| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Bayern“ | 20:00 | Kaunas |
Ispanijos Karaliaus taurės finalo skandalas išjudino Europos krepšinio vandenis. Ypač stambiausias juose plaukiojančias žuvis.
Dėl didžiausio teisėjavimo skandalo Ispanijos Karaliaus taurės istorijoje įtūžęs Madrido „Real“ klubas pagrasino Ispanijos krepšinio lygai po sezono trauktis iš vietos čempionato ir žaisti tik Eurolygoje.
Du trečdaliai beveik iš 100 tūkst. „Marca“ apklausoje dalyvavusių krepšinio mėgėjų pritartų tokiam „Real“ žingsniui.
Maža to, Ispanijos žiniasklaida praneša, kad žaisti tik Eurolygoje linkę ir kiti du ilgalaikes licencijas su Europos klubiniu turnyru turintys klubai „Barcelona“ bei Vitorijos „Baskonia“.
Nors 24sek partneriai Ispanijoje teigia, kad „Baskonia“ ir „Barcelona“ nėra tokie tikri dėl tokios idėjos, kaip skelbiama Ispanijos žiniasklaidoje, skaičiuojama, kad vien „Real“ pasitraukimas iš ACB televizijai pridarytų milžiniškų nuostolių. Esą „Real“ rungtynės pritraukia 55 proc. visos ACB auditorijos.
Karališkajam klubui paranku tai, jog už pasitraukimą iš nacionalinio čempionato nenumatytos jokios finansinės sankcijos. Palyginimui, savavališkai traukiantis iš Eurolygos, pagal dešimčiai metų sudarytą pirminę sutartį grėstų didžiulės baudos.
Skaičiuojama, kad „Real“ iš ACB transliacijų gauna tik 600 tūkst. eurų injekciją. Palyginimui, Eurolygos transliacijos klubui atneša 4,5 mln. eurų.
„El Mundo“ praneša, kad „Real“ atstovai pastarosiomis savaitėmis analizuos teisinius ir finansinius galimo pasitraukimo iš ACB aspektus ir priims bendrą sprendimą dėl savo ateities nacionaliniame čempionate.
Eurolygos bosas Jordi Bertomeu patvirtino, kad jie negali riboti „Real“ sprendimų dėl nacionalinio čempionato.
„Mes esame kompanija, ne federacija, – „Cadena SER“ sakė J.Bertomeu. – Sprendimus priima klubų savininkai. Ateityje gali būti daug pasikeitimų. Mes turime būti lankstūs.“
Yra daugiau klubų, kurie prisidėtų prie perversmo.
Skandalingai mūšį su Atėnų „Panathinaikos“ Graikijos taurės pusfinalyje nutraukę „Olympiakos“ grasina palikti nacionalinį čempionatą ir žvalgosi į kitus turnyrus.
Stambulo „Anadolu Efes“ treneris Erginas Atamanas po Turkijos taurės finalo irgi keiksnojo teisėjus ir gailėjosi, jog dvikovoje su „Fenerbahče“ nepasielgė taip pat, kaip padarė „Olympiakos“ – nepaliko aikštės rungtynėms nesibaigus.
Kauno „Žalgirio“ atstovai priekaištų dėl teisėjavimo Karaliaus Mindaugo taurės finale su Vilniaus „Rytu“ neturėjo. Tačiau žaliai baltų stovykla įdėmiai sekė revoliucines nuotaikas Europos krepšinyje.
„Žvalgytis nesižvalgome, – 24sek paklausus, ar „Žalgiris“ irgi nesvarsto galimybių žaisti tik Eurolygoje, sakė klubo direktorius Paulius Motiejūnas. – Bet eitume su tomis komandomis į vieną pulką.“
„Žalgirio“ netenkina LKL keturių ratų sistema.
Panašu, Kauno publikai LKL kovos irgi neatrodo tokios reikšmingos kaip Eurolygoje. Į vienerias LKL rungtynes „Žalgirio“ arenoje renkasi vid. 3,8 tūkst. aistruolių – daugiausia visame čempionate, bet tai vis tiek beveik 4 kartus mažiau nei į vieną Eurolygos mačą.
Šarūnas Jasikevičius ne sykį skundėsi LKL rungtynių skaičiumi ir krūviais, kurie eikvoja komandos jėgų rezervą svarbiausiems mūšiams Eurolygoje.
„Ne kartą tą sakėme, ne kartą apie tai diskutavome – rungtynių per daug. Pasipylė traumos. O kitąmet bus dar sunkiau“, – pabrėžė P.Motiejūnas, kurio komanda LKL čempionate sužaidžia mažiausiai 36 rungtynes, o Eurolygoje – dar 30.
Jis pastebėjo, kad toks LKL susitikimų skaičius klubui neneša apčiuopiamos finansinės naudos, o neigiamos pasekmės – pavyzdžiui, traumos ir žaidėjų nuovargis, yra per didelės.
„Kaip ir ispanai kalba apie tuos finansinius skaičiavimus, tai visiškai neapsimoka. Todėl normalu, kad mes eitume išvien su tais klubais“, – 24sek atviravo P.Motiejūnas.
Vizija aiški: „Žalgiris“ daugiausia uždirbtų iš Eurolygos kovų, žiūrovai gautų tik aukščiausio lygio reginį, tvarkaraštyje nebeliktų nebereikšmingų rungtynių ir toks produktas būtų patrauklus rėmėjams.
Juolab kad LKL čempionato rezultatai nebeturi įtakos vietai Eurolygoje. Antras Lietuvos klubas į Eurolygą gali patekti tik laimėjęs Europos taurę.
Bet nuostoliai pačiam LKL būtų milžiniški. Nacionalinis čempionatas netektų lankomiausios arenos, stipriausios dešimtmečio komandos, intrigos ir vardo, kuris renka pilnas arenas ir kituose Lietuvos miestuose. „Žalgirio“ praradimas smogtų ir LKL vertei bei prestižui.
24sek pasidomėjo, kokios nuomonės vyrauja kitų Eurolygos klubų kabinetuose.
Šaltinių teigimu, atsiskyrimui nuo ACB būtų pasirengę visi Eurolygoje dalyvaujantys Ispanijos klubai.
24sek žiniomis, Maskvos CSKA ekipoje yra revoliucijai pritariančių vadovų. Tiesa, neoficialus klubo šeimininkas Sergejus Ivanovas yra ir VTB lygos garbės prezidentas, tad dėl užimamų pozicijų atsiskyrimas gali būti komplikuotas. Be to, komandą gali varžyti politinė įtaka.
Rusijos krepšinis paklusnus krepšinio federacijai. Tą pagrindžia ir nuolanki pozicija FIBA langų klausimu – į pasaulio čempionato atranką CSKA išleido Rusijos krepšininkus. O krepšinio federacija Rusijoje nuolanki Rusijos olimpiniam komitetui, tad CSKA sprendimas gali priklausyti nuo politikos srovių.
„Olympiakos“ keliu greičiausiai sektų Atėnų „Panathinaikos“. Graikijos lyga išgyvena didžiulį sunkmetį ir neturi jokios vizijos, kuri būtų patraukli turtingiesiems klubams. Praraja tarp „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ bei kitų klubų vis didėja. Mažesnės komandos, tokios kaip Salonikų PAOK ar „Aris“, Atėnų AEK išgyvena finansiškai kukliausius savo gyvavimo metus.
Graikijoje situacija tokia chaotiška, kad trijų komandų – „Olympiakos“, „Panathinaikos“ ir AEK – rungtynės, šalyje transliuojamos per komercinę televiziją „Cosmote TV“, nors visų likusių – per vietos kanalus, kurie klubams duoda tik grašius, nors futbolui nuteka milijonai.
Bet norint eiti išvien tik su Eurolyga, „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ dar tektų įveikti griežtojo Graikijos krepšinio federacijos prezidento Giorgo Vassilakopoulo uždangą FIBA turnyrams.
Tel Avivo „Maccabi“ klubas prieš metus drąsiai realizavo idėją burti dvi atskiras komandas – vieną Izraelio pirmenybėms ir vieną Eurolygai. Tokio strateginio žingsnio klubas paskutinę akimirką atsisakė, bet organizacijoje netrūksta pritarimo revoliucinėms idėjoms. Kita vertus, „Maccabi“ klubas turi per daug sprendimų priėmėjų, tad nuomonių įvairovė vėl gali stabdyti svarbius procesus.
Situacija su Milano „Olimpia“ klubo intencijomis nėra aiški. Vieninteliai Italijos atstovai Eurolygoje glaudžiai bendradarbiauja su Italijos krepšinio federacija, kuri turi didelę įtaką nacionalinio čempionato komandoms ir yra artima FIBA. „Olimpia“ yra vienas iš nedaugelio Eurolygos klubų, kurie pasaulio čempionato atrankos lango metu išleisdavo dalį žaidėjų į rinktines.
Didžiausi Turkijos klubai Stambulo „Fenerbahče“ ir „Anadolu Efes“ jau ilgus metus priklauso Eurolygos šeimai. Kita vertus, prezidentinio valdymo valstybėje tokie komerciniai strateginiai sprendimai atsiribojant nuo nacionalinio čempionato gali būti įvertinti kritiškai.
Miuncheno „Bayern“ turėtų būti palankūs Eurolygai, nes Vokietijos milžinas pakviestas į elitinį Europos turnyrą išskirtinėmis teisėmis. Maža to, Miunchene dygsta nauja moderni arena, kurios atidarymas planuojamas 2021-aisiais. „Bayern“ finansinis užnugaris ir ambicinga vizija patraukli Eurolygai.
Uždaros Eurolygos ratą galėtų papildyti ir Berlyno ALBA klubas, valdomas pagal ispanišką krepšinio modelį. Berlynas Eurolygai visada buvo patraukli rinka – Vokietijos sostinėje buvo organizuojamas ir finalo ketverto turnyras.
Be to, Eurolyga tik ir laukia, kada išdygs koks įdomesnis daigas dar neišsivysčiusiose krepšinio rinkose Paryžiuje ar Londone.
Komandų abejones gali diktuoti Eurolygos plėtra.
Nuo 2019-2020 m. sezono prie Eurolygos prisijungs dar dvi komandos. Turnyre dalyvaus jau 18 komandų, tvarkaraštis nuo 30 rungtynių išsiplės iki 34, padaugės dvigubų savaičių.
Ilgalaikiuose planuose galvojama mažiausiai apie 20 komandų Eurolygą, tad ateityje žaisti nacionaliniuose čempionatuose didiesiems klubams gali būti tiesiog neįmanoma.
Daug ką padiktuos Eurolygos A licencijų daugumos pozicija.
Opozicionieriai skeptiškai vertina Eurolygos šeimos planus ir neabejoja, kad FIBA taisyklės, Eurolygos klubų vienybės trūkumas bei politinė mišrainė Europoje neleis įvykti revoliucijai.
LKL vadovas Remigijus Milašius dar prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą 24sek teigė, kad nemato jokių galimų „Žalgirio“ atsitraukimo ženklų.
Šaltinių žiniomis, LKL gan skeptiškai žvelgia į Eurolygos plėtros ir didžiųjų klubų nacionalinių čempionatų atsisakymo perspektyvas.
„Kreipiame į „Žalgirį“ dėmesį ir bandome jam padėti, kad jis galėtų tinkamai atstovauti šalį prestižiškiausiame Europos turnyre. Mes kaskart apie tai kalbamės ir tai jau klubo sprendimas. Bet kai dėlioji kortas, nesueina galai, kad be nacionalinio čempionato „Žalgiriui“ bus gerai, – 24sek teigė R.Milašius. – Jiems niekas netrukdo užregistruoti į komandą jaunus žaidėjus ir žaisti.
Kasmet kalbama, kad Eurolyga gali tapti uždara. Užsidarys, tai užsidarys. Bet jeigu „Žalgiris“ taip nuspręs ir to nori... Privatus klubas ką nori, tą daro. Bet aš manau, kad jų sprendimas aiškus – leisti po kelis jaunus žaidėjus, o pagrindiniams duoti pailsėti.
Su tokiu ilgu suolu „Žalgiris“ galėtų daryti, ką nori.“
24sek šaltiniai Eurolygos klubuose šnabždasi, kad uždaros Eurolygos formatas artimiausioje ateityje yra beveik neišvengiamas.
Tiesa, revoliucija įvyks ne greitai. Kiekvienas Eurolygos strateginis ėjimas dažniausiai būna gerai pamatuotas ir kruopščiai ruošiamas kelerius metus.
Bet Eurolygai turėtų patikti nacionalinėse aikštėse didėjanti Eurolygos klubų trintis.
