Kaip rodo šios organizacijos ataskaita, 2012–2013 metais „Žalgiris“ iš viso gavo kiek daugiau nei 12,2 mln. litų pajamų, o veiklos sąnaudos buvo daug didesnės – siekė daugiau nei 29,9 mln. litų.
Pavyzdžiui 2012–2013 metų sezone „Žalgirio“ klubo vadovybė vien žaidėjų atlyginimams išleido nei daug, nei mažai – 21,76 mln. litų, dar 3,5 mln. buvo atseikėta įmonės darbuotojų išlaikymui, o beveik 3,2 mln. litų – kitoms su sportine veikla susijusioms išlaidoms.
Iš viso 2013 metų birželį „Žalgiris“ turėjo krūvą skolų – daugiau nei 40,46 mln. Lt įsipareigojimų. Paprasta žmonių kalba sakant: „Žalgiris“ tapo skolų maišu, kuris ne tuštėja, o kaip derlingas ruduo – tik pilnėja. Iš jų 14,5 mln. litų – finansinės skolos, 3,2 mln. – ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis, o daugiau nei 20,5 mln. Lt ataskaitoje yra įvardinti kaip „kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“.
Prie praėjusių metų birželį turėtos 40 mln. litų skolos pridėjus kol kas virtualią, tačiau realią apie 31 mln. litų skolą, susidarys 70 mln. litų „praraja“, kuri „Žalgirį“ gali tiesiog praryti.
Negana to, finansinė ataskaita rodo, kad bet kurią dieną „Žalgirio“ duobė gali pagilėti beveik dvigubai.
Jeigu buvę ir esami žaidėjai, su kuriais ekipa yra neva sudariusi taikos sutartis dėl neišmokėtų atlyginimų nuspręstų kreiptis į teismą, prie komandos skolos „lyg iš giedro dangaus“ prisidėtų dar apie 31 mln. litų.
Kaip gali atsirasti tokia skola? Ataskaitoje pateikiama informacija dėl galimų būsimų ieškinių „Žalgirio“ klubui.
VŠĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra skolinga buvusiems ir esamiems žaidėjams bei treneriams, su kuriais sudaryta taikos sutartis, 3,817 mln. eurų sumą (13,16 mln. Lt.). Tiekėjams ir paskolų teikėjams „Žalgirį“ administruojanti įmonė yra skolinga dar 5,153 mln. eurų (17,78 mln. Lt.).
Tai reiškia, kad bet kuriems iš pastarųjų nusprendus kreiptis į teismą, prie „Žalgirio“ skolos kaipmat prisidėtų įspūdinga beveik 9 mln. eurų (31 mln. Lt.) suma. Tad matematika gan paprasta – prie praėjusių metų birželį turėtos 40 mln. litų skolos pridėjus kol kas virtualią, tačiau realią apie 31 mln. litų skolą, susidarys 70 mln. litų „praraja“, kuri „Žalgirį“ gali tiesiog praryti.
Dvi bylos jau pralaimėtos
Šiuo metu teismo procesus prieš LKL čempionus yra laimėję du buvę krepšininkai – kroatas Marko Popovičius ir serbas Milovanas Rakovičius bei jų agentai. Dėl šių dviejų bylų „Žalgiriui“ nuo šių metų pradžios FIBA yra uždraudusi registruoti naujus žaidėjus. Be to, dėl šių skolų klubui yra paskirti keturi turto areštai, kurių vertė iš viso siekia 17,5 mln. litų.
Dėl šios priežasties „Žalgirio“ gretose nei LKL, nei Eurolygoje negali rungtyniauti amerikiečiai Maalikas Waynsas ir Jamesas Andersonas. Jie praleido visus tris pirmuosius Lietuvos čempionų susitikimus LKL čempionate, vieną kurių „Žalgiris“ sensacingai pralaimėjo Utenos „Juventus“.
Komandos vadovas Paulius Motiejūnas rugsėjo 30-ąją kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones su prašymu paskolinti arba suteikti 2,35 mln. Lt paramą iki spalio 3 d.
Komandos vadovas Paulius Motiejūnas rugsėjo 30-ąją kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones su prašymu paskolinti arba suteikti 2,35 mln. Lt paramą iki spalio 3 d. Tiek komanda yra skolinga M.Popovičiui ir M.Rakovičiui – iš esmės, be šių pinigų Kauno ekipos sezonas gali būti labai liūdnas.
„Klausimas paprastas – išsigelbės „Žalgiris“ arba ne. Nes blogiausia situacija turi savo pasekmes. Tada viskas griūna ir ekipa gali išnykti.
Jei neturėsime stiprios komandos, nebus pergalių, į rungtynes rinksis mažiau sirgalių. Mažiau sirgalių, tuomet atsiras numatyto biudžeto už parduotus bilietus trūkumas. Problemos su biudžetu – ekipos žlugimas“, – ketvirtadienį portalui 15min.lt sakė P.Motiejūnas.
Komandos vadovas šių metų birželį spaudos konferencijoje kalbėjo, kad naujam sezonui „Žalgiris“ siekia surinkti 21,7 mln. litų. P.Motiejūnas tada teigė, kad 20 milijonų siekiančios klubo skolos beveik nesumažėjo.
