„Džiaugsmas nenublanksta, – po 7 minučių pastabų žaidėjams galiausiai nusišypsojo Šaras. – Nueisiu, išgersiu vieną alaus ir bus viskas gerai.
Tikrai nenublanksta. Fantastinis pasirodymas. Sveikinimai sirgaliams, žaidėjams – tikrai super.“
Bet pasakiau žaidėjams rūbinėje, ar jie nori dar ko nors, ar jiems užtenka.
Šarūnas Jasikevičius būtų geras aktorius. Prieš pat ketvirtąjį kėlinį „Žalgirio“ treneris surengė tokį pasirodymą prie atsarginių suolo, kad nors per 10 tūkstančių ispanų keltą triukšmą nieko nesigirdėjo, visi viską suprato lyg Charlie Chaplino filme.
Nors „Žalgirio“ vadovai Paulius Motiejūnas bei Robertas Javtokas tada jau turėjo kišenėje bilietą į ketvirtfinalį, Šaras iškaršė kailį savo auklėtiniams, pasigedęs preciziškumo, atsidavimo ir tikėjimo.
Š.Jasikevičius spaudžia saviškius iki maksimumo ir nori jiems parodyti, kad Eurolygos ketvirtfinalis „Žalgiriui“ neturi būti galutinė stotelė.
Tą jis savo vyrams pasakė rūbinėje.
„Man keista, kad pridarėme tiek psichologinių klaidų. Rungtynės turėjo būti dar įdomesnės. Turime minėti didžiulius baudų skirtumus – tiek mestų, tiek prieš mus sušvilptų. Man nesvarbu – duos baudą ar ne, bet reikia sakyti dalykus, kokie jie yra, – po pralaimėjimo Madride kalbėjo Š.Jasikevičius. – Bet pasakiau žaidėjams rūbinėje, ar jie nori dar kažko, ar jiems užtenka. Tačiau mes atvažiavome ne kibti į atlapus Madridui, o pažiūrėti, kaip bus.
Aibė klaidų, kurių galėjome išvengti. Bet kai laikomės žaidimo plano, mes atrodome gerai. Aišku, jauna komanda, ji neišlaikys koncentracijos visas 40 minučių. Bet reikia elgtis geriau.
Mes paprasčiausiai niekada jų nesustabdėme. Čia turi laimėti su gynyba, nes jei žaisi, kas daugiau įmes, jie geresni.
Detalės, detalės, detalės, bet šiandien jų nepadarėme.“
– Žaidėjai kalbėjo rūbinėje, kad jiems patekimo neužtenka.
– Kalbas reikia parodyti aikštėje. Šiandien reikėjo parodyti, reikės parodyti su CSKA, ketvirtfinalyje. Nežinau, ar jie supranta, kiek svarbu iki ketvirtfinalio gauti silpnesnį varžovą, nors kai tokie visi stiprūs, mažas čia skirtumas.
Aš suprantu, kad jie labai nervinosi su Milanu. Tikėjomės, kad įtampa nuslūgs. Bet, nežinau... Mes reikalaujame iš jų aplošti „Real“, bet jei norime eiti kažkur aukščiau, mums ir reikės aplošti Madridą ir kažką tokio panašaus.
Įgūdis laimėti neatsiranda per vieną dieną ir jis pats sunkiausias įgūdis, kurį galima išlavinti. Eiti ir ne pažiūrėti, kas vyksta, o laimėti, tai vienas sunkiausių dalykų. Bet geriausi tą padaro.
– Kaip paaiškinti tuos didžiulius baudų metimų skirtumus – „Real“ metė 30, „Žalgiris“ – 9.
– Nežinau... Nežinau... Paaiškinti, kad į vieną pusę švilpė, o į kitą ne. Kaip tai daugiau paaiškinti? Didžiuliai skirtumai, didžiuliai skirtumai. Mes tikrai daug veržėmės, daug ėjome centruoti, žaidėme ant bloko.
Nežinau...
– Kiek planus gynyboje sumaišė Axelio Toupane'o trauma?
– Vienas geriausių mūsų besiginančių žaidėjų... Kadangi jų niekada nesustabdėme, gal ir būtų kažką padėjęs. Bet Madridas irgi turi žaidėjų, kurių jiems trūko. Nereikia verkti.
– Gytį Masiulį metėte į kovą prie lygaus rezultato trečiojo kėlinio viduryje. Tai reiškė, kad buvote nepatenkintas kitų aukštaūgių žaidimu?
– Mums reikėjo aukšto ketvirto numerio. Edgaras turėjo baudų, White'as nebebuvo toks šviežias, kaip su Milanu. Tuo metu aikštėje buvo Tavaresas, tad vis tiek būtume žaidę su įžaidėju ir penktu numeriu prieš Tavaresą. Tada išėjo, kad jie pastatė Tavaresą su Gyčiu, tai Gytis nubaudė.
Kai Kevinas ir Vasia žaidžia pagal planą, jie yra vieni geriausių įžaidėjų Eurolygoje. Kada jie to plano nesilaiko, ypač kalbant apie Micičių, jis atrodo kaip pirmokas.
– Paulius Jankūnas neblogai baudė Tavaresą savo metimais pikenpopo situacijose.
– Nemanau, kad šitas elementas žaidžiant prieš Tavaresą yra sunkus, bet ir to momentais neatlikome.
Įsivaizduoju, gynėjams žaisti prieš Tavaresą yra labai lengva. Centrams ir puolėjams – labai sunku. Bet jeigu nesupranti paprasčiausių dalykų, kaip atakuoti, irgi yra problema. Vėlgi, sakau, tai yra psichologinės klaidos.
– Kaip vertinate, kaip įžaidėjams sekėsi kontroliuoti žaidimą?
– Kai Kevinas ir Vasia žaidžia pagal planą, jie yra vieni geriausių įžaidėjų Eurolygoje. Kada jie to plano nesilaiko, ypač kalbant apie Micičių, jis atrodo kaip pirmokas. Deja, jam dar tik 23-eji metai. Jis ir banguos.
Momentais jis tikrai atrodo fantastiškai. Po to dingsta koncentracija, kažkas. Kad stengiasi, kovoja, dengia geriausius žaidėjus, spaudžia... Čia net kalbų nėra.
– Paulius Valinskas pradėjo mačą starto penkete vietoje Toupane'o. Kaip jam sekėsi?
– Campazzo Valensijoje žaidė 35 minutes, norėjome jį pavarginti. Bet žaidėjai neatrodė švieži. Turėjome gal tik 15 minučių treniruotę vakar, bet jautėsi šviežumo trūkumas. Norėjosi žaisti su šviežesniais, kaip Antanas, Valinskas.
– Vis labiau į rotaciją įtraukiate Udrihą.
– Jo pirmas išėjimas buvo labai geras. Bet jam trūksta kondicijos. Jis žino, į kurią pusę veršis Causeuras, bet tokio lygio žaidėjui neleistina prasileisti dukart į kairę ranką, kai žinome, kad jis tik ten veržiasi.
Detalės, detalės, detalės... Dvejus metus jums kalbu apie tą patį.
– Paulius Jankūnas tapo daugiausiai gynyboje kamuolių Eurolygos istorijoje atkovojusiu žaidėju. Kas jums labiausiai patinka šiame kapitono žaidimo elemente?
– Viskas man patinka jame, bet reikia įrodinėti iš naujo kiekvieną dieną. Jis irgi buvo vienas tų, kuriam pritrūko detalių. Jeigu nori laimėti, Madrido negali palikti ant 88 taškų.
