„Atsakomybė didžiulė – ne tik už biudžetą, bet už visą komandą ir jos sėkmės. Jausmas geras. Prieš kiekvieną pristatymą dar yra jaudulio, bet su daugiau praktikos su tuo susigyvensiu. Atsakomybė didžiulė, reikia viską labai kruopščiai įsivertinti“, – pirmą kartą pristatydamas „Žalgirio“ biudžetą sakė P.Jankūnas, pakeitęs Eurolygos vadovu tapusį bendravardį Motiejūną.
Bet pristatyti biudžetą kauniečiui gerokai lengviau, kai šis – rekordinis klubo istorijoje, o paskui klubą nebesivelka skolų šleifas.
Sėkmingas sezonas aikštėje atsispindėjo komandos piniginėje.
Į Eurolygos ketvirtfinalį prasibrovęs „Žalgiris“ beveik trimis milijonais eurų viršijo praėjusio sezono planą – vietoje planuotų 11,3 mln. eurų, surinko net 14,2 mln. eurų. Tai yra rekordinė suma klubo istorijoje.
Didžioji dalis prieaugio atėjo iš sėkmingų bilietų pardavimų – beveik visose Eurolygos rungtynėse areną sausakimšai užpildę sirgaliai „Žalgiriui“ sunešė 6,6 mln. eurų, nors planuota buvo surinkti 4 mln. eurų.
Papildomai klubui kainavo kelionės į Eurolygos atkrintamųjų mačus, bandymai kamšyti spragas sudėtyje sezono metu ir premijos žaidėjams, bet kauniečiai vis tiek sezoną užbaigė su daugiau nei milijono eurų pelnu – „Žalgiris“ išleido 13,1 mln. eurų.
Tai padėjo Lietuvos čempionams atiduoti dar likusias skolas.
„Turėjome 1 mln. eurų pelną, o tai panaudojome atiduodami paskolą. Klubas dabar neturi jokių įsiskolinimų, pradėjome nuo švaraus lapo“, – džiaugėsi P.Jankūnas.
Ateinančiame sezone „Žalgiris“ numatė ir surinkti, ir išleisti 13 mln. eurų.
„Žalgirio“ biudžetas (planuotos išlaidos)
- 2013-2014: 4,3 mln. eurų;
- 2014-2015: 6,2 mln. eurų;
- 2015-2016: 7,4 mln. eurų;
- 2016-2017: 8,3 mln. eurų;
- 2017-2018: 8,5 mln. eurų;
- 2018-2019: 10,7 mln. eurų;
- 2019-2020: 11,9 mln. eurų;
- 2020-2021: 9,1 mln. eurų;
- 2021-2022: 10,5 mln. eurų;
- 2022-2023: 13,1 mln. eurų;
- 2023-2024: 13 mln. eurų.
Kaip ir pernai, 2 mln. eurų Kauno klubui suteiks Kauno miesto savivaldybė, 4,1 mln. eurų planuojama surinkti iš rėmėjų, 1,9 mln. eurų – iš TV teisių sutarties ir sportinių premijų, o 5 mln. eurų – iš parduotų bilietų.
„Žalgiris“ 8,6 mln. eurų išleis žaidėjų ir trenerių atlyginimams, 1,9 mln. eurų administracinėms išlaidoms, 2,5 mln. eurų – kitoms išlaidoms.
Tiesa, į pajamas dar nėra įtraukta už Igną Brazdeikį gauta išpirkos suma – maždaug pusė milijono eurų. „Žalgiris“ kol kas apsidrausdamas skaičiuoja ir „saugesnę“ sumą už bilietus, nebūdamas tikras, ar rinks pilnas arenas ir žais Eurolygos atkrintamosiose.
Praėjusiais metais kiekvienose Eurolygos rungtynėse vidutiniškai buvo užpildoma 96,02 proc. arenos vietų.