Triumfas persikėlė į rūbinę, iš kurios „Menora Mivtachim“ tuneliuose pasklidęs juokas erzino jau ir taip ant geltonųjų dantimis griežusius Izraelio žurnalistus. Jis dar labiau skaudino pergalę savo rankoje laikiusius „Maccabi“ krepšininkus.
„Jėėė“ – traukė žalgiriečiai po pergalės sulindę į rūbinę, kiekvieną po interviu Eurolygos televizijai vėliau grįžusį komandos draugą sutikę nauja džiaugsmo banga.
„Bet prisipažink – netikėjai!“ – juokėsi Artūras Milaknis, kai Marius Grigonis prieš kamerą pasakojo apie stebuklingą „Žalgirio“ prisikėlimą.
Visa komanda tikėjo nuo pirmos iki paskutinės minutės, bet nepamesti galvos „Yad Eliyahu“ (istorinis „Menora Mivtachim“ arenos pavadinimas), kaip akcentavo ir Šarūnas Jasikevičius, buvo sudėtinga.
„Maccabi“ 18-ąją minutę įgijo 10 taškų pranašumą (31:41). Žalgiriečiams iki pertraukos jo suskaldyti nepavyko, o 24-ąją skirtumas augo iki 13-os (39:52).
Kai po keturių minučių „Žalgiris“ lygino rezultatą (52:52), „Maccabi“ kritiniu metu 36-ąją minutę vėl tolo nuo žalgiriečių 67:76. Bet kritęs ir kėlęsis, „Žalgiris“ ištrūko su pergale.
„Buvo labai keistos rungtynės. Lyg ir praloši, bet grįžti – tos atkarpos buvo labai keistos, – 24sek atviravo 8 taškus pelnęs A.Milaknis. – Pradžioje planavome neleisti bėgti, o jie užbėgo labai greitai ir tas skirtumas augo. Bet vis sugebėdavome grįžti.
Treneris minėjo, kad kai tik sekame tą stebuklingą planą, iškart viskas stoja į savo vėžes. Tik išklystame – viskas griūva, nesigauna ir jie vėl pabėga. Atrodo, pakeli akis į švieslentę, žiūri, vėl minus 13.
Kažkaip galbūt šiemet to trūko, ką šiandien pademonstravome. Kaip pernai, kai sugrįždavome. Kai, atrodo, pralaimi, bet gale patraukiame. Šiemet būdavo atvirkštiniai variantai, kai mes pirmaujame, bet gale pralošiame.
Šįkart susitelkėme ir pradėjome pildyti planą: susigynėme, bandėme kažką išnaudoti. Grįžome, pataikėme metimus – turėjome daug kur juos atakuoti. Ir viskas atsistojo į savo vėžes.
Galą tikrai solidžiau sužaidėme.“
Gal kažkiek ir pasisekė, bet šis sezonas mums sunkus. Kaupėsi visko labai daug. Bet tokios pergalės padeda.
„Pagaliau gale mums nusišypsojo sėkmė, – džiaugėsi 12 taškų surinkęs M.Grigonis. – To mums šį sezoną labai trūko.
Tokia ir turėtų būti stipri komanda, kad kai jai nesiseka kelias minutes, turėtume resursų ir grįžtume atgal. Susikaupėme, atsirado ugnis akyse ir atžaidėme. Nors turėjome taip žaisti nuo pradžių... Bet visos tos rungtynės buvo keistos. Lyg -10, -13, bet, žiūrim, ir laimėjome.“
Paprastai šį sezoną būdavo atvirkščiai. Jeigu laimėdavo rungtynes, žalgiriečiai dažniausiai tą padarydavo daugmaž tolygiai jas kontroliuodami 40 minučių. Bet kiek būta ketvirtųjų kėlinių, kuriuose „Žalgiris“ pritrūko žudiko instinkto ir nesugebėjo pribaigti priešininkų: ir ištaškydami solidžias persvaras, ir neatsilaikydami lemiamų minučių trileriuose.
Statistiškai ir praktiškai, „Žalgiris“ buvo prasčiausia ketvirtųjų kėlinių komanda visoje Eurolygoje.
Tie ketvirtieji kėliniai ir vėjais paleistos pergalės, kurių Aaronas White'as suskaičiavo bent 4-5, galėjo įvaryti „Žalgiriui“ kompleksą. Todėl trečiadienio vakarą mes ir matėme taip džiūgaujančius žalgiriečius, lyg nuo širdžių būtų nuriedėjęs didžiulis akmuo.
„Tas džiaugsmas, žinote... Nenoriu čia labai plėstis, nes sezonas toks įdomus buvo... Buvo daug tokio tikėjimo visokio, iš visų (šypsosi.). Ir kai pradeda klostytis ne taip, atsiranda visko: ir kažkiek trinties, ir kažko, – 24sek atviravo A.Milaknis. – Bet tokios pergalės, kurias ištrauki, išplėši iš varžovų ir dar jų arenoje, komandai suteikia didelį impulsą.“
„Visą sezoną pralaimėdavome tuos galus. Todėl ir esame patenkinti, kad pagaliau gerai užbaigėme, – antrino M.Grigonis. – Gal kažkiek ir pasisekė, bet šis sezonas mums sunkus. Kaupėsi visko labai daug. Bet tokios pergalės padeda.“
Raktas į pergalimą ir „Žalgirio“ prisikėlimą buvo gynyba, mano 12 taškų ir 6 atkovotus kamuolius prie pergalės pridėjęs Brandonas Daviesas.
Žalgiriečiai išprovokavo net 22 „Maccabi“ klaidas. Geltonieji klydo taip dažnai, jog neištvėrę vietos aistruoliai pašokdavo iš vietų ir pirštais užbadydavo saviškius. Kai kurie jau net ėmė švilpti ant tris kamuolius padovanojusio Jeremy Pargo, su kurio išėjimu ant parketo įsijungdavo „Maccabi“ klaidų skalbyklė.
Tik „Žalgiris“ ne visada tuo naudojosi.
Pirmoje mačo dalyje „Žalgiris“ po 13-os „Maccabi“ klaidų pelnė tik 9 taškus. Palyginimui, po pertraukos 9 varžovų klaidas žalgiriečiai pavertė 11 taškų ir galiausiai nubaudė priešininką už kamuolio nebranginimą.
„Kai „Maccabi“ pirmoje pusėje darė daug klaidų, mes atsakydavome tuo pačiu arba blogais metimais. Iki pertraukos mums trūko pasinaudojimo klaidomis“, – pritarė M.Grigonis.
Per tris kėlinius „Maccabi“ prarado net 20 kamuolių, o ketvirtajame klydo vos du kartus. Bet kai tik išsipildydavo kita žalgiriečių gynybos plano dalis, „Maccabi“ svaidė desperatiškus metimus krepšio link vienas prieš vieną situacijose.
Jeigu tik bus tas šiaudelis, už kurio galime kabintis... Visais metais kabinomės ir, manau, „Žalgiris“ dar daugybę metų kabinsis.
„Nepradėsiu čia vardyti, bet kiekvienas žaidėjas turi savo gynybą, – apie stebuklingą žalgiriečių gynybos planą pasakojo A.Milaknis. – Gal šiuo sezono metu bandėme viską supaprastinti ir treneris bando viską pateikti paprasčiau. Bet pirma opcija buvo agresyvus stepoutas, o antroje atakos pusėje keitimasis dengiamaisiais.
Su Brandonu tai tikrai veikia visose rungtynėse. Jis tikrai gali sugaudyti visus tuos gynėjus.
Kažkur provokavome sunkesnius metimus. Kažkur nukentėjo atkovoti kamuoliai po savuoju krepšiu, bet kažką turėjome aukoti ir kažkur atsiėmėme.“
Keliantis iš numirusiųjų „Žalgiriui“ reikėjo ir taiklių metimų.
Būtent Artūro Milaknio tritaškis likus žaisti 99 sekundes išvedė „Žalgirį“ į priekį 83:81.
„Na, Artūras... Aš norėčiau pagirti Artūrą, koks jis geras žaidėjas!“ – interviu klausantis A.Milakniui, pokštavo M.Grigonis.
„Nėr ko plėstis, nėr ko plėstis, – linksmai kuklinosi A.Milaknis. – Užtat Grigonio koks „and one'as“ buvo!“
Snaiperis prisiminė M.Grigonio dvitaškį su pražanga, kuris padėjo karpyti „Maccabi“ skirtumą lemiamo „Žalgirio“ spurto metu iki 72:76. Jis tuo pačiu kėlė žaliai baltus į lemiamą šturmą.
„Aišku, buvau laisvas ant 45-ių, bet jisai negirdėjo, – gėlė A.Milaknis. – Bet nugalėtojai neteisiami.“
Buvome pasiilgę ne tik atgaivintų „Žalgirio“ instinktų, bet ir tokių pokalbių žalgiriečių rūbinėje.
„Visi metimai buvo labai svarbūs. Pavyzdžiui, Milaknis viską išpildė idealiai, – jau kiek surimtėjęs pasakojo M.Grigonis. – Brandonas įėjo su savo energija. Viskas tikrai labai faina.
Kai laimime, visi laimingi ir tai padeda komandai toliau siekti pergalių.“
Iki Eurolygos reguliariojo sezono finišo likus trims mačams, „Žalgiris“ su 12 pergalių ir 14 pralaimėjimų rikiuojasi dešimtas.
6-9 vietas užimančios komandos – Vitorijos „Baskonia“, Pirėjo „Olympiakos“, Milano „Olimpia“ ir Atėnų „Panathinaikos“, turi po 14 pergalių ir 13 pralaimėjimų.
Tad žalgiriečiams dabar reikia ne tik laimėti 2 arba 3 rungtynes su Stambulo „Daruššafaka“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Madrido „Real“, bet dar ir tikėtis, kad šie priešininkai visai neberinks pergalių.
Situacija atrodo komplikuota, bet tokia ji buvo ir Tel Avive.
„Viskas priklauso nuo mūsų. Visą sezoną nuo to priklausė, – žalgiriečių šansus prasibrauti į ketvirtfinalį vertino A.Milaknis. – „Žalgiris“ niekada nepradės aukoti paskutinių turų, jei komanda turi tik teorines viltis patekti į atkrintamąsias. Mes visada žaidėme ir žaisime iki paskutinių rungtynių Madride.
Jeigu tik bus tas šiaudelis, už kurio galime kabintis... Visais metais kabinomės ir, manau, „Žalgiris“ dar daugybę metų kabinsis.“
