Marius Grigonis – 8
Nors sezono pabaigoje Marius Grigonis nepriminė savęs, bet didžiąją sezono dalį jis nešė pagrindinę „Žalgirio“ puolimo naštą, sutelkdavęs didžiausią varžovų gynybos dėmesį.
„Žalgirio“ lyderis su Šarūno Jasikevičiaus perduotomis žiniomis ir Martino Schillerio suteikta laisve sužibėjo ir nusikalė sau pelningą kontraktą, kuris kauniečiui baigia nutiesti kelią į Maskvos CSKA.
Šį sezoną M.Grigonis per beveik 28 minutes demonstravo fantastišką efektyvumą, rinkęs po 13,4 taško (50,6 proc. dvit., 45,6 proc. trit., 94,4 proc. baud.), pridėdavęs po 2,1 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 13,7 naudingumo balo.
Rezultatyviausias ir efektyviausias žalgirietis šį sezoną.
28 minučių vidurkis – didžiausias „Žalgirio“ komandoje bei tryliktas turnyre.
M.Grigonis sezono pabaigoje atrodė fiziškai ir emociškai išgręžtas, bet didele dalimi tai yra ir trenerio M.Schillerio bei jo minučių paskirstymo atsakomybė. Gynėjas, kuris be krepšinio iki tol išbuvo beveik metus, visą šį sezoną žaidė išties labai daug – ar tai būtų bereikšmis LKL mačas Kėdainiuose, ar rungtynės Eurolygoje.
Ar tikrai to reikėjo, treneri?
Nuovargis virto spragomis gynyboje, o koją krepšininkui kartais kišdavo ir kartais sunkiai suvaldomi emocijų pliūpsniai.
Kaip bebūtų, elitiniu turnyro gynėju tapęs M.Grigonis – lyderis ir aikštelėje, ir rūbinėje, o jo užsidegimo, aistros, pasitikėjimo ir begalinės motyvacijos labai trūks kitą sezoną.
Ačiū už puikų sezoną, kurį papuošė pergalingi du dūriai prieš „Bayern“ ir „Valencia“, ir sėkmės kitoje karjeros stotelėje, Mariau.
Thomasas Walkupas – 7,5
Žaidėjas, kuris išaugo „Žalgirio“ marškinėlius ir irgi yra pasiruošęs kilti į aukštesnį lygį.
Žaidėjas, kuris Kaune rungtyniavo trejus metus, buvo priimtas kaip savas, o po Pauliaus Jankūno išėjimo galėtų perimti ir komandos kapitono regalijas.
Žaidėjas, kuris Lietuvoje taip ir nebuvo pakankamai įvertintas.
Antrąjį sezoną atakų organizatoriaus rogėse Kaune pradėjęs Thomasas Walkupas – geriausiai besiginantis Eurolygos įžaidėjas, visada turėjęs užduotį gainioti geriausius varžovų gynėjus.
Thomasas turi gerus fizinius duomenis, didžiulį norą, pasišventimą ir aukštą žaidimo IQ.
Th.Walkupui derėtų pastatyti paminklą už pražangų provokavimą po krepšiu, kai į jį įsirėždavo tokie turnyro milžinai kaip Walteris Tavaresas ar Moustapha Fallas.
Kalbant apie puolimą, Thomasas nebuvo idealiausias variantas treneriui Martinui Schilleriui, kuris išsikeitimo situacijose akcentuoja gynėjų žaidimą vienas prieš vieną. Ribotas puolimo įgūdžių paketas, kurį krepšininkas bandydavo kompensuoti aukštu žaidimo IQ ir fiziškumu.
Statistika – 8,2 taško, 3 atkovoti ir 1,1 perimto kamuolio, 4,5 rezultatyvaus perdavimo, 1,6 klaidos ir 10,6 naudingumo balo. Žaidimas kalba daugiau už statistiką – Th.Walkupą pakeisti „Žalgiriui“ bus labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma.
Tokių gynybinių sugebėjimų krepšininkas pritaptų bet kurioje Eurolygos komandoje. Galbūt į Tel Avivą, o galbūt į Barseloną pas Šarūną Jasikevičių?
Nigelas Hayesas – 7
Steve'o Vasturios trauma ir Nigelo Hayeso perstūmimas į lengvojo krašto puolėjo poziciją dar gruodį išgelbėjo „Žalgirio“ sezoną, kuris buvo pradėjęs skęsti šešių pralaimėjimų atkarpoje.
Ne iš gero gyvenimo, bet N.Hayesas atsiskleidė kaip vienas geriausių trečiųjų numerių Eurolygoje, kuris artėjantį tarpsezonį sieks sukirsti rankomis su NBA klubu, o nepavykus to padaryti – didesniu nei „Žalgiris“ Eurolygos klubu.
Pagrindiniu lengvuoju krašto puolėju Kaune turėjo būti Patricio Garino, bet šiam kovojant su traumomis vyko nesusipratimas su S.Vasturia, kurį keisdavo Artūras Milaknis ar Marius Grigonis, kol galiausiai vartai atsivėrė savo talentą šioje pozicijoje parodyti N.Hayesui.
Krepšininkas per 27 minutes Eurolygoje rinko po 9,4 taško (44,3 proc. trit.), 3,9 atkovoto ir 1,1 perimto kamuolio, 9,8 naudingumo balo.
26-erių metų 203 cm ūgio puolėjas išsiskyrė savo žaidimo supratimu, priimamais sprendimais ir puikia asmenine bei komandine gynyba.
Tai nėra žaidėjas, kuriam puolime būtų kuriamos specifinės situacijos. Taip pat nėra tas žaidėjas, kuris galėtų pranokti varžovus kovoje vienas prieš vieną.
Nigelas varžovų aikštės pusėje gyvendavo iš tritaškių po žalgiriečių „du prieš du“ žaidimo – dažniausiai Mariaus Grigonio ir Joffrey Lauvergne'o – arba atsitiktinių taškų.
Dvejus metus „Žalgiryje“ žaidęs amerikietis atmetė kontrakto pratęsimo pasiūlymą ir kitą sezoną Kaune jo nebematysime.
Kaip bebūtų, N.Hayesas į „Žalgirio“ istoriją įsirašė kaip viena ryškiausių asmenybių.
Augustine'as Rubitas – 6,5
Lūkesčius pateisinęs, bet jų neviršijęs krepšininkas. Tai nuo suolo kilęs „Žalgirio“ aukštaūgis, kuris nuspėjamoje panašių dičkių rotacijoje įnešdavo įvairovės, mobilumo ir patirties.
Augustine'as Rubitas šį sezoną Eurolygoje žaidė po 19 minučių, pelnydavo po 8,1 taško, atkovodavo po 4,2 kamuolio ir rinkdavo po 9,4 naudingumo balo.
Sezono mačas – triuškinama pergalė namuose prieš Stambulo „Fenerbahče“, pažymėta amerikiečio 18 taškų ir 27 naudingumo balais vos per 15 minučių.
31-erių metų 203 cm ūgio A.Rubitas turi platų įgūdžių arsenalą, solidžiai žaidžia veidu ir nugara į krepšį, mato aikštelę ir geba surasti geriausią situacijos sprendimo variantą, bet labiausiai varžovus jis bausdavo metimais iš vidutinio nuotolio.
„Žalgirio“ žaidimas „du prieš du“ su A.Rubitu, kai puolėjas atšokęs atgal atakuodavo krepšį iš vidutinio nuotolio, antroje sezono pusėje buvo matomas rečiau, nes varžovai šiam žalgiriečių žaidimo elementui ėmė skirti vis didesnį dėmesį.
Stilistiškai – gana išsiskiriantis ir vienas įdomiausių žalgiriečių, vien ką reiškia jo firminis Dirką Nowitzkį primenantis metimas nuo vienos kojos.
Nors ne kartą A.Rubitą matėme ketvirtoje pozicijoje, bet šiuolaikiniame žaidime jis labiausiai blizga vidurio puolėjo rogėse.
Jei „Žalgiriui“ pagal finansus šis krepšininkas tinka, tuomet rotacijoje jį turėti būtų naudinga ir kitame sezone. Tiesa, šalia Joffrey Lauvergne'o, Pauliaus Jankūno ir Augustine'o Rubito norėtųsi turėti vikrų aukštaūgį, o ne Martiną Gebeną ir Mareką Blaževičių.
Joffrey Lauvergne‘as – 6,5
Žalgirietis, keliantis dvejopus jausmus, bet, ko gero, puikiai atitinkantis „Žalgirio“ keliamus reikalavimus startiniam komandos vidurio puolėjui.
Statistiškai – antras pagal gerumą žaidėjas komandoje, kuris pagal fiziškumą, atletiškumą ir energiją – TOP lygio Eurolygos žaidėjas. Pagal fizinę kondiciją Joffrey Lauvergne'as buvo vienas geriausiai pasiruošusių Eurolygos centrų, praėjusio tarpsezonio metu po dvejų nenusisekusių metų Stambule veltui laiko tikrai nešvaistęs.
Bet prancūzo trūkinėjimai komandinėje gynyboje, Šaro visiems lietuviams į galvą įkaltos „psichologinės“ klaidos ir silpnas žaidimo skaitymas paliko lengvą kartėlį.
Gal šios klaidos yra susijusios su treneriu, o prie griežtesnių komandinio žaidimo rėmų ir aiškesnio vaidmens J.Lauvergne'as atrodytų solidžiau?
Įspūdingas spyruokles kojose turintis 211 cm ūgio centras sezono pradžioje varžovus terorizavo „du prieš du“ situacijose, kurios dažnai baigdavosi „Žalgirio“ centro dėjimais.
Tai buvo mirtinas žalgiriečių ginklas, prie kurio varžovams antroje sezono pusėje teko prisitaikyti.
Bet žaidžiant su kamuoliu ant žemės J.Lauvergne'ui būdavo sunkiau. Ne viena „Žalgirio“ ataka baigdavosi vidurio puolėjo klaida – beviltišku puskabliu ar prastu nusimetimu, virsdavusiu perdavimu į užribį.
Sunku būtų pasitikėti tokiu krepšininku didžiausios svarbos mačų pabaigose. Pavyzdžiais galėtų tapti dvikovos Valensijoje ar Miunchene.
Įdomu tai, jog jei krepšininkas mačo pabaigose gynyboje atrodydavo nuvargęs, bet jis visada atrasdavo papildomą energijos šaltinį nurūkti į greitą ataką, vos tik tam atsiradus progai, kaip kad rungtynėse namuose prieš „Olympiakos“.
J.Lauvergne'as puikiai atrodė prieš žemus vidurio puolėjus turinčias komandas – „Chimki“, „Olympiakos“ ar „Olimpia“, bet turėdavo didelių problemų prieš bokštą po krepšiu turinčias „Real“, ASVEL, „Panathinaikos“ ar ALBA.
Šį sezoną J.Lauvergne'as buvo antras pagal naudingumą „Žalgirio“ žaidėjas, rinkęs po 10,7 taško, 5,6 atkovoto kamuolio bei 12 naudingumo balų.
Keistai ties vidurio puolėjo statistika atrodo 3 blokuoti metimai per visą sezoną, nors tai aukštas, stiprus ir šoklus krepšininkas. Tiesiog neturi uoslės blokams?
Rokas Jokubaitis – 6
Nėra abejonių – didžiausias proveržio sezonas „Žalgiryje“.
20-metis gynėjas rungtyniavo po 21 minutę, pelnė po 7 taškus, atkovojo po 1,7 kamuolio, atliko po 2,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 6,8 naudingumo balo.
Pagal minučių vidurkį jaunasis žalgirietis buvo ketvirtas „Žalgiryje“.
Rokas Jokubaitis yra rimčiausias pretendentas iškovoti Eurolygos „Kylančios žvaigždės“ apdovanojimą.
Iš Mažeikių kilęs gynėjas puikiai pradėjo sezoną, bet antroje pusėje tapo labiau analizuojamu varžovų žvalgų. Priešininkai prie R.Jokubaičio pliusų ir minusų prisitaikė, lūkesčiai sirgalių buvo didžiuliai, tad gynėjas truputį sėstelėjo.
Antroje sezono dalyje ėmė lįsti krepšininko problemos gynyboje – pražangos prieš metančius iš toli, atsukta nugara vikriam varžovų gynėjui, pasiklydimas komandinėje gynyboje.
Tai turėtų pasinaikinti su patirtimi. 20-metis turi gerą kūną, turi gerą galvą ir darbo etiką, tad viskas ateis su laiku.
R.Jokubaitis turėjo didžiulį trenerio pasitikėjimą. Jis žaisdavo ir svarbiausiomis minutėmis. Lietuvio pataikymas iš toli (vid. 38,8 proc.) – neblogas, bet stabilumo trūksta. Jis turi labai gerą prasiveržimą į kairę pusę, gerai valdo kamuolį, dažnai varžovus baudžia iš vidutinio nuotolio.
Paulius Jankūnas – 5,5
Paskutinį Pauliaus Jankūno šokį teks perfilmuoti iš naujo.
Ilgametis Kauno komandos kapitonas įrodė ne tik kitiems, bet ir pats sau, kad vis dar gali žaisti aukštame lygyje ir būti naudingas Eurolygos kovose.
Traumas išsilaižęs P.Jankūnas žaidė po 16 minučių, pelnė po 3,9 taško, atkovojo po 4,4 kamuolio ir fiksavo po 7,1 naudingumo balo. Pagal pastarąjį rodiklį – septintas žaidėjas „Žalgiryje“.
Sezono starte veteranui reikėjo laiko įsibėgėti, bet vėliau jis įgavo pagreitį, o per paskutinius 9 susitikimus P.Jankūnas fiksavo po 4,8 taško, 6,4 atkovoto kamuolio ir 10,2 naudingumo balo.
Didžiulę patirtį sukaupęs puolėjas buvo solidus gynyboje, pasiūlydavo gerą fizinę kovą klasikiniams Eurolygos ketvirtiems numeriams, buvo labai svarbus žaidėjas rūbinėje ir sutelkiant komandą kovai, o jo lėtumas ar kiti trūkumai akių tikrai nebadė.
Sergėjaus Jovaišos legendinė pravardė „Gudrusis lapinas“ puikiai tiktų ir P.Jankūnui. Gražu būdavo žiūrėti, kaip pasinaudodavęs savo patirtimi veteranas gerai užsiimdavo poziciją ar išprovokuodavo pražangą.
Įdomu tai, jog dėl vienodos priekinės linijos ir N.Hayeso žaidimo trečioje pozicijoje P.Jankūną beveik visada matėme rungtyniaujantį sunkiuoju krašto puolėju, nors dar prieš metus jis prie Š.Jasikevičiaus daugiausiai žaidė vidurio puolėju.
P.Jankūnui šį mėnesį sukaks 37-eri, o po metų, kai jis baigs karjerą – 38-eri. Tai bus 18-asis, paskutinis, Jankio profesionalaus krepšininko sezonas.
Lukas Lekavičius – 5,5
Lukas sezoną pradėjo ir užbaigė galingai, bet viduryje pasitaikė ne vienas slogus mačas, prie kurių prisidėjo ir koronavirusas bei jo sukelti padariniai šio krepšininko organizmui.
Tai labai nuo trenerio priklausomas žaidėjas, turintis aiškius pliusus ir minusus. Jis geriau jautėsi pas Šarūną Jasikevičiu, o ne Martiną Schillerį.
Puolime – greičiausias ir vikriausias žalgirietis, geriausiai galintis draskyti varžovų susikeitimo ginamaisiais taktiką, bausdavęs juos tolimais ar aukštos trajektorijos metimais arčiau krepšio. Lukas puikiai įsisavino Šaro ilgai akcentuotą „pražangų prieš bonusą“ taktiką.
Gynyboje 180 cm ūgio krepšininko buvimu aikštelėje bandydavo naudotis varžovai. Vienas didžiausių taikinių „Žalgiryje“.
Lukas puikiai atakavo iš toli – 50 proc. yra geriausias rodiklis komandoje.
Jis rinko po 8,2 taško, 1,2 atkovoto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo ir 8,3 naudingumo balo per 18 minučių.
Įžaidėju L.Lekavičius vadinamas tik dėl ūgio, tai trumpų atkarpų superinis energijos taškų rinkėjas.
Artūras Milaknis – 5
Susiaurėjusio „Žalgirio“ rotacijoje sezono pabaigoje Milo labai trūko, nors jo vaidmuo prie naujo trenerio pasikeitė.
Prie Šaro jis buvo bene pagrindinis ginklas varžovų gynybos klaidinimui, judėjimui be kamuolio, o M.Schillerio schemose snaiperiai nėra stipriai išnaudojami, konkrečių kombinacijų jiems nėra kuriama.
A.Milaknis žaidė po 18 minučių, pelnė po 6 taškus (47 proc.). Pernai – 7,4 taško (39,5 proc.) per 22 minutes.
Tai nuo trenerio ir įžaidėjų priklausomas žaidėjas, kuris sau progų nesusikurs.
Dažniausios situacijos, iš kurių A.Milaknis mesdavo iš toli – greiti išpuoliai ir po atkovotų kamuolių puolime.
Martinas Gebenas – 4
Sudėtingas krepšininko sezonas, kuris prapuolė labai panašioje „Žalgirio“ priekinėje linijoje.
Aštuonių minučių vidurkis neturėtų tenkinti Martino Gebeno, o penkių – Mareko Blaževičiaus. Viskas veda link to, kad vieną iš jų vasarą teks paskolinti. Bet kam skolinti 26-erių krepšininką, o ne 19-metį?
M.Gebenas šį sezoną rinko po 3,3 taško, 2,1 atkovoto kamuolio ir 4,5 naudingumo balo.
Paskutinėse trejose rungtynėse prieš Berlyno, Miuncheno ir Atėnų klubus M.Gebenas žaidė po beveik 18 minučių, pelnė po 7,3 taško, atkovojo po 4,7 kamuolio ir net po 15 naudingumo balų.
Jis turi jėgos, didelį kūną, solidžiai žaidžia „du prieš du“ ir gerai kovoja dėl kamuolių, bet tiesiog visada turės aukštesnio lygio aukštaūgius „Žalgiryje“ prieš save.
Marekas Blaževičius žaidė per mažai, kad galėtume teisingai įvertinti jo pasirodymą. Lygiai taip pat, kaip ir Karolis Lukošiūnas bei Patricio Garino.
Steve'as Vasturia – 2
Taip ir nepamatėme jokio blyksnio, kuris leistų patikėti šio krepšininko talentu Eurolygos kovose.
Šarūnas Jasikevičius matė jį kaip kūrėją, o prie Martino Schillerio jis žaidė be kamuolio, todėl atrodė lyg ne savo rogėse.
Amerikietis žaidė po beveik 12 minučių, pelnė po 2,5 taško ir rinko po 1 naudingumo balą.
Projektas trečioje pozicijoje ir projektas iš S.Vasturios daryti gynybinio plano žaidėją tapo dideliu nusivylimu.
Sugrįžęs po traumos krepšininkas atrodė tik dar blankiau ir praradęs pasitikėjimą savimi – vienas metimas galėdavo skrosti tinklelį, kiti du neliesti lanko.
Vis dar sunku suprasti, kodėl treneris prieš sezoną pasirinko jį, o ne Tomą Dimšą. Ką gali aikštelėje duoti S.Vasturia, ko negali T.Dimša?
M.Schilleris – 7,5
Sezono starte buvo abejojančių Šarūno Jasikevičiaus įpėdiniu, kuriam prireikė laiko įgauti auklėtinių, sirgalių ir žiniasklaidos pasitikėjimą.
Nežinia, kiek tai buvo force majeure situacija trečioje pozicijoje, kiek trenerio sumanymas, bet N.Hayeso perstūmimas į lengvojo krašto puolėjo vaidmenį išgelbėjo „Žalgirio“ sezoną.
M.Schilleris vis dar buvo gana nuspėjamas – dominuojančios taktikos, deriniai, bet jis taikėsi prie naujos krepšinio virtuvės – laiku paimtos minutės pertraukėlės, įvairesnis žaidimas.
Treneris viso sezono metu naudojo tą pačią rotaciją – svarbios ar nesvarbios rungtynės būtų – todėl sezono pabaigoje kai kurie žalgiriečiai atrodė išvargę.
Vis dėlto debiutiniame sezone rankomis siekti atkrintamųjų traukinį, net jei važiuoji su buvusio trenerio surinkta komanda, yra solidus rezultatas, kurį reikia įvertinti. Nors tobulėjimui vietos prieš antrąjį sezoną dar yra labai daug.
