„Žalgirio“ fizinio rengimo treneris Justinas Grainys visuomet apmąsto savo dienos darbus. Nesvarbu, ar tai būtų eilinė treniruotė, ar neeilinis dienos įvykis.
Kiekviena trauma 30-mečiui yra asmeninis išgyvenimas. Jis iškart mintimis grįžta prie nelaimės šaknų ir jose kapsto nesėkmės priežastis. Šį sezoną tų apmąstymų buvo kaip niekada daug.
Paulius Jankūnas ir Antanas Kavaliauskas vienas po kito kaip ąžuolai virto Eurolygos kovų maratone. Nate'as Woltersas ir Leo Westermannas taip pat paleido „Žalgirio“ atakų vairą ir dėl traumų traukėsi į užribį.
Traumų sutrupintas „Žalgiris“ nepajėgė pakartoti pernykštės sėkmės ir dabar vėluodamas vaikosi Eurolygos atkrintamųjų traukinį.
„Visada pradedi nuo savęs. Bet viskas būtų labai paprasta, jei padaręs treniruočių proceso analizę, rastum traumos priežastis. Tuomet tiesiog keistum procesą ir tų traumų visai nebūtų. Bet yra daug sunkiai kontroliuojamų faktorių, nulemiančių traumos tikimybės rizikos padidėjimą“, – 24sek pasakojo J.Grainys.
Jaunas „Žalgirio“ specialistas vardija poilsį, mitybą, miegą, buvusių sportininko traumų patologiją, koncentraciją treniruotės metu kaip traumų priežasčių faktorius.
Bet J.Grainys pabrėžia, kad dauguma traumų yra „mechaninės“, t.y. tos, kurias žaidėjas patiria kontakto metu.
„Mes, treneriai, galime kontroliuoti fizinį krūvį ir, esant galimybei, stengiamės jį kuo daugiau individualizuoti – darome prevencinius pratimus (kiekvienas žaidėjas pagal savo silpnybes), medicinos personalas stengiasi pagreitinti atsigavimo tarp treniruočių-rungtynių procesą. Tačiau visiškai užkirsti traumos tikimybę yra neįmanoma, ypač esant tokiam intensyviam tvarkaraščiui“, – 24sek pasakojo J.Grainys.
Šarūnas Jasikevičius ir „Žalgiris“ šį sezoną susidūrė su dar nematytais išbandymais.
Antanas Kavaliauskas praleido 12, Paulius Jankūnas – 9, Leo Westermannas – 7, Nate'as Woltersas – 6 Eurolygos rungtynes. Per skausmus žaidęs Laurynas Birutis iškrito iš rikiuotės iki sezono pabaigos.
Palyginimui, 2016-2018 m. „Žalgiris“ buvo titaniškas. Šaras per tuos dvejus metus išvengė didesnių pagrindinių žaidėjų traumų ir galėjo žongliruoti savo taktiniais manevrais turėdamas visus pagrindinius įrankius.
Bet J.Grainys pasakoja, kad „Žalgiris“ nebuvo toks nepažeidžiamas, kaip atrodė paviršiuje.
„Negalime teigti, kad pastaruosius du sezonus neturėjome traumų. Tiesiog visų bendro darbo pagalba – tiek trenerių, tiek medicinos personalo, tiek dėl pačių žaidėjų indėlio, pernai sugebėjome išbalansuoti, jog žaidėjai galėtų žaisti ir treniruotis su esamomis mikrotraumomis, – atskleidė J.Grainys. – Kaip ir minėjau, žaidžiant po 2-3 rungtynes per savaitę, sportininko kūnas yra nuolatiniame uždegiminiame procese, kuomet nuolat vyrauja vienokio ar kitokio lygio raumeninė pažeida. Taip balansuojame viso sezono metu.
O kalbant apie šį sezoną, turime daug naujų žaidėjų, kurie atėjo į komandą su savo silpnybėmis ir stiprybėmis. Jeigu vienas iš žaidėjų patiria traumą, natūralu, kad kitam tos pozicijos žaidėjui tenka didesnis krūvis. Tokiu atveju padidėja traumos tikimybė, ypač vyresniems žaidėjams.
Šiemet taip pat turime nemažai „mechaninių“ traumų, kuomet sumušama blauzda, kelias, pasukama čiurna nusileidus ant kito sportininko kojos ir t.t.“
Vasarą J.Grainys stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur sėmėsi žinių „Brooklyn Nets“, „New York Knicks“ ir „Boston Celtics“ komandų stovyklose. Pavyzdžiui, Brukline jis sutiko net penkis fizinio rengimo trenerius. Palyginimui, „Žalgiryje“ dirba du – Justas ir Nerijus Navickas.
Tačiau ne amerikietiškos į „Žalgirį“ atneštos treniruočių paslaptys staiga išderino be priekaištų veikusį mechanizmą. Pabendravęs su NBA krepšininkais, fizinio rengimo specialistais ir stipriausios krepšinio lygos atstovais, taip pat dalyvavęs keliuose seminaruose, J.Grainys iš pagrindų nekeitė „Žalgirio“ fizinio parengimo filosofijos.
„Žalgiris“ pastaruosius trejus metus dirba pagal tą pačią sistemą ir pradeda pasiruošimą identišku metu. Aišku, paįvairina tam tikras rutinas, įtraukiant naujus metodus, bet J.Grainys to nelaiko faktoriais, kurie galėtų keisti sezono eigą.
Tad traumų šmėkla, netikėtai apsilankiusi „Žalgirio“ arenoje, nemaloniai nustebino ir patį kaunietį.
Žalgiriečių krūvis – velniškas. Vien Eurolygos ir LKL reguliariajame sezone „Žalgiris“ žaidžia net 66 rungtynes. 2017-2018 m. sezoną žalgiriečiai sužaidė net 85 rungtynes, neskaičiuojant dar ir draugiškų mačų.
Lyginant su kitomis komandomis, „Žalgiris“ tikrai yra tas klubas, kuris investuoja į šią sritį.
„Esant tokiam rungtynių kiekiui, turime daugiau akcentuoti atsigavimo treniruotes, prevenciją probleminėms vietoms, o ne galvoti apie „užsikrovimą“, – pasakojo J.Grainys. – Prie tokio įtempto tvarkaraščio, mažėja komandinių treniruočių skaičius sezono metu ir didėja individualizuotas krūvis. Natūralu, kad kai yra tiek rungtynių, mažėja treniruočių proceso apimtis.“
J.Grainys pripažįsta, kad sezono metu vietos fizinio rengimo treniruotėms lieka labai mažai. Tad specialistas daugiausiai dirba su žalgiriečiais arba individualiai, arba prieš bendras komandos taktines treniruotes.
„Stengiamės daugiau individualizuoti krūvį. Pavyzdžiui, tie, kurie žaidė daugiau minučių, daugiau dėmesio skiria atsistatymui, o tie, kurie rungtyniavo mažiau, gauna daugiau krūvio, – aiškino J.Grainys. – Su tais, kurie patyrė mikrotraumas, bandome daryti prevenciją. Bet sunku surasti laiko komandinėms fizinio rengimo treniruotėms, kai kartais tenka rungtyniauti 4 rungtynes per 8 dienas.
Kai turime mažiau įtemptą grafiką, stengiamės rasti laiko ir laisvai dienai, nes centrinės nervų sistemos atsipalaidavimas nuo monotonijos irgi yra didelis faktorius siekiant rezultatų.“
J.Grainys remiasi mokslininkų teorija, kad 20 proc. žaidėjo fizinių šarvų sudaro treniruočių procesas, o po 40 proc. – mityba ir atsistatymas. Tačiau jis pabrėžia, kad dar yra taktinis, techninis pasirengimas, todėl šie skaičiai proceso eigoje kinta.
Žvelgdamas į priekį, J.Grainys norėtų, kad būtų dar daugiau investuojama į jo sričiai reikalingas technologijas.
„Kiekvienas žaidėjas norėtų, kad klubas kiekvienam turėtų po asmeninį masažuotoją ar trenerį ir viskas būtų stebima naujausiomis technologijomis.
Bet bendrauju su daugeliu Eurolygos komandų fizinio rengimo treneriais. Lyginant su kitomis komandomis, „Žalgiris“ tikrai yra tas klubas, kuris investuoja į šią sritį, – 24sek tikino J.Grainys. – Čia visada svarstomi visi pasiūlymai ir kasmet papildome savo turimų priemonių arsenalą.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Tarsi kas adata badytų vudu lėlę: kodėl traumos taip pjauna „Rytą“ ir „Žalgirį“?
Akmuo į trenerių daržą
Lietuvos sporto specialistų bendruomenė iš šalies su nerimu stebi šio sezono traumų tendenciją. Mat nukentėjo ne tik „Žalgiris“.
Vilniaus „Rytas“ pirmoje sezono pusėje vos surinko žaidėjus treniruotėms penkiese prieš penkis, o kai atrado pergalių kelią, kritiniu metu neteko pagrindinio įžaidėjo Chriso Kramerio. Klubas buvo vėl priverstas dairytis pastiprinimo, papildomai išlaidauti ir spręsti problemas, kurias sukūrė sveikatos problemos.
Yra ir dar daugiau komandų, kurias metų metus kamuoja traumos, kurios įsuka į užburtą ratą. Jame krepšininkai žaloja savo sveikatą, klubai turi papildomai išlaidauti pirkdami naujus žaidėjus ir šis konvejeris beveik nesustoja.
Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus Roberto Javtoko brolį Artūrą Javtoką kiekviena tokia trauma pykdo. Baigęs krepšininko karjerą, A.Javtokas ėmė gilintis į sportininkų fizinį paruošimą. Pavyzdžiui, pastarąją vasarą pagal „Anthropos Health“ programą jis rengė sezonui perspektyvius jaunuolius Mareką Blaževičių, Luką Ulecką ir Grantą Vasiliauską.
A.Javtokas įsitikinęs, kad žaidėjų fizinis parengimas Lietuvoje neišnaudoja savo potencialo, o kiekvienas toks kritęs krepšininkas – ne sėkmės, o darbo rezultatas.
„Šiandien žaidėjų fizinis pasiruošimas nulinis pagal tai, koks jis turėtų ir galėtų būti. Dėl to ir patiriamos traumos, nes pasiruošimo tiesiog nėra, – 24sek tvirtino A.Javtokas. – Nėra suvokimo, dėl ko gaunama trauma.
Jeigu raumuo neparuoštas dirbti tokiu krūviu, kokiu jis dirba, tai jau yra tikimybė gauti traumą. Pas mus dar pagal seną filosofiją įprasta sakyti, kad žaidėjas „simuliuoja“, todėl sportininkai plėšosi dėl pasirašytų kontraktų, o visos traumų priežastys glūdi krūvio sureguliavime.“
Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ krepšininkas pasakoja, kad Lietuvoje reikia kelti trenerių suvokimą sportininkams reguliuojant krūvius.
Be to, neskubinti traumuotų žaidėjų vėl bėgti ant parketo, nes „jeigu traumą gavęs sportininkas nepilnai atsistato ir grįžta į aikštę, tik laiko klausimas, kada jis galutinai sulūš“.
A.Javtokas pasakojo, kad krūvius reguliuoti padeda testai ir gautų rezultatų analizė. Būtent pagal juos turėtų būti dėliojamas treniruočių pobūdis ir laikas. Testai turėtų vykti mažiausiai kas tris mėnesius ir jie, o ne nuojauta, parodytų žaidėjų formą.
„Kitu atveju, vyksta persitempimai, dėl ko gaunamos traumos“, – teigia A.Javtokas.
A.Javtokas taip pat sufleruoja Lietuvoje neįprastą treniruočių režimą – vieną treniruotę per dieną.
Profesionaliuose LKL klubuose įprasta dviejų treniruočių per dieną tvarka, su rytine treniruote, pietų miegu ir vakarine treniruote. NBA net žaidėjų sąjungos sutartyje apibrėžtas daugiausiai vienos treniruotės per dieną režimas.
„Treniruotės turi vykti kartą per dieną. Du kartus per savaitę, prieš treniruotę, turi būti atliekami jėgos pratimai. Po rungtynių būtina atsistatymo treniruotė, rekomenduotina – lauke. Tie, kurie nežaidė rungtynėse, turėtų atlikti fizinę treniruotę su metimais“, – detalizavo A.Javtokas.
42-ejų buvusio krepšininko teigimu, treniruočių planą prieš sezoną turėtų derinti fizinio rengimo treneris su medicinos personalo konsultacijomis, o sezono metu – visi.
„Nepriklausomai nuo tvarkaraščio, krūvius reikia derinti pagal sportininkų organizmus. Negerai nei per didelis krūvis, nei per mažas. Turi žinoti kiekvieno žaidėjo esamą būseną, pagal kurią iš jo gali reikalauti rezultato“, – įsitikinęs A.Javtokas.
Analizuodamas ryškiausias 2018-2019 m. sezono traumas, A.Javtokas buvo itin atviras.
„Prieš įsigyjant žaidėją, turėtų būti pilnai patikrinta jo sveikata ir detaliai išnagrinėta traumų istorija, – kalbėdamas apie plyšusius Chriso Kramerio dešinio kelio raiščius, 24sek teigė A.Javtokas. – Sezono metu turi būti atliekami testai, kurių pagalba krūvis būtų koreguojamas, ne spėliojamas.“
Aptardamas Pauliaus Jankūno, Antano Kavaliausko ir Nate'o Wolterso situaciją, A.Javtokas atkreipė dėmesį į lietuvių veteranų vasarą.
„Šie žaidėjai jau arti savo karjeros saulėlydžio. Pirmiausia, traumas galėjo lemti per didelė pertrauka be sporto vasarą. Antra, per trumpas laikas pasiruošimui sezonui. Su metais ruoštis sezonui reikia vis daugiau“, – analizavo A.Javtokas.
Patikslinus, kad 2016-2018 m. sezoną nė vienas iš pagrindinių „Žalgirio“ krepšininkų neturėjo rimtesnių traumų, A.Javtokas iškėlė atsipalaidavimo klausimą po sėkmingo pasirodymo Eurolygoje.
„Manyčiau, geras rezultatas davė pretekstą žaidėjams ir treneriams kažkiek atsipalaiduoti, o sporte savaitę ar dvi pragulėjus pliaže, vėliau tai stipriai atsiliepia, – teigė A.Javtokas. – Dar nereikia pamiršti, kad pasiruošimai dabar prieš sezoną vyksta mėnesiu vėliau, todėl sportininkai pradeda sezoną, galima sakyti, nebūdami formoje, nes klubas taupo finansus, kas vėliau ieškant kuo pakeisti sulūžusius žaidėjus, kainuoja dvigubai.“
A.Javtokas dar pridūrė, kad jį neramina sporto medicinoje paplitusi tendencija skausmą malšinti vaistais.
„Pastebėjau, kad pastaruoju metu daug sportininkų naudoja vaistus, nuskausminamuosius, leidžiasi plazmas, lašines. O tai reiškia, kad jie jau traumuoti eina į aikštę“, – teigia A.Javtokas.
Nustebino pokalbis su krepšininku
Sporto medicinos gydytojas Paulius Petraitis įžvelgia sporto medicinos progresą. Tačiau jį vis dar neramina kai kurios krepšinio tendencijos.
„Aš galvoju, kad situacija iš sporto medicinos pusės gerėja, jei žvilgtelėtume 5 metus atgal ar dar seniau.
Rimtos komandos jau turi ir kineziterapeutus, ir fizinio rengimo trenerius, ką anksčiau turėjo tik kelios. Dabar ir mažesni klubai po truputį tą statosi ir bando pradėti dirbti teisinga linkme.
Bet aš manau, kad tiek traumų yra dėl poilsio trūkumo. Kadangi tiek traumų yra tose komandose, kurios daugmaž viską turi, galima daryti prielaidą, jog tai greičiausiai poilsio trūkumas“, – samprotavo P.Petraitis.
P.Petraitis patikslina, kad poilsis nėra drybsojimas ant sofutės ir fizinis neaktyvumas. P.Petraičio žodžiais, poilsis yra „lengvas krūvis arba lengva treniruotė – viena arba dvi per dieną, kad kūnas atsigautų ir adaptuotųsi prie krūvio“.
Lietuvos sporto medicinos centro Šiaulių skyriuje dirbantis specialistas pastebi, kad dar nemažai komandų treniruojasi pagal vyriausiojo trenerio supratimą. Bet tai yra klaidinga praktika.
„Krepšinio treneriai įsivaizduoja, kad reikia spausti ir daryti dar daugiau treniruočių, – 24sek pasakojo P.Petraitis. – Kiek žinau, kineziterapeutams ir fizinio rengimo treneriams dar labai sunku išmušti iš krepšinio trenerių tokias treniruotes.
Daug krepšinio trenerių yra patys buvę krepšininkai, kurie perėmė treniravimo įpročius iš buvusių savo trenerių. Neretai treneriai sunkiai įsileidžia naujoves.“
„Žalgiris“ per 2018-2019 m. sezoną sužais net 66 reguliariojo sezono rungtynes ir dar bent kelerias atkrintamųjų varžybų rungtynes. Tai beveik prilygsta 82 rungtynių NBA reguliariajam sezonui.
Tačiau P.Petraičio negąsdina intensyvėjantis krepšinio rungtynių skaičius.
„Manau, tai pakeliamas krūvis – galima prie jo adaptuotis, – teigė P.Petraitis. – Bet reikia ne tai kad mažinti treniruočių skaičių, o keisti treniruočių pobūdį, prisitaikant prie sezono.“
Kai žaidėjas atsako, kad fiziniu rengimu turi užsiimti jaunimas, o mes jau tam per seni, tai pasidaro labai liūdna.
Idealu iš anksto suskirstyti treniruočių krūvį. Tiesa, kadangi tai ne individuali sporto šaka, kurioje aiški vieno svarbiausio starto data, krepšinyje tą padaryti gerokai sunkiau. Bet labai pravartu skirstyti krūvį ne tik savaitei, bet bent mėnesiui ir net visam sezonui.
Krūvis turi būti tikrinamas specialiais aparatais, kurie seka širdies darbą ir fizinę kondiciją einamuoju laiku. Jie gali įvertinti treniruotės krūvį ir žaidėjo atsistatymą po.
Žaidėjams galima reguliariai daryti tyrimus. Yra ir anketavimas, miego kokybės patikrinimas. Pavyzdžiui, Maskvos CSKA klubas kas savaitę iš krepšininkų ima kraują.
Iš surinktų duomenų galima nustatyti, ar žaidėjas šią akimirką yra geros būklės, ar nuvargęs.
„Teoriškai viskas skamba labai gražiai, bet tai užima daug laiko ir atima daug resursų. Čia reikalingas atskiras žmogus, kuris tuo užsiimtų“, – sako P.Petraitis.
P.Petraitis pabrėžia, kad visoms traumoms užbėgti už akių neįmanoma net ir su geriausiomis treniruotėmis ir geriausiais treniruočių planais. Tačiau sporto medikas akcentuoja, kad viena didžiausių klaidų yra trenerių darbas „iš nuojautos“.
„Iš nuojautos“ kartais į aikštę grįžta ir traumuoti krepšininkai, spaudžiami trenerio, organizacijos ir kontrakto lūkesčių.
Paprašytas panagrinėti Pauliaus Jankūno, Antano Kavaliausko ir Nate'o Wolterso situaciją, kai žalgiriečiai gavo traumas, grįžo į rikiuotę ir vėl pasislinko į užribį, P.Petraitis nedetalizavo žalgiriečių atvejo, bet abstrakčiai įvertino panašias aplinkybes.
„Sporto medicinoje reabilitacijoje sunkiausia nuspręsti, kada galima grįžti į ritmą, o kada ne. Visada visi suinteresuoti greitesniam sugrįžimui. Kartais rizikuojama ir ta rizika nepasiteisina. Taip ir išeina, kad tada trauma pasikartoja ar anksčiau atsiranda kita trauma“, – samprotavo P.Petraitis.
Žvelgdamas į visą Lietuvos krepšinio paveikslą, sporto medikas pastebėjo, kad bendras krepšininkų fizinis pasirengimas neblizga.
„Nėra vienos traumų priežasties – tai biomechanika, fizinis pasirengimas, nuovargis. Viskas susideda į vieną vietą, – samprotavo P.Petraitis. – Bet bendras mūsų krepšininkų fizinio rengimo lygis irgi neblizga.
Daug mūsų žaidėjų vasarą skiria poilsiui, kai kiti aukštesnio lygio krepšininkai, pavyzdžiui, NBA, susitelkia fiziniam rengimui.
Lietuvoje nėra daug krepšininkų, kurie labai stipriai ruoštųsi sezonui. Gal tik vienas kitas po truputį supranta, kaip tą reikia daryti.“
P.Petraitis prisimena pokalbį su vienu žinomesniu Lietuvos krepšininku. Tada sporto mediką nustebino žaidėjo atsakymas.
„Pamenu, teko kalbinti mūsų garsiuosius krepšininkus. Man buvo įdomu, kaip jie treniruojasi klubuose, ką daro fiziniam rengimui ir panašiai. Bet kai žaidėjas atsako, kad fiziniu rengimu turi užsiimti jaunimas, o mes jau tam per seni, tai pasidaro labai liūdna“, – 24sek sakė P.Petraitis.
Jis akcentuoja, kad kokio lygio ir kiek pasiekęs sportininkas bebūtų, jis privalo užsiimti fiziniu rengimu tam, kad atlaikytų krūvius ir užtikrintų maksimalią traumų prevenciją.
„Deja, kartais būna taip, kad kuo didesnė žvaigždė, toks įspūdis, kad tuo mažiau užsiima fiziniu rengimu, – teigė P.Petraitis. – Nebent patiria rimtą traumą, dėl kurios gresia baigti sezoną ar karjerą. Tada susiima ir dirba gražiai, intensyviai – taip, kaip reikia.
O kol to nėra, visi bando praslysti: gal neatsitiks trauma.“
Reziumuodamas, P.Petraitis mano, jog Lietuvos krepšinio klubai darosi vis profesionalesni ir eina teisinga linkme, bet dar reikia atidirbti sistemas.
Lietuvos sporto medicinos centro Šiaulių skyriaus atstovo teigimu, čia labai svarbus geras komandos vyr. trenerio ir personalo ryšys.
Neišnaudotas rezervas
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius dr. Albertas Skurvydas nesistebi dėl vis dažnėjančių traumų krepšinio aikštėse.
Jo teigimu, tai pernelyg dinamiška sudėtingos koordinacijos sporto šaka, kurioje judesių valdymas toks spontaniškas, jog net ir per treniruotes išmokęs viską labai labai tiksliai, rungtynių metu patenki į neprognozuojamas situacijas ir ten nuo traumų niekas neapsaugotas.
A.Skurvydas 24sek pasakojo, kad mokslininkai ir taktikai vis dar neranda auksinių prevencinių priemonių, kurios sumažintų traumų tikimybę tokioje velniškos judesių įvairovės sporto šakoje.
Profesoriaus akimis, prieš 20 metų fizinio rengimo ir traumų prevencijos kokybė Lietuvos krepšinyje buvo labai prasta, o dabar ji smarkiai pagerėjusi. Pavyzdžiui, A.Skurvydas gyrė buvusius savo mokinius, tarp kurių buvo ir dabartinis Vilniaus „Ryto“ fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius, taip pat kitas ilgametis Lietuvos rinktinės specialistas Sigitas Kavaliauskas.
Kita vertus, specialistas įžvelgia jam nerimą keliančių tendencijų, kurios labai priklauso nuo krepšinio klubų požiūrio.
„Fizinio rengimo treneriai yra tikrai pažengę, bet man atrodo, kad klubai jiems suteikia per mažai laiko prevenciškai sustiprinti sausgysles, raiščius, raumenis. O tai yra auksinė taisyklė kovoje su traumomis“, – 24sek tikino A.Skurvydas.
Profesorius tikina, kad krepšinio klubai privalo bent mėnesiui organizuoti fizinio rengimo stovyklą raumenims, sausgyslėms, raiščiams, sąnariams, fascijoms ir kt. pagrindiniams komponentams parengti.
„Jeigu nebus mažiausiai mėnesio rimto darbo prieš sezoną, traumų tikimybė vienareikšmiškai didėja kelis kartus“, – pabrėžė A.Skurvydas.
Profesorius taip pat remiasi auksine taisykle – per savaitę bent 3-4 kartus privalomi jėgos, tempimo ir ekscentriniai pratimai.
Sezono metu, kaip pasakoja A.Skurvydas, mažiausiai pusantros treniruotės per savaitę reikia palaikyti raumenų tonusui, sausgyslėms ir raiščiams pastiprinti.
Tiesa, kitaip nei kalba A.Javtokas, A.Skurvydas yra linkęs išskaidyti treniruotę į dvi, nei daryti vieną labai didelę – taip bus kokybiškiau.
„Reikia fiziškai ir prevenciškai padirbėti mėnesį prieš sezoną, o tada bent pusantros treniruotės per savaitę sezono metu“, – efektyvią formulę išrašo A.Skurvydas.
LSU atstovas nori atkreipti dėmesį į krūvių planavimo ir poilsio svarbą.
„Turi būti pilnas suplanavimas: kokius pratimus parinkti, kokiu intensyvumu dirbti, kokia seka juos išdėlioti, koks turi būti poilsis, – aiškino A.Skurvydas. – Be to, mano nuomone, mes per mažai dėmesio skiriame poilsiui. Mokslininkai ir fiziologai rekomenduoja per savaitę ne mažiau kaip pusantros-dviejų dienų gryno poilsio.
Elitiniame sporte sunku rasti tiek laiko, bet, mano akimis, poilsio ir krūvio planavimas yra milžiniškas rezervas, kuriuo galima pagerinti sportininkų darbingumą.“
Kalbėdamas apie poilsį, A.Skurvydas turi omenyje visišką poilsį nuo sporto šakos – net nesirodyti salėje.
Profesorius samprotauja, kad krepšinio treneriai-taktikai turėtų planuoti treniruotes remdamiesi ne vien savo strateginiais sumetimais, bet ir viso kolektyvo rekomendacijomis – fizinio rengimo ir gydytojų personalo.
„Krūvio planavimas yra silpnoji visų trenerių priemonė: kaip jį paskirstyti, kaip išdėlioti, kaip surasti bangas, kaip išdėlioti poilsį. O tai supersvarbus darbas. Tą reikia daryti labai tiksliai. Bijau, kad šioje vietoje mes labai toli iki gerų rezervų“, – 24sek pasakojo A.Skurvydas.
Analizuodamas konkrečius traumos atvejus, A.Skurvydas pasidalijo savo įžvalgomis apie „Žalgirio“ bėdas.
Vertindamas situaciją, kai po traumų krepšininkai grįžta į aikštę, bet vėliau vėl iškrenta iš rikiuotės, A.Skurvydas įžvelgė klasikinį variantą.
„Klasika – atlikta ne pilna reabilitacija, – sakė profesorius. – Paskubėta reabilitacija. Sporto klubai mėgsta greitą reabilitaciją. Taip, tai vienas iš pliusų, bet jei raumenynas pilnai neatsistato, traumų tikimybė tik didėja.
Jeigu laukia atsakingos rungtynės ir atleto reikia aikštėje, būna, naudojami nuskausminamieji. Bet visi nuskausminamieji ir kompensuojančios priemonės blokuoja natūralų organizmo gijimą ir neleidžia jam pilnai išgyti. Tai nėra gerai, kai daroma dažnai.“
Didėjantis rungtynių skaičius ir per didelis krūvis, anot A.Skurvydo, yra traumų didėjimo priežastis. Bet traumos yra neišvengiama sporto dalis.
Profesorius pasakoja, kad tokie didieji pasaulio klubai kaip Madrido „Real“ ar „Manchester United“ pasirengę mokėti milijonus mokslininkams, jei šie tik padės apsaugotų jų žvaigždes nuo traumų.
„Mašinos lūžta, žmonės irgi lūžta. Viskas natūralu, – neslepia A.Skurvydas. – Bet galima gerinti traumų tikimybės sumažinimą.“
