Martinui Schilleriui dabar labai praverstų pastiprinimas.
Pasitelkęs savo kontaktus G lygoje, 38-erių austras už Atlanto ieškojo žaidėjo „Žalgiriui“, kai Patricio Garino spalį teko dar kartą gultis ant operacinės stalo. Krepšininkui buvo atlikta menisko operacija.
„Žalgiris“ vis dėlto perkėlė savo žiūronus į Europos rinką, kur buvo mažiau katės maiše scenarijų. Tačiau papildymo paieškas tada nutraukė sugriežtėję Vyriausybės apribojimai, išprašę žiūrovus iš „Žalgirio“ arenos ir nubraukę stambią sumą iš Pauliaus Motiejūno suplanuotos biudžeto eilutės.
„Žalgiris“ šį sezoną iš bilietų pardavimo ketino užsidirbti apie 2,6 mln. eurų. P.Motiejūno skaičiavimais, vienerios Eurolygos namų rungtynės su žiūrovais klubui atnešdavo apie 140 tūkst. eurų. Remiantis tokia aritmetika, trejos tuščioje „Žalgirio“ arenoje vykusios rungtynės ir vienas mačas su 239 žiūrovais jau nunešė apie pusę milijono eurų. Tai beveik brangiausio „Žalgirio“ žaidėjo sezono atlyginimas.
Kol į Nemuno salą iš dangaus nenukrito pinigų kapšas, „Žalgirio“ situacija nesikeičia. 15min žiniomis, net ir mažiausiai dviem mėnesiams dėl kelio traumos į užribį patraukus Steve'ą Vasturia ir nežinia kada sulauksiant Patricio Garino, Kauno klubas dabar neturi finansinių galimybių sustiprinti komandos.
Tai reiškia, kad prasižiojusią skylę rotacijoje „Žalgiris“ turės kamšyti iš savų resursų. Kas žaliai baltų rikiuotėje turės žengti į priekį?
Ar žaidėjo trūkumas būtinai yra minusas?
Steve'as Vasturia visas 12 Eurolygos rungtynių pradėjo starto penkete, tačiau tai nebuvo svarbiausias „Žalgirio“ rotacijos žaidėjas.
Pagal žaidimo laiko vidurkį, amerikietis buvo tik 9 pagal gaunamas minutes ant parketo su beveik 15 minučių per vienerias rungtynes. Jis dažniausiai nuo suolo stebėdavo lemiamas mūšių minutes. Ketvirtajame kėlinyje S.Vasturia žaisdavo vidutiniškai beveik po 3 minutes – daugiau tik už Karolį Lukošiūną ir Mareką Blaževičių.
Tiesa, joks kitas penketas aikštėje nebuvo toks stabilus, koks su S.Vasturia nuo pirmųjų rungtynių minučių.
14 proc. visų „Žalgirio“ atakų Eurolygoje vyko ant parketo, esant Thomasui Walkupui, Mariui Grigoniui, Steve'ui Vasturia, Nigelui Hayesui bei Joffrey Lauvergne'ui. Tai dažniausiai naudotas M.Schillerio penketas Eurolygoje.
Palyginimui, arčiausiai 111 atakų naudoto penketo buvo išsidėstymas su Thomasu Walkupu, Mariumi Grigoniu, Roku Jokubaičiu, Nigelu Hayesu bei Joffrey Lauvergne'u – pasitelktas 45 atakose. Rokas dažniausiai pats pirmas įšokdavo į šį penketą pirmojo kėlinio viduryje arba kartais dar anksčiau.
Tiesa, smogiamasis „Žalgirio“ penketas su S.Vasturia nenešė komandai didelės naudos.
Pagal gynybos reitingą, tai buvo vienas prasčiausiai besiginančių penketų, kuris per tas 111 atakų varžovams nusileido iš viso 22 taškais. (vid. -17,5 taško per 100 atakų vidurkį). Šį sezoną „Žalgiris“ yra paskutinis Eurolygoje pagal gynybos reitingą (vid. 117,7 praleisto taško per 100 atakų), tačiau dažniausiai ant parketo M.Schillerio laikyta kompanija turėjo netgi dar prastesnį gynybos efektyvumą su 128,3 praleisto taško per 100 atakų vidurkiu. Palyginimui, net per šią šešių iš eilės pralaimėjimų seriją bendras „Žalgirio“ gynybos reitingas buvo geresnis (125,4) nei šio penketo.
Į veidrodį galėtų pažiūrėti kiekvienas žalgirietis. Bet Eurolygos debiutantas buvo neatsiejama šių įtrūkimų priežastis.
Nors Notrdamo universitete S.Vasturia gaudavo užduotį sugaudyti varžovų lyderius, Eurolygoje jam tai sekėsi daryti labai sunkiai. Remiantis „Synergy“ duomenimis, bendrame Eurolygos kontekste amerikiečio rodikliai gynyboje buvo vertinami žemiau vidurkio.
Prasčiausiai S.Vasturia gynėsi du prieš du situacijose – priešininkai per vieną tokį išpuolį rinko vid. 1,05 taško, pataikydami 46,7 proc. taiklumu. Prasčiau Eurolygoje gynėsi tik 17 proc. žaidėjų.
S.Vasturia, gaudydamas metikus po užtvarų, dažnai nespėdavo išsipainioti iš varžovų spąstų. Tokiose kombinacijose S.Vasturios priešininkai rinko vid. 1,385 taško per išpuolį, pataikydami 54,5 proc. metimų.
Tai S.Vasturia strigdavo užtvarose, vaikydamas snaiperį, tai paleisdavo priešininką į jo stipriąją pusę, tai pramiegodavo protingą pražangą ir vėliau nuleidęs galvą pripažindavo savo kaltę po 2+1 situacijos. S.Vasturia nebuvo kiauras gynyboje, bet Eurolygos žaidėjai skausmingai krikštijo „Žalgirio“ debiutantą.
Paguoda, kad tas pats „Žalgirio“ penketas su Roku Jokubaičiu aikštėje gynėsi gerokai sėkmingiau. 6 proc. visų žalgiriečių atakų žaidęs penketukas pagal gynybos reitingą buvo gerokai tvirtesnis (100), o, jam būnant aikštėje, per tas 45 atakas „Žalgiris“ įmetė 3 taškais daugiau nei priešininkai (+4,4 per 100 atakų vidurkį).
„Synergy“ laiko R.Jokubaitį akivaizdžiu gynybinės mikrodvikovos su S.Vasturia favoritu.
20-mečio gynyba vaikantis varžovų metikus po užtvarų Eurolygos kontekste vertinama labai gerai (vid. 1 praleistas taškas su 38,5 proc. pataikymu), o du prieš du situacijose R.Jokubaičio oponentai su kamuoliu pelno tik 0,273 taško per išpuolį, pataikydami 12,5 proc. metimų. Tai jau elitiniai skaičiai.
Įdomu, kad trečias pagal naudojimą „Žalgirio“ penketas buvo visai kitoks – su Luku Lekavičiumi, Roku Jokubaičiu, Artūru Milakniu, Nigelu Hayesu bei Augustine'u Rubitu.
31 ataką per 12 mačų ant parketo vyravęs penketas pelnė 14 taškų daugiau nei „Žalgirio“ priešininkai. Be to, statistiškai buvo sėkmingiausias gynyboje iš visų trijų dažniausiai pasitelktų penketukų (vid. 93,3 taško per 100 atakų vidurkį).
Naudingas minučių perskirstymas?
Joks kitas jaunas Eurolygos žaidėjas negauna tokio pasitikėjimo, kokį M.Schilleris suteikia Rokui.
Jis žaidžia vid. net po 22 minutes, pelno 8,8 taško (57,8 proc. dvit., 37,5 proc. trit.), atlieka 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir renka 8,8 naudingumo balo. Tai jau ketvirtas pagal kiekį minučių skaičius „Žalgiryje“. Dabar jis turėtų tik išaugti dar keliomis minutėmis.
Jeigu R.Jokubaitis sėkmingai integruosis į „Žalgirio“ starto penketą, galbūt Kauno klubas išvengs tų pirmųjų kėlinių smegduobių. Per šešių pralaimėjimų seriją žalgiriečiai pirmajame ketvirtyje praleido daugiausiai taškų visoje Eurolygoje – vid. 23,8, ir po 10 minučių kovos atsilikdavo vid. 5,6 taško skirtumu.
Tiesa, M.Schilleriui reikės atrasti naują šeštą žaidėją, ypač perimetre. R.Jokubaitis buvo rezultatyviausias nuo suolo kylantis žalgirietis, o daugiau naudingumo į aikštę už jį įnešdavo tik Lukas Lekavičius (vid. 11,2). Ilgai išlaikyti penketo su Th.Walkupu, R.Jokubaičiu bei M.Grigoniu nepavyks, nes keitimais M.Schilleriui reikės išlaikyti savo perimetro žaidėjus kuo šviežesnius.
1 | Thomasas Walkupas | Lukas Lekavičius | ||
2 | Rokas Jokubaitis | |||
3 | Marius Grigonis | Artūras Milaknis | Karolis Lukošiūnas | |
4 | Nigelas Hayesas | Paulius Jankūnas | ||
5 | Joffrey Lauvergne'as | Augustine'as Rubitas | Martinas Gebenas | Marekas Blaževičius |
Be L.Lekavičiaus, dažniausiai į aikštę bus metamas trečioje pozicijoje daugiausiai naudojamas Artūras Milaknis, žaidžiantis po 18 minučių per rungtynes.
Patyręs „Žalgirio“ snaiperis šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį. Jo tritaškis ginklas neiššovė jau trejose Eurolygos rungtynėse iš eilės. Pastarąjį kartą savo tolimą metimą šiame turnyre Milas pataikė prieš tris savaites, o iš 13 pastarųjų bandymų per penkis turus tikslą pasiekė vos vienas. Per pastarąjį mėnesį Eurolygoje A.Milaknis renka vos po 1,8 taško per susitikimą.
Kiekvieną kartą pakilęs nuo suolo, 34-erių lietuvis išeidavo į aikštę su taikiniu ant nugaros.
Šarūnas Jasikevičius geriau nuslėpdavo Artūro Milaknio silpnybes gynyboje. Prie M.Schillerio varžovai išsitraukia snaiperį į paviršių ir skaudžiai baudžia. Lakstydamas paskui tiesioginius oponentus tarp užtvarų, A.Milaknis varžovų metikams leidžia rinkti po 2 taškus per vieną tokį išpuolį net 75 proc. tikslumu. Pagautas du prieš du situacijose, „Žalgirio“ senbuvis praleidžia 1,5 taško per ataką (66,7 proc.).
Pavyzdžiui, pas Šarūną Jasikevičių Milas sugaudydavo metikus ir leisdavo jiems rinkti tik 0,818 taško per išpuolį 30 proc. tikslumu. Du prieš du situacijose varžovai rinkdavo 0,824 taško (54,2 proc.).
Vargu, ar M.Schilleris išdrįs nuo suolo pakelti „Žalgirio“ laboratorijoje auginamą 23-ejų Artūro Milaknio kloną Karolį Lukošiūną, kuris šį sezoną Eurolygoje ant parketo išbuvo lygiai 4 minutes ir 23 sekundes. Bet jeigu A.Milaknio žaidimo laikas augs, M.Schilleris privalo rasti būdų, kaip jį paslėpti nuo priešininkų atakų.
Nei A.Milaknis, nei M.Grigonis, nei joks kitas krepšininkas nebus tinkamiausias žmogus trečioje pozicijoje, jeigu kitoje aikštės pusėje bus tokie stiprūs vyrukai, kaip būsimas penktadienio varžovas Ioannis Papapetrou.
193 cm ūgio R.Jokubaitis, 195 cm ūgio A.Milaknis ir 198 cm ūgio M.Grigonis 203 cm ūgio graikui neprilygsta nei centimetrais, nei fizine jėga. Todėl žemą perimetro žaidėjų liniją mėgstantis M.Schilleris turės keisti savo įsitikinimus ir į trečią poziciją nuleisti krašto puolėją Nigelą Hayesą.
Įvairiuose penketuose 203 cm ūgio amerikietis trečioje pozicijoje buvo pastatytas iš viso 13 atakų ir „Žalgiris“ tas atkarpas laimėjo iš viso 5 taškais. Ioannis Papapetrou, Edgaras Ulanovas kitą savaitę ar Vladimiras Lučičius metų pabaigoje privers M.Schillerį pakelti „Žalgirio“ penketo centimetrus. Jam tą teks daryti dažniau ir tam, kad lanksčiau galėtų rotuoti savo kūrėjus Thomasą, Roką, Luką ir Grigonį.
Bet tai toli gražu ne pats blogiausias scenarijus Kauno komandai, nes atsivėrusios pozicijos baudos aikštelėje atlaisvins minutes efektyviam aukštaūgiui Augustine'ui Rubitui.
Pagal žaidimo kokybę Joffrey Lauvergne'ą pastaruoju metu pranokstantis ir daugiau minučių nusipelnęs amerikietis yra vienintelis „Žalgirio“ krepšininkas, kuris šešių pralaimėjimų serijoje išlaikė teigiamą +/ – rodiklį (Rokas Jokubaitis antras su 0).
A.Rubitas dėl savo kelių ir ištvermės niekada nebuvo efektyvus ilgų atkarpų žaidėjas. Tačiau bendras jo minučių kraitis vis tiek galėtų būti didesnis nei 17 per Eurolygos rungtynes. M.Schilleris šį sezoną amerikietį aikštėje daugiau nei 20 minučių išlaikė tik 3 iš 12 Eurolygos dvikovų.
31-erių amerikietis „Žalgiryje“ daugiau išnaudojamas kaip centras, nors anksčiau dažniau užimdavo sunkiojo krašto vaidmenį. M.Schilleris gali slinkti jį į ketvirtą poziciją, N.Hayesą stumti į trečią, o J.Lauvergne'ą nuo suolo atkarpomis galėtų keisti Martinas Gebenas arba Marekas Blaževičius.
Ar gali būti, kad Steve'as Vasturia šį sezoną buvo rakštis „Žalgirio“ žaidime, vienur ar kitur sukausčiusi komandą nuo kelių brangių pergalių Eurolygoje?
Nurašyti šio krepšininko, kuriam teko užpildyti per didelius Eurolygos starto penketo žaidėjo batus debiutiniame sezone stipriausioje krepšinio lygoje (prieš pusantrų metų jis dar žaidė antroje Ispanijos lygoje), nederėtų.
Tačiau kūrėjo teptuką „Žalgiryje“ praradęs ir mėtyti iš toli kraštuose paliktas S.Vasturia Kauno klube nedaro nieko, ko už jį geriau negalėtų padaryti kitas komandos narys. Dabar jo minutes perims geriausiai šiai akimirkai pasiruošę žalgiriečiai.
Po geriausių Eurolygos trenerių seminaro Martinui Schilleriui „Žalgiris“ Eurolygoje įsuko į ruožą, kuriame būtina rinkti pergales. Su S.Vasturia ar be jo.
Varžovas | Data | Vieta |
„Panathinaikos“ | 2020-12-11 | Atėnai |
„Baskonia“ | 2020-12-15 | Kaunas |
„Fenerbahče“ | 2020-12-17 | Kaunas |
„Bayern“ | 2020-12-23 | Kaunas |
ALBA | 2020-12-29 | Berlynas |
Reguliarus sezonas | W | L | +/- |
---|---|---|---|
1. „Barcelona“ | 9 | 3 | 99 |
2. Maskvos CSKA | 9 | 3 | 44 |
3. Miuncheno „Bayern“ | 8 | 4 | 30 |
4. Sankt Peterburgo „Zenit“ | 7 | 3 | 34 |
5. Milano „AX Armani Exchange“ | 7 | 4 | 30 |
6. Madrido „Real“ | 7 | 5 | 34 |
7. Stambulo „Anadolu Efes“ | 7 | 5 | 24 |
8. „Valencia“ | 7 | 5 | 7 |
9. Vitorijos „TD Systems Baskonia“ | 6 | 5 | 71 |
10. Pirėjo „Olympiakos“ | 6 | 5 | -3 |
11. Kauno „Žalgiris“ | 5 | 7 | -31 |
12. Stambulo „Fenerbahče Beko“ | 5 | 7 | -49 |
13. Atėnų „Panathinaikos OPAP“ | 4 | 7 | -47 |
14. Berlyno ALBA | 4 | 7 | -79 |
15. Tel Avivo „Maccabi Playtika“ | 4 | 8 | 0 |
16. Belgrado „Crvena zvezda mts“ | 4 | 8 | -28 |
17. Vilerbano LDLC ASVEL | 3 | 8 | -33 |
18. Maskvos srities „Chimki“ | 2 | 10 | -103 |