop, tai negali būti ACL – tavo kelis toks stiprus“, – jam sakė gydytojas.
Bet tada Z.Dragičiui atliko magnetinio rezonanso tyrimą, kuris parodė, kad kažkas ne taip. Daktarai tada irgi negalėjo kategoriškai pasakyti, ar tai kryžminių kelio raiščių plyšimas.
Bet dar vienas daktaras, padaręs keletą medicininių judesių, išgirdo „klik!“.
Paaiškėjo, kad kryžminiai kelio raiščiai nebuvo trūkę visiškai, bet smarkiai įplyšę. Daktarams reikėjo iki galo juos suplėšyti, kad Z.Dragičius galėtų atsistatyti geriausiai.
Priėjimas prie traumos per sausgysles, kelio girnelę, kitas kelio vietas – daktarai pateikė tiek daug skirtingų versijų ir nuoširdžiai tikėjo, kad jos teisingiausias, kad Z.Dragičius Vitorijoje juokiasi: „Manau, tada per tuos metus apie kelį sužinojau tiek daug, kad dabar pats galėčiau operuoti.“
Z.Dragičius rado vieną geriausių daktarų Kalifornijoje – Nealą Ellatrache'ą, kuris taip pat operavo ir „Chicago Bulls“ žvaigždę Zachą LaVine'ą. Slovėnas Los Andžele atliko sėkmingą 3-4 mėnesių reabilitaciją ir grįžo gydytis į Europą.
Prabėgus metams po traumos, 2019-ųjų sausį Z.Dragičius grįžo į aikštę Italijoje, kuklioje „Trieste“ komandoje. Tačiau puolėjas su 12,8 taško, 2,6 atkovoto kamuolio ir 2 rezultatyvių perdavimų vidurkiu po ilgos pertraukos atvedė Italijos vidutiniokę į Italijos pirmenybių atkrintamąsias.
2019-ųjų vasarą jis susitarė su Ulmo „Ratiopharm“, bet tik su sąlyga, kad ši įrašys į kontraktą opciją iki sausio pabaigos leisti išvykti į Eurolygos klubą.
Europos taurėje Z.Dragičius turėjo 14,1 taško, o Vokietijos čempionate – net 20 taškų vidurkį, todėl dar sausio mėnesį pasklido gandas, kad slovėnas grįžta į Eurolygą. Juo patikėjo Vitorijos „Baskonia“.
Grįžęs į Eurolygą po dvejų metų pertraukos, Z.Dragičius į Madrido „Real“ krepšį įmetė 9 taškus, o antrose rungtynėse su Vilerbano ASVEL prie pergalės prisidėjo 12 taškų.
„Gera laimėti Eurolygoje po laaaabai ilgos pertraukos“, – pergalingu sugrįžimu instagrame pasidžiaugė slovėnas.
Malagos „Unicaja“, „Chimki“, Milano „Olimpia“, Stambulo „Anadolu Efes“, „Phoenix Suns“ ir „Miami Heat“ marškinėlius per savo karjerą vilkėjęs Z.Dragičius 15min Vitorijoje atvirai pasakojo apie laukiančius šunų pjautynes su „Žalgiriu“, Luką Dončičių ir Goraną Dragičių olimpinėje atrankoje Kaune bei ilgai lauktą sugrįžimą, kuriuo jis niekada nesuabejojo.
– Kaip sureagavote vėl gavęs kvietimą žaisti Eurolygoje?
– Buvau laimingas, nes nuo sezono pradžios tai buvo pagrindinis mano tikslas. Jei ne traumos, būčiau ir toliau žaidęs Eurolygoje. Bet toks tas gyvenimas – su pakilimais ir nuopoliais. Svarbiausia, kad aš sau įrodžiau, jog galiu grįžti į aikštę net stipresnis po dviejų rimtų traumų.
– Ar jautėte aplinkinių dvejonę, kad esate nurašomas?
– Be abejo, dvejonė jautėsi. Nors aš dėl savęs niekada neabejojau. Visada išlikau pozityvus.
Bet žinote, kokie tie komandų vadovai, Eurolygos klubai... Kai jie išgirsta ACL (kryžminių kelio raiščių plyšimas), visi iškart išsigąsta. Tai ir buvo didžiausia problema. Bet esu laimingas, kad gavau šansą parodyti ir parodžiau, kad vėl esu geros formos.
Kai gauni tokią traumą, turi pereiti kelis etapus. Normalu, kad iškart negrįši į Eurolygą. Gal kitaip būtų žaidžiant pagal dvejų metų kontraktą. Tada turėtum laiko įsivažiuoti ir po to normaliai įsivažiuoti. Bet aš tada pasirašiau metų sutartį ir nutiko tai. Viską reikėjo pradėti nuo nulio.
Tai vienas sunkiausių dalykų, nes po to žaidi su krepšininkais, kurie nėra tavo lygio. Ir kartais su tokiais žaisti netgi sunkiau. Krepšinis tada visai kitoks. Man tai buvo nauja patirtis.
– Per vienerių metų laikotarpį patyrėte dvi analogiškas kelio traumas. Kur mintimis buvote sunkiausią karjeros akimirką?
– Su šeima. Šeima yra mano gyvenimo uola. Ji visada mane palaikė. Ir, be abejo, mano fizinio rengimo treneris.
Liūdniausia, kad traumas patyriau ne žaidimo metu. Abu kartus tai buvo, atsiprašau už negražų žodį, suknistos traumos.
Milane šokau virš žmogaus, pašoko ir jis, aš pakilau į aukštį ir nesėkmingai nusileidau ant kojos. Stambule tai nutiko dar baisiau – rungtynių pauzės metu.
Bet dabar tai praeitis. Aš čia – Eurolygoje.
– Ir kaip?
– Aš net įsidėjau instagramo įrašą, kaip po ilgos ilgos pertraukos gera vėl laimėti Eurolygos rungtynes (šypsosi.).
Dabar visi nori žaisti Eurolygoje. Tik dėl traumų turėjau iš jos atsitraukti, bet tikiu, kad turiu savyje dar 4-6 metus aukšto lygio krepšinio.
Net čia atvažiavęs įrodžiau, kad esu geros formos ir galiu sukelti tam tikrą žalą varžovams (šypsosi.).
– Kokios žalos ketinate pridaryti „Žalgiriui“?
– Nežinau! (šypsosi.) Bet žinau, kad „Žalgiris“ yra labai gerai treniruota komanda. Jie turi gerą komandą.
Gerai, jie turėjo sunkių momentų, visai kaip mes. Bet Eurolyga yra kieta. Kasmet laimėti darosi vis sunkiau. Ir čia tiek daug rungtynių...
Bus sunkus mačas, sunkus... Tai bus šunų pjautynės. Manau, kas geriau ginsis, tas ir laimės šį mačą.
Turime laimėti mes, laimėti labai reikia ir „Žalgiriui“, todėl tai bus gera kova (šypsosi.). Tikime, kad dar galime patekti į atkrintamąsias. Neabejoju, „Žalgiris“ irgi galvoja panašiai (šypsosi.).
– Kaip galvojate, ko žmonės dar nematė „Baskonia“ žaidime, ką būtų pajėgi patobulinti ši komanda?
– Matote, aš čia porą savaičių... Jei būčiau pusmetį, žinočiau geriau, bet manau, kad turime būti agresyvūs, greitai bėgti, spausti. Bet turime naują trenerį, komandą nuo pat sezono pradžios retino daug traumų... Tačiau krepšinio aikštėje mums reikia tiesiog žaisti savo krepšinį, stengtis iš visų jėgų ir paprasčiausiai bandyti išplėšti pergalę.
– Jūsų brolis Goranas Dragičius irgi turėjo problemų su keliais, kitų sveikatos problemų. Ar tos traumos jus dar labiau suartino?
– Vienu metu galvojau, kad jau galiu jam patarinėti traumų klausimais (šypsosi.). Nes prieš tai aš visada jo klausinėjau apie traumas. Bet kai jis susižeidė... Aišku, niekada nebūčiau norėjęs patekti į jam tokią nemalonią situaciją. Bet patariau jam išlikti pozityviam.
Jis buvo labai nusivylęs. Visiems taip būna po sunkių traumų. Tačiau privalai išlikti pozityvus, leisti laiką su šeima ir suteikti traumai laiko.
Jis turėjo problemų, bet dabar jaučiasi puikiai ir gerai žaidžia. Brolis susitaikė su atsarginio vaidmeniu. Dabar jis bando laimėti geriausio NBA šešto žaidėjo apdovanojimą (juokiasi.). Tačiau jis vis dar žaidžia po 30 minučių, todėl jokio skirtumo – tu kyli nuo suolo, ar žaidi starto penkete.
– Zoranai, kaip sunku perkalbėti brolį? Aš linkstu dėl jo sprendimo pasitraukti iš Slovėnijos rinktinės, kurio jis nekeičia...
– Tai labai sunku! Bet aš manau, kad jis žais.
– Manote?
– Manau, taip.
Bet dėl kelio, dėl visko... Dabar jis jaučiasi gerai, bet jis nenori užkrauti kelio. Tikiu, kad geriausias momentas sustoti ir atsisveikinti buvo būtent po triumfo Europos čempionate.
Nors jis sakė, kad greičiausiai žais pasaulio čempionate, bet nepatekome ten dėl FIBA ir Eurolygos situacijos. 6-7 mūsų rinktinės žaidėjai žaidė NBA ir Eurolygoje, todėl turėjome pasitelkti žaidėjų iš Slovėnijos lygos... Bet tai tikrai ne tas lygis...
Bet aš bandau (perkalbėti brolį)! Visuose interviu bandau paskatinti jį sugrįžti.
Aš buvau labai arti, kad jis persigalvotų ir žaistų pasaulio čempionate! Bet kai ten jau nepatekome, manau, jis nebepakeis savo nuomonės.
Nors nežinau, čia tos olimpinės žaidynės...
– Būtent, juk galite patekti į olimpines žaidynes, kur Slovėnija dar niekada nežaidė!
– Žinau, žinau! (juokiasi.) Ir Lietuva yra kieta! Plius jie žaidžia namuose, o ten sunku laimėti prie 12 tūkstančių beprotiškų sirgalių.
– Jus nuo olimpinių žaidynių skiria praktiškai tik vienas varžovas – Lietuva.
– Žinau, žinau! Tik tas vienas mačas! (šypsosi.) Ir viskas priklausys tik nuo to, kam tai bus geresnė diena.
Daug kartų žaidėme su Lietuva ir tai visada būdavo atkaklios rungtynės, kurių nugalėtojas paaiškėdavo per 2-3 paskutines minutes.
Norėčiau, kad Goranas žaistų. Manau, kad tada su juo, Luka Dončičiumi, manimi, kitais vyrukais, Anthony Randolphu... Vėl surinkus visus Europos čempionus, tai būtų beprotiška komanda.
Bet net jei į rinktinę atvažiuotų Goranas, Luka vis tiek perimtų lyderystę. Jis būtų didžiulė mūsų rinktinės dalis. Dar ir su kitų jaunų vyrukų pagalba, tikiuosi, galėtume patekti į olimpines.
Nežinau, bus sunku... Bet apie tai svajojame tyliai. Nelipame ant stalo ir nešaukiame, kad mes tikrai laimėsime. Tai būtų per daug nerealu.
– Kaip vyresnė Slovėnijos krepšininkų karta žiūri į Luka Dončičių? Ar jūs jau pasiruošę perduoti jam Slovėnijos rinktinės vėliavą?
– Manau, kad jis turi viską.
Galbūt prieš keletą metų jis dar neturėjo tų lyderio savybių. Bet viskas buvo kitaip. Ir krepšinis dabar kitoks. Tačiau šiemet, manau, jis bus tobulas lyderis. Jis jau rodo tą NBA, Dalase. Jis buvo lyderis ir Madride. Kaip aš sakau, tokie kaip Luka gimsta kartą per šimtmetį. Jis neįtikėtinas.
Kai prieš trejus metus visi kalbėjo, kaip Lukai seksis NBA, visi Slovėnijos rinktinėje neabejojome, kad jam bus paprasta. Žaisti Eurolygoje taip sunku, nes čia tiek daug kontakto, aikštė žymiai mažesnė. NBA daug erdvės, varžovai taip nespaudžia gynyboje.
Net jis viename interviu sakė, kad įmesti 15 taškų Eurolygoje, tai kaip įmesti 30 NBA. Ir tai tiesa! Nes aš pats žaidžiau NBA ir žinau, kaip ten viskas yra (šypsosi.). Ten gynyba nėra prioritetas.
Bet Luka pasakė, kad atvažiuos. Tai gerai. Bet dar pažiūrėsime. Tikiuosi, kad NBA jį išleis. Jis gali sakyti, ką nori, bet žinau, kaip buvo su mano broliu. Kai sykį jis neatvažiavo, NBA tarė ne, nes jie mokėjo jam pinigus.
Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai.
