Tai – jau septintoji Kauno „Žalgirio“ pergalė iš eilės prieš legendinį Italijos klubą.
15min laidos PIKENROLAS dalyvių Lino Kleizos ir Dariaus Maskoliūno „gyvenk arba mirk“ pramintoms rungtynėms su Bolonijos „Virtus“ vyriausiasis Kauno „Žalgirio“ generolas Andrea Trinchieri įregistravo visus praėjusią savaitę negalavusius žaidėjus, už borto palikęs sveikutėlį Igną Brazdeikį.
Būtent „gyvenk arba mirk“ mentalitetą „Žalgirio“ krepšininkai demonstravo nuo pirmojo ginčo kamuolio, o grįžimas prie energija ir gynyba paremto krepšinio galiausiai šeimininkams nutiesė kelią link keturių pralaimėjimų atkarpos nubraukimo.
Svečiai iš Bolonijos sausakimšoje Nemuno saloje krito 77:68 (25:13, 16:19, 20:19, 16:17).
„Puikiai jaučiamės išlipę iš duobės, kurioje buvome, – po mačo džiaugėsi vienas pagrindinių mačo herojų Arnas Butkevičius. – Šiose rungtynėse galima įžvelgti nemažai pozityvo, kadangi sugrįžome prie savo gynybos, stiprybės, kuri mus vežė pirmoje sezono pusėje. Šiandien buvo daugiau komandinio žaidimo apraiškų, ko pastaruoju metu pasigedome. Tai – du kertiniai dalykai, kuriuos galiu iš šių rungtynių išskirti. Tikiuosi, kad tai bus atspirties taškas ir šiuos dalykus tęsime.“
A.Butkevičius šiose rungtynėse žaidė net 31 minutę, per kurią įmetė 11 taškų (0/1 dvit., 3/7 trit., 2/2 baud.), atkovojo 5 kamuolius, perėmė 3 kamuolius, blokavo metimą ir surinko 18 naudingumo balų.
-
Ekspertai apie rūkstantį „Žalgirio“ namą: „Viskas gali labai stipriai išsiveržti į viešumą“
-
15 dieną – portalo 15min dovana Kauno „Žalgirio“ sirgaliams
-
Iš nesėkmių liūno „Žalgiris“ išbrido laimėdamas nervų karą prieš italus
-
Užsiknisęs A.Trinchieri prikėlė užsiknisusius žalgiriečius: „Duokite man bjaurumo!“
„Žalgiris“ varžovams sudavė ankstyvą smūgį, pirmąsias penkias susitikimo minutes laimėjęs 10:2.
Pirmą kartą Eurolygos rungtynes nuo atsarginių žaidėjų suolo pradėjęs Lonnie Walkeris jau pirmajame epizode privertė už galvos susigriebti A.Trinchieri, kai greitoje atakoje „du prieš vieną“ tiesiog įsirėžė į „Virtus“ žaidėją ir užsidirbo pražangą puolime.
Tuo metu Sylvaino Francisco žaidime praėjusią savaitę prieš Madrido „Real“ patirtos traumos padarinių nesimatė – „Žalgirio“ varikliukas vėl buvo agresyvus bei varžovų krepšio tinklelį draskė tolimais metimais.
Puikų ketvirtį sužaidę žalgiriečiai po pirmųjų dešimties minučių pirmavo 25:13. Ledo ritulio keitimais Europoje pagarsėjęs A.Trinchieri per pirmąjį kėlinį panaudojo tik devynis žaidėjus, o paskutinis jų Deividas Sirvydis į aikštelė žengė likus 35 sekundėms iki ketvirčio pabaigos.
Du tolimi L.Walkerio tolimi antrojo kėlinio pradžioje „Žalgiriui“ suteikė rekordinį 31:13 pranašumą.
Neįtikėtina energija tryškęs Arnas Butkevičius buvo pastebimiausia figūra Kauno komandos žaidime abejose aikštelės pusėse, kuri dar iki ilgosios pertraukos surinko 15 naudingumo balų.
„Žalgirį“ galvą virš vandens vėl laikė tolimi metimai. Iki ilgosios pertraukos A.Trinchieri vyrai realizavo tik 5 dvitaškius iš 8 ir net 9 tritaškius iš 18. Tai po dviejų ketvirčių šeimininkams leido pirmauti 41:32.
Trečiajame kėlinyje Kauno ekipos persvara svyravo aplink 10 taškų, tačiau lemiamą ketvirtį svečiai iš Bolonijos pradėjo 5 greitais taškais ir „Žalgirio“ padai ėmė svilti.
Svarbiausiu metu S.Francisco rungtyniavo pastebimai jausdamas diskomfortą patemptoje čiurnoje, bet su kitais „Žalgirio“ puolimas atrodė pernelyg statiškas.
Didžioji dalis A.Trinchieri auklėtinių išpuolių, kaip jau tapo įprasta, baigdavosi tolimu metimu, tad paskutines 9 susitikimo minutes L.Walkeris stebėjo nuo atsarginių suolo.
Būtent S.Francisco blokas Mattui Morganui ir po to sekę taiklūs metimai įtvirtino „Žalgirio“ pergalę.
„Labai smagu už Sylvainą, – sakė A.Butkevičius. – Jis – mūsų varikliukas. Mūsų žaidimas nemaža dalimi priklausomas nuo jo. Svarbiausia, kad jis šiandien jautė ritmą, jautė kada gali nusimesti kamuolį ir įtraukti į žaidimą komandos draugus, o ne viską per daug pasiimti ant savo pečių. Mes, kiti žaidėjai, galime padėti savo lyderiams gerais savo sprendimais, geru kamuoliu judėjimu. Džiaugiamės, kai jie mumis pasitiki, nes tuomet energija visai kitokia tampa tiek puolime, tiek gynyboje. Traumos persekioja visas komandas, tad džiaugiamės, kad pas mus šį sezoną nieko rimto nebuvo.“
– Rungtynių su Kėdainių komanda pabaigoje susidūrėte su varžovu įžaidėju Amitu Ebo ir dvikovos neužbaigėte. Ar nebuvo abejonių dėl žaidimo šiame mače?
– Ne, tiesiog smūgis į kelį, nervą, kuris kažkiek atjungė koją. Tai – momentinis skausmas.
– Kur gynyboje matote didžiausią pokytį, jei lygintume su pastaraisiais mačais?
– Tikrai akcentavome tą dalyką ir per treniruotes, kad buvome truputį pametę savo gynybos pagrindus. Reikia visų penkių žaidėjų pagalbos – nesvarbu, ar žaidėjas yra su kamuoliu, ar jis stato užtvarą. Nesvarbu, ar esi toliau nuo visų įvykių, bet visada turi galimybę padėti komandos draugui, palengvinti jam darbą. Šiandien kamuolio pamušimai, aktyvios rankos ir energija buvo kertinis dalykas.
– Ketvirtajame kėlinyje situacija paaštrėjo, kai „Virtus“ priartėjo per 4 taškus. Kas tuo metu įvyko ir kaip pavyko išjudinti ledus?
– Antroje mačo pusėje strigome puolime. Svarbiausia, kad ir jie per daug neįsivažiavo. Trečiajame kėlinyje klampus žaidimas buvo iš abiejų pusių. Nereikia norėti, tai – Eurolyga. Kai bandai išlaikyti persvarą, tuomet prarandi ritmą, nenori skubėti. Anksčiau strigdavome ir prastą energiją nusinešdavome į gynybą, o varžovai mus pradėdavo draskyti. Šiandien to nebuvo, išlaikėme šaltą protą ir sėkmingai užbaigėme rungtynes.
– Šiandien pataikėte keletą sunkesnių metimų, o vieną – nuo lentos. Ar tokie metimai krenta lengviau?
– Imame bet ką (šypteli). Ypač tokiu metu, kai stringi, kai yra pergalių stygius. Nesvarbu, kokiu būdu, bet džiaugiamės iškovoję pergalę.
– Kiek nuo širdies nuriedėjo akmuo, kai pavyko nutraukti keturių pralaimėjimų atkarpą?
– Žiauriai. Jautėsi spaudimas, nusivylimas mūsų žaidimu. Sprendimuose, ties kuriais buvome ganėtinai stabilūs sezono pradžioje, mes išsiderinome taip, kad pradėjome klysti ties elementariais sprendimais ir elementariose situacijose. Džiaugiamės pergale, kuri kažkiek nuėmė naštą nuo pečių. Iš kitos pusės – džiaugiamės, kad ją iškovojome gynybiniu stiliumi.
– Ar neaiški situacija su traumomis suvienijo komandą?
– Nepasakyčiau, kad traumos vienija. Visi daugmaž buvome sveiki. Turėjome pokalbį komandoje, išsikėlėme kertines problemas. Šiandien parodėme, kad ne veltui apie tai kalbėjome. Mes tai parodėme savo veiksmais aikštelėje.
– Apie ką sunkiu laikotarpiu žaidėjai tarpusavyje kalbėjosi?
– Nesinori išnešti to į viešumą. Tokie dalykai turi likti rūbinėje. Manau, kad ir iš interviu galima suprasti pagrindinius akcentus – energiją, grįžimas prie šaknų.
– Tokios ilgos pralaimėjimų atkarpos per Andrea Trinchieri atkarpą Kaune dar nėra buvę. Ar nebuvote pradėję badytis pirštais rūbinėje ir ieškoti kaltų?
– Ne, tikrai nebuvo kivirčų, aštrių pasisakymų. Visi tiesiog ieškojome sprendimų būdų. Mūsų rūbinė yra puiki. Nuostabūs žaidėjai, nuostabios asmenybės. Jokių problemų. Tiesiog turėjome problemų krepšinio aikštelėje, o jas bandome spręsti kartu.
– S.Francisco pasižymėjo puikiu bloku prieš Mattą Morganą, o dar neseniai tokiu epizodu buvo pavaišinęs ir Aleksandrą Kovliarą. Kaip jums šie „Žalgirio“ įžaidėjo momentai?
– Tai parodo, kad nė vienas iš mūsų negali to paties padaryti. Visi kritimai ant kamuolio, visi mažesnių žaidėjų indėliai, kai situacijos atrodo stebuklingai ir neįtikėtinai, yra pavyzdys kiekvienam žaidėjui, kaip reikia darbuotis gynyboje.
– Ar mėgaujiesi tokiu žaidimu, kai „Žalgiris“ tritaškių daugiau išmeta nei dvitaškių?
– Kartais tai padiktuoja ir varžovai. Nors toks akcentas buvo nuo pradžių – mes norėjome būti nemažai tritaškių metanti komanda. Mes turime tam tikrą sistemą, jei prametame tritaškį, tuomet turime gerą galimybę kovoti dėl atšokusių kamuolių. Mes tai turime daryti. Šis dalykas neatsirado iš niekur, jis tiesiog buvo užmirštas.
– Šiandien galbūt pirmą kartą šį sezoną A.Trinchieri panaudojo tiek mažai žaidėjų pirmajame kėlinyje. Jei įprastai išmėgindavo 11-12, tai šįkart žaidė su 9. Ar jaučiatės patogiai, kai rotacija nebūna tokia plati, galite pajausti geriau savąjį žaidimą?
– Kaip žaidėjas, tu visada nori būti aikštelėje. Galime kalbėti, kad galėtume išbūti 30 minučių. Tai – ne visai tiesa. Tokie dalykai ne visada gali padėti komandai. Manau, kad treneris mato kada žaidėjas yra ritme, kada yra pavargęs. Jis turi atlikti keitimus. Kitas dalykas – yra žiūrėjimas į ilgesnę sezono imtį, bandymas sumažinti galimą nuovargį ateityje. Grafikas yra intensyvus. Visi šie dalykai susideda.
– Kiek matėsi komandoje sukilęs sportinis pyktis po keturių pralaimėjimų iš eilės?
– Mačiau. Mačiau gerą darbą, gerą agresiją. Tai – dalis sportinio pykčio. Tai šiandien mus užkūrė, davė gerą toną nuo mačo pradžios. Pirmosiomis minutėmis galime parodyti, ko mes tikimės iš šių rungtynių, o nuo suolo kylantis žaidėjas negali atsinešti mažesnės energijos.
– Beveik mėnesį buvote be pergalių Eurolygoje. Kiek ilgas šis mėnuo buvo jums?
– Aišku, kad kiekvienas pralaimėjimas užknisa. Ypač tuomet, jei rungtynės yra slogios, problemų daug. Žiūri mačą ir galvoji, bet kitose rungtynėse vėl kartoji panašias klaidas. Tai labiausiai išmuša iš vėžių. Ne visi pralaimėjimai yra vienodai lygūs. Kartais gali pralaimėti įtemptame mače, demonstruodamas gerą energiją, laisvi metimai neįkrito. Toks pralaimėjimas nėra toks prastas, kai būna kituose, kai visi išsibėgioja vieni nuo kitų ir būna prarastas komandinis krepšinis. Tokie pralaimėjimai emocine prasme labiau baudžia kiekvieną žaidėjai individualiai. Svarbiausia, kad šiandien sugebėjome išlikti kartu visas rungtynes. Labai tikiuosi, kad tai pajaus kiekvienas, ir galėsime tai nusinešti į kitas rungtynes.
– Ar emocijas norisi išlaikyti ir persinešti į mačą Stambule, kuris bus po dviejų dienų, ar derėtų viską pamiršti ir žiūrėti į priekį?
– Nežinau, kiekvienam turbūt individualiai. Svarbiausia, kad kitame mače rodytume tą pačią energiją, o poilsio dienomis galbūt galime pailsėti.
