Barselonoje matėme „Žalgirį“, kuris tvirtais žingsniais artėjo pergalės link.
Artūras Milaknis greitoje atakoje gavo išmesti tolimą metimą ir buvo netaiklus. Bet žalgiriečiai sugriebė kamuolį puolime ir darsyk atmetė jį už perimetro tykojusiam medžiotojui.
Milas nė nesudvejojęs stryktelėjo ir netrukus džiaugsmingai spaudė kumštį.
Atkaklus ir ryžtingas buvo visas Kauno „Žalgiris“. Jis nuožmiai siekė savo tikslo, net jeigu ir nepasisekdavo pirmąjį kartą. Po trijų kėlinių „Žalgiris“ pirmavo 62:60 ir tai nebuvo atsitiktinumas.
Kaifavo ne tik Šarūnas Jasikevičius. Keli šimtai „Žalgirio“ aistruolių mėgavosi saviškių atsidavimu ir meistriškumu, kuriuo svečiai buvo prirėmę „Palau Blaugrana“ valdovus prie sienos.
Į krepšinio spektaklį iš įvairiausių kampelių atvykę lietuviai reagavo audringai ir įkvepiančiai.
Dvejos pastarosios kautynės su „Barcelona“ ir Milano „Olimpia“ priminė ne „Žalgirio“ išvykos mačus Eurolygoje, o taurės varžybų finalą neutralioje aikštėje. Triukšmingų žaliai baltų aistruolių armijos pakylėti žalgiriečiai net ir Europos krepšinio arenose turi tvirtą užnugarį, kuris kelia ir priešininkų komandų lankomumo rodiklius.
Tačiau mačas Barselonoje įsimins tik įspūdingu nuotykiu, bet nebus džiaugsmingai įamžintas turnyro lentelėje. „Žalgiris“ pralaimėjo ketvirtąjį kėlinį 10:18 ir nusileido „Barcelona“ krepšininkams 72:78.
„Žalgirį“ ir vėl šį sezoną pakirto lemiamoje rungtynių atkarpoje. Šįkart žalgiriečius surakino beveik tobula „Barcelona“ gynyba.
Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ Barselonoje pataikė tik 3 metimus iš 16 (18,8 proc.) ir taškelius krapštė lyg rinkdami paskutinius centus parduotuvėje dar 4 baudų metimais.
Du iš tų trijų tikslių „Žalgirio“ metimų pataikė, bet labai sudėtingais bandymais tą padarė, Nate'as Woltersas (2/5 met.), vieną likusį – Thomasas Walkupas (1/2 met.), rankomis išplėšęs nuo varžovų galvos kamuolį puolime, po netaiklaus minėtojo komandos draugo tolimo šūvio.
Keturis kartus pro šalį šovė Edgaras Ulanovas (0/2 dvit., 0/2 trit.), dusyk – Brandonas Daviesas, po kartą – Antanas Kavaliauskas, Marius Grigonis ir Artūras Milaknis.
Puikiai kamuolį skirstę žalgiriečiai lemiamoje mačo atkarpoje suklydo 3 kartus ir atliko tik 1 rezultatyvų perdavimą, kai iki tol per 30 minučių išskirstė net 18 (vid. 6 per kėlinį).
„Trečiame kėlinyje gerai atakavome situacijas, kur turėjome atakuoti, gerai judėjo kamuolys. Toks krepšinis duoda vaisių, ypač mūsų komandai. Kamuolio judėjimas mums turėtų būti vienas pagrindinių dalykų“, – akcentavo Artūras Milaknis, kalbėdamas apie fantastišką žalgiriečių pasirodymą po pertraukos, kai trečias kėlinys buvo laimėtas 24:15.
Bet pagirtinai puolimą užsukę „Žalgirio“ lyderiai svarbiausią akimirką buvo atkirsti nuo kamuolio. Svečių atakos dažnai baigėsi sunkiais metimais po vienas prieš vieną situacijų tiksint paskutinėms sekundėms.
Tai buvo ne tik taktika. Buvo nemažai dalykų, kur mes galėdavome įkirsti, pratęsti į kitą pusę, bet kartais su tuo kamuoliu stovėdavome ir žiūrėdavome kitų žmonių.
„Barcelona“ rizikavo su tais metikais, su kuriais rizika dažniausiai pasiteisina.
Pavyzdžiui, bent triskart laisvi iš trijų taškų zonos metė Nate'as Woltersas bei Thomas Walkupas, du tolimus metimus pabandė Edgaras Ulanovas. Iš viso ketvirtajame ketvirtyje pro šalį skriejo net septyni „Žalgirio“ tritaškiai.
Kita vertus, tų metimų baigtis nestebina. E.Ulanovas iš toli atakuoja 35,1 proc., N.Woltersas – 32,7 proc., Th.Walkupas – 30,4 proc. taiklumu.
Beje, „Žalgiris“ išmetė rekordinį šį sezoną tritaškių skaičių – 26, kai vienerių rungtynių vidurkis yra 15,5. Tikslą pasiekė 8 tritaškiai (30,8 proc.).
Iš vidutinio nuotolio šaudė Brandonas Daviesas bei Antanas Kavaliauskas, bet metimai tikslo nepasiekė.
„Tai gerai besiginanti komanda, – kalbėjo Nate'as Woltersas. – Turėjome šansų, bet negalėjome pataikyti. Jie gera komanda – mus visą laiką spaudė ir tai davė savo. Bet pabaigoje tiesiog nebepataikėme.“
Nate'as Woltersas pelnė 15 taškų ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus, bet tą vienintelį „Žalgirio“ rezultatyvų perdavimą ketvirtajame kėlinyje atliko Antanas Kavaliauskas.
Beje, įžaidėjo pareigas dalijosi trys krepšininkai. Iš pradžių tą darė L.Westermannas, bet po labai trumpos atkarpos, kuri truko kiek daugiau nei minutę, į aikštę grįžo N.Woltersas. Trumpam buvo pabandytas ir Th.Walkupas, tačiau nė vienas iš jų nebeužkūrė „Žalgirio“ puolimo mašinos.
„Barcelona“ įrodė, kad ne veltui rikiuojasi antroje vietoje geriausiai besiginančių Eurolygos komandų sąraše skaičiuojant gynybos per 100 atakų reitingą.
„Gale, matėte, praradome tą kamuolį. Dar kažkokie dalykai, – ketvirtojo kėlinio griūtį analizavo Edgaras Ulanovas. – Tai buvo ne tik taktika. Buvo nemažai dalykų, kur mes galėdavome įkirsti, pratęsti į kitą pusę, bet kartais su tuo kamuoliu stovėdavome ir žiūrėdavome kitų žmonių.
Kartais trūko to agresyvumo iš kitų. Gal kartais per daug ieškojome įžaidėjų. Nate'as šiandien turėjo tikrai didelį krūvį – turėjo priimti daug sprendimų.
Bet nemanau, kad ketvirtas kėlinys nulėmė rungtynes.“
Statistiška iškalbinga. Šį sezoną per 22 mačus žalgiriečiai ketvirtajame kėlinyje nusileido varžovams 12 kartų. Iš tų 12 pralaimėtų ketvirtųjų kėlinių tik dvejos rungtynės baigėsi pergalingai.
Ne visi tie mūšiai klostėsi taškas į tašką, bet bent aštuoniuose iš jų nugalėtojas sprendėsi būtent per lemiamą rungtynių atkarpą.
Beje, dar du kartus, kai ketvirtieji kėliniai baigėsi lygiu rezultatu, „Žalgiris“ pralaimėjo atkaklias dvikovas.
Atkakliose rungtynėse „Žalgiris“ šešiskart nulaužė varžovus ketvirtajame kėlinyje ir pasiekė sunkias pergales.
Bet įprastai rungtynių finišo tiesiojoje „Žalgiris“ yra silpnesnis. Skaičiuojant viso sezono Eurolygos statistiką, ketvirtajame kėlinyje žalgiriečiai įmeta vid. po 20 taškų ir praleidžia 22,3.
Beje, statistikai buvo paskaičiuota, kad žalgiriečiai ketvirtajame kėlinyje ginasi prasčiausiai iš visų Eurolygos komandų atskirai kalkuliuojant visų keturių kėlinių statistiką.
Net 10 kartų šį sezoną „Žalgiris“ ketvirtajame ketvirtyje praleido daugiau nei 25 taškus. Šarūnas Jasikevičius yra užsiminęs apie patikrintą ribą – 20 taškų, kurių neviršyti klubas kelia sau užduotį.
Bet griūvanti gynyba lemiamoje atkarpoje „Žalgiriui“ kainuoja brangiai. Įdomu, kad po trijų kėlinių „Žalgiris“ turi teigiamą vidurkį – prieš lemiamą ketvirtį žaliai balti Eurolygoje pirmauja vid. 0,2 taško skirtumu.
Barselonoje „Žalgiris“ gynyboje dirbo neblogai ir 18 taškų ketvirtajame kėlinyje yra išgyvenamas rezultatas. Tačiau varžovai šiuo aspektu buvo žymiai geresni.
„Jau turėjome daug rungtynių, kur vienas kitas metimas galėjo viską pakeisti. Ir tai šį sezoną labai nuvilia“, – neslėpė N.Woltersas.
„Žalgiris“ šį sezoną yra dramų karalius. Iš 22 Eurolygos mūšių net 18-oje reikalai sprendėsi per paskutines 10 minučių.
Tokiose įtemptose rungtynėse kritiniu metu dažniausiai viską lemia keli esminiai faktoriai: meistriškumas, gebėjimas žaisti kritinių sprendimų minutes ir sėkmė.
Dar, ko gero, galima įvertinti dovanas varžovams, kurios išdalijamos per visas 40 minučių, tokias kaip antrieji šansai, greitos varžovų atakos ir antraisiais šansais uždaryti išpuoliai. Kur dar gynybos plano nesilaikymai. Tai detalės, kurios vėliau brangiai skaičiuojasi šlifuojant paskutinius rungtynių štrichus ir lyginant jėgų rezervą.
Bet gerai pastebėjo vienas kolega italas, viešėjęs „Barcelona“ ir „Žalgirio“ kautynėse „Palau Blaugrana“.
Pernykštis „Žalgiris“ būtų atradęs kelių pergalei pasiekti, o pernykštė „Barcelona“ būtų pralaimėjusi tokį mūšį.
