Penktadienio vakarą Belgrade pamačiau geras krepšinio rungtynes, jei kalbėsime tik apie žaidimą, o ne „Crvena zvezda“ sirgalius, „Kosovas yra Serbija“ skanduojančius ir žiebtuvėlius į aikštelę mėtančius veikėjus.
Tai buvo keturi kėliniai geros kovos tarp Eurolygos lentelės kaimynų. Abi komandos stipriai įsikabino viena į kitą, o didžiausias skirtumas rungtynėse buvo vos šeši taškai.
Galbūt Kauno „Žalgiris“ didesnį laiką buvo priekyje, bet viskas Serbijos sostinėje sprendėsi paskutinėmis minutėmis ir sekundėmis. Tikra drama.
Abi komandos sužaidė labai rezultatyviai, pelniusios po daugiau nei 90 taškų. Pamatėme puikią kūrybą iš „Crvena zvezda“ mažylio Yago Dos Santoso, kuris sužaidė karjeros rungtynes, pamatėme ir gerą kamuolio judėjimą „Žalgirio“ komandoje bei visada pabūklą užtaisiusį Keenaną Evansą. Pamatėme viską, ko reikia geram krepšinio vakarui.
Manau, kad neutralūs žiūrovai turėjo gerai praleisti vakarą su rungtynėmis tarp „Crvena zvezda“ ir „Žalgirio“.
Smagu dėl Andrea Trinchieri komandos, kuri ne per sėkmę, o per darbą ir gerą žaidimą laimėjo mačą „Štark“ arenoje. Ši pergalė atkabino „Crvena zvezda“ nuo įkrintamųjų traukinio, tuo metu „Žalgiris“ žengia dar vieną žingsnį į priekį.
Įkrintamųjų zona „Žalgiriui“ vis dar atrodo labai tolima, su kiekviena pergale teorinės galimybės pasiekti pirmąjį dešimtuką didėja, bet esmė yra geras Kauno komandos žaidimas. Tai – svarbiausia.
Akivaizdu, jog bandant pasiekti įkrintamąsias vietos klaidoms ir pralaimėjimams yra labai mažai.
Ką „Žalgiris“ galėtų pakeisti iš dabar pirmajame dešimtuke esančių klubų?
Galbūt „Valencia“ kris žemiau, bet į šią Ispanijos komandą, tarsi alkanos hienos, taikosi dar keli klubai. Pirmiausia – Belgrado „Partizan“, turintis pergale daugiau už „Žalgirį“ ir geresnį tarpusavio mačų rezultatą, tuomet – sugrįžusį Nikola Mirotičių turinti Milano „Olimpia“, kuri patiesė Madrido „Real“, šią savaitę skambią pergalę pasiekė ir Miuncheno „Bayern“. Prieš kai kurias iš šių komandų „Žalgiriui“ dar teks žaisti.
Skaičiavimams dar per anksti, o ir prognozėms laikas nėra parankus, nes į įkrintamąsias „Žalgiris“ taikosi iš autsaiderio, ne favorito pozicijos. Dviejų pergalių skirtumas ir daug sunkaus darbo prieš akis.
Manau, kad visoms komandoms, išskyrus „Real“, Berlyno ALBA ir Vilerbano ASVEL, dabar kiekvienas mačas yra tarsi finalas. Kiekvieną dieną turi būti pasiruošęs žaisti geriausias šio sezono rungtynes.
Po pertraukos į Kauną atvažiuos Pirėjo „Olympiakos“ į kurį grįžta traumas išsigydę geriausi žaidėjai. Ši Graikijos ekipa gali pasiekti ir finalo ketvertą.
Nenoriu kažko daug į ateitį prognozuoti, tiesiog džiaugiuosi geru „Žalgirio“ žaidimu, kurį pastaruoju metu komanda demonstruoja prie Andrea Trinchieri.
#2 Keenanas Evansas – 9
25 tšk. (2/4 dvit., 5/10 trit., 6/6 baud.), 2 atk. kam., 6 rez. perd., 2 kld., 28 naud. bal., 25 min. |
Keletas Keenano Evanso žaidimo minučių ištirpo dėl trečios ir ketvirtos pražangos, bet „Žalgirio“ lyderis žaidė tuomet, kai to reikėjo.
Jis gerai rungtynėse pasijaučia su savo pirmuoju tritaškiu. Tai jau tampa tradicija.
Pirmoje mačo pusėje K.Evansas atakavo tik iš trijų taškų zonos, ką jam buvo patogu daryti prieš Yago Dos Santosą, arba metimus atlikdavo apskritai visiškai laisvas po komandos draugų perdavimų.
K.Evanso žaidime padaugėjo rezultatyvių perdavimų, padaugėjo kamuolio užmetimų Laurynui Biručiui virš lanko arba perdavimų „short-roll“ situacijose. Varžovai agresyviai gynėsi prieš Keenaną ir spaudė jį skirtis su kamuoliu.
Antroje susitikimo dalyje K.Evansas gerai skaitė „Crvena zvezda“ gynybą ir suprato, prieš ką žaidžia. Vienaip atakavo Y.Dos Santosą, kitaip – Belgrado klubo aukštaūgius. Jei ant „Žalgirio“ lyderio buvo metamas Adamas Hanga, Keenanas žaidė dar kitaip – veržėsi, provokavo pražangas ir atliko metimus iš artimesnės distancijos.
Dar vienos tikro lyderio ir tikros Eurolygos žvaigždės rungtynės.
#4 Lukas Lekavičius – 3,5
3 tšk. (1/3 dvit., 0/3 trit.), -2 naud. bal., 5 min. |
Lukas Lekavičius kažkiek gavo velnių nuo trenerio A.Trinchieri dėl poros išmestų neparuoštų metimų.
Šeši metimai per penkias minutes – didelis skaičius, bet jis žaidė, kai aikštelėje „Crvena zvezda“ turėjo mažiuką Y.Dos Santosą ir gynyba nepasižymintį aukštaūgį Mike'ą Tobey.
L.Lekavičius stengėsi agresyviai atakuoti šiuos Belgrado ekipos atstovus. Mano nuomone, iš tų šešių metimų keturi buvo geri. Tačiau tik vienas skrodė tinklelį.
Jis žaidė energingai, o jei metimai būtų sukritę, „Žalgirio“ gynėjas būtų žaidęs daugiau. Vis dėlto po ilgosios pertraukos A.Trinchieri labiau pasitikėjo Dovydu Giedraičiu ir Tomu Dimša, kurie yra geresni žaidėjai gynyboje. O kaip matėme, jie gali ir pataikyti, kai to reikia.