Ant parketo guldyti Stambulo „Fenerbahče“ krepšininkai išsigandusiais veidais vis žvilgčiojo į teisėjus.
Eurolygos čempionų būrys vylėsi rasti arbitrų užuojautos, bet jų švilpukai dažniausiai tylėjo. Turkai vienas po kito buvo vis bloškiami ant žemės.
Ši ketvirtfinalio serija yra tikros šunų kautynės, kurias sunku sukontroliuoti teisėjams. Bet kai antradienį žalgiriečiai jose tebuvo šunyčiai, tai ketvirtadienį žaliai balti virto alfa šunimis.
Marius Grigonis lauktuvių namo iš Stambulo parveš baisų įdrėskimą paakyje.
Herojišką 20 taškų pasirodymą surengęs Edgaras Ulanovas apdraskytomis apatinėmis kelnėmis keliais ėjo pergalės link.
Nors virš žalgiriečių tunelio pakeliui rūbinės link iškabintas „Fenerbahče“ sirgalių plakatas „No way out“, žaliai balti Eurolygos gladiatoriai ištrūko su pergale iš arenos, kurioje šį sezoną dar nebuvo laimėjusi nė viena komanda.
Žurnalistai, patyrę treneriai, NBA skautai... Visi neabejojo, kad „Žalgiris“ bus kitoks ketvirtadienio vakarą.
Visi jie jau žinojo šio „Žalgirio“ identitetą, tik kažkodėl žalgiriečiai antradienį paliko savo tapatybės korteles Stambulo viešbutyje.
„Neįtikėtinos rungtynės. Puikus parodytas charakteris. Puikus suduotas atsakymas. Puikus sugrįžimas po pirmųjų rungtynių, – antraštėmis 24sek prabilo Thomasas Walkupas. – Jeigu norime tęsti pergales šioje serijoje, turime ir toliau taip žaisti: negražiai, fiziškai, bjauriai.“
Tai buvo 48 valandos, kurios pakeitė viską.
Žalgiriečiai nebedrebėjo velniškoje 13 tūkst. žiūrovų aplinkoje ir Eurolygos čempionų apsuptyje.
Jie ne tik nebenusileido varžovams kontaktu, bet ir pranoko kietakakčius „Fenerbahče“ vyrukus. Išvydome turbūt fiziškiausią „Žalgirio“ versiją šį sezoną.
Žalgiriečiai lipo priešininkams per galvas ir graibstė puolime atšokusius kamuolius. Šis kovingumas iki paskutinio momento antraisiais šansais leido susirinkti 8 taškus, kai „Fenerbahče“ pakartoję metimus įmetė tik du taškus.
Leo Westermannas griūdamas plėšė kamuolį iš varžovų gynėjų rankų ir jau gulėdamas pilvu ant parketo siuntė jį ten, kur saugiau – saviems į rankas.
Per tą 48 valandų pauzę tarp rungtynių žalgiriečiai neverkšleno susirinkę į kapitono kambarį. Jie priėmė tai kaip spyrį į užpakalį ir sugrįžę jau spardė užpakalius kitiems.
„Tai buvo sielos paieškos, – šyptelėjo Th.Walkupas, paklaustas apie kardinalius pokyčius per 48 valandas. – Kiekvienas žaidėjas turėjo pažiūrėti į veidrodį. Kiekvienas, kas pasirodė ant parketo, parodė padarytas išvadas. Žaidėme labai agresyviai ir intensyviai.
Manau, esmė buvo ne taktikos, o kaip kietai mes žaisime. Manau, su tuo mes gerai padirbėjome.“
„Per vaizdo peržiūrą daug ką aptarėme, ir ne tik apie taktikas, – 24sek pasakojo Brandonas Daviesas. – Supratome, koks turi būti kiekvieno iš mūsų psichologinis susitelkimas. Manau, šįkart buvome labai gerai susikaupę ir visi rungtyniavome labai agresyviai.“
Kovingumas, agresija ir susitelkimas atnešė ne tik energijos rodiklius, bet ir taškus.
Nei B.Daviesas, nei kiti žalgiriečiai nebedvejojo žvelgdami į krepšį.
Amerikietis plačiais savo žingsniais labai užtikrintai stūmė dvitaškius į „Fenerbahče“ krepšį ir pelnė 13 taškų.
Deonas Thompsonas pykštelėjo iš vidutinio nuotolio ir jau pirmojo kėlinio pabaigoje patenkintas spaudė kumštį.
Nate'as Woltersas žaidė puikų mačą ir realizavo jam paliktas erdves šaltakraujiškais metimais. Vos per 16 minučių jis pelnė 14 taškų ir žaidė rezultatyviausią susitikimą nuo vasario 7-osios.
Edgaras Ulanovas švystelėjo vieną savo mestą netaiklų tritaškį, bet ir tai po jo sulaukė Šaro plojimų už gerą bandymą.
Skaičiai buvo įspūdingi.
Po trijų kėlinių „Žalgiris“ buvo pataikęs net 81,5 proc. dvitaškių (22/27), 46,1 proc. tritaškių (6/13) ir 100 proc. baudų (11/11). Atrodo, žalgiriečiai antradienį išmėtė visus netaiklius metimus, o su ketvirtadienio skaičiais pralaimėti buvo neįmanoma.
Tie taiklūs metimai padėjo sukrauti ir rekordinę 17 taškų persvarą, kuri nutildė 13 tūkst. „Fenerbahče“ aistruolių ir leido išgirsti džiaugsmingas maždaug šimto „Žalgirio“ aistruolių dainas.
Buvo daug sėkmės, bet buvo ir daug tikėjimo tais metimais.
„Iš pradžių gerai sužaidėme visi – ir Nate'as patempė, man truputį labiau pasisekė. Išnaudojome savo šansus, kurių neišnaudojome pirmose rungtynėse“, – trumpai apie 39 taškais rezultatyvesnį pasirodymą kalbėjo M.Grigonis.
„Per vaizdo peržiūrą pamatėme savo klaidas. Ypač įžaidėjai – neįvesdavome kamuolio kaip pridera, – atviravo Th.Walkupas. – Mūsų aukštaūgiai turėjo pranašumų situacijas po krepšiu, bet šįkart kamuolys juos pasiekdavo geriau ir sukūrėme jiems daugiau progų.“
Paklaustas, ko reikia geram kamuolio judėjimui ir jo įvedimui į reikiamą vietą, Th.Walkupas sakė: „Kietumo. Susitelkimo. Dėmesio detalėms. Reikia būti gerose vietose, kur reikia. Gerais kampais skirstyti kamuolį ir sustoti į reikiamas pozicijas.“
Išvydę tokį ryžtingą „Žalgirį“, panikavo net Eurolygos čempionai.
Kostas Sloukas, sužaidęs tiek pat rungtynių Eurolygos ketvirtfinalyje, kiek visas „Žalgiris“, lemiamo šturmo metu krito kaip dubleris lygioje vietoje ir siuntė kamuolį į užribį. Supykę ir nusivylę turkai net pašoko iš savo kėdžių ir leido daiktus į orą, kas tik bebuvo po ranka. Panika ir nerimas tryško per kraštus.
Janas Vesely buvo ryškesnis nei antradienį – surinko 12 taškų, bet nelaikė emocijų ir prisidirbo su pražangomis, o svarbiausiu metu sutriko sutikęs dvigubą žalgiriečių gynybą, po kurios dažnai klysdavo.
„Gal labiau norėjome, – paklaustas, kodėl išvydome tokį pasikeitusį komandos veidą, sakė M.Grigonis. – Antradienį pralaimėjome 30 taškų ir labai norėjome (atsirevanšuoti, – aut. past.). Vis kartojome, kad negalime paleisti, negalime paleisti. Šiandien mums labiau sekėsi.“
„Tai buvo sunkiai iškovota pergalė, bet mes parodėme savo identitetą. Parodėme, kaip žaidžiame, kai rodome geriausią savo žaidimą. Džiaugiamės, bet dabar reikia galvoti apie kitą mačą“, – pridūrė B.Daviesas.
Eurolygos atkrintamosiose jokia komanda dar nebuvo išsikapsčiusi serijoje atsilikdama 0–2. Bet „Žalgiris“ drebina seriją ir grobia namų aikštės pranašumą iš „Fenerbahče“.
„Dabar bus įdomu, – intriguoja M.Grigonis. – Manau, jie keis taktiką ir žiūrės. Tai ilga serija. Bet tikiuosi, kad žmonės kaip visada mus palaikys ir Kaune bus kaip šeštas žaidėjas.“
„Jankis grįžo! Jankis grįžo! Matėt, kaip atrodo Jankis?“ – pirštu į rūbinėje sėdintį komandos kapitoną rodė ir šaukė Artūras Milaknis, norėjęs atkreipti dėmesį į P.Jankūno sugrįžimą ant komandos suolo su oficialia apranga pirmą kartą nuo vasario 28-osios.
Po 48 valandų į „Žalgirio“ rūbinę vėl sugrįžo ir džiaugsmas.
Sugrįžo ir tas charakteris, dėl kurio šį sezoną žalgiriečiai išdarinėja stebuklus.
Ir šioje pasakiškoje kelionėje dar nevalia padėti taško.
