Stambulo peizažas pro Vasilije Micičiaus automobilio langą buvo kitoks nei įprastai. Vietiniai čia labai mėgsta vaikštinėti po parkus Marmuro jūros, Auksinio rago ar Bosforo sąsiaurio pakrantėmis. Bet turkų pamėgtos žaliosios laisvalaikio zonos dabar buvo tuščios ir aptvertos STOP juostomis.
Sukdamas siauromis Stambulo gatvėmis „Anadolu Efes“ treniruočių centro link, serbas galėjo kur kas laisviau laviruoti ištuštėjusiais 20 milijonų gyventojų miesto keliais.
Kovo 11-ąją į Turkiją atkeliavęs koronavirusas uždarė vieną didžiausių miestų visame pasaulyje. Kai Turkijos krepšinio čempionatas kovo 19-ąją buvo sustabdytas – beje, paskutinis visoje Europoje, V.Micičius neskubėjo grįžti į savo tėvynę, kurioje virusas jau buvo pasiutusiai įsisukęs.
Turkijoje tada atrodė tiesiog saugiau. O Stambulas serbui galėjo pasiūlyti visus būtiniausius kuklius poreikius, kokių tuo metu krepšininkui reikėjo labiausiai – erdvų būstą ir galimybę treniruotis krepšinio salėje.
„Nebuvo šiokiadienio, kai būčiau praleidęs individualią treniruotę“, – 15min tikino Stambulo „Anadolu Efes“ įžaidėjas.
Norėtų pratęsti sezoną
V.Micičius yra salės žmogus. Jam patinka treniruotis su kamuoliu, dirbti su svarmenimis ir štangomis. Sustojęs normalus gyvenimas leido padirbėti su elementais, kuriems paprastai sezono metu nebuvo nei laiko, nei energijos. Darbo dienos – krepšinio salėje, savaitgaliais – dar ir su svoriais.
„Mano kūnas mano pozicijai pakankamai didelis, todėl reikalauja atidžios priežiūros. Galėjau daugiau jį pailsinti. Nebereikėjo jo sekinti iki galimybių ribos kiekviename mače, nes kiekvienose rungtynėse žaidžiu 100 proc. Atsikvėpus emociškai ir fiziškai, turėjau galimybę kokybiškai pailsėti. Poilsis irgi yra didelė tobulėjimo dalis“, – pasakojo V.Micičius.
Jeigu manęs paklaustumėte, aš būčiau nieko prieš, jeigu sezonas būtų nutrauktas. Bet jei tik turėsime šansą vėl žaisti, aš apsidžiaugsiu.
Įprasto sezono metu V.Micičius negali patikrinti visų kūno galimybių. Dirbdamas su tais pačiais treniruokliais ir stiprindamas tam tikras raumenų sritis, turi apskaičiuoti krūvį ir svorį taip, kad jis nesulaužytų kūno prieš artimiausias rungtynes.
Pavyzdžiui, praėjusį sezoną Turkijos finalo seriją jis baigė birželio 21-ąją, o jau po kelių savaičių prisijungė prie Serbijos rinktinės pakeliui į pasaulio čempionato misiją Kinijoje. Iškart po planetos pirmenybių jam reikėjo sugrįžti į „Anadolu Efes“ bazę ir pradėti Turkijos čempionatą. Žaidžiant ir treniruojantis tokiu grafiku, galvoti apie papildomus išbandymus kūnui būtų tiesiog neatsakinga.
„Bet dabar yra galimybė kažką pridėti, nes kai nėra rungtynių, tas papildomas darbas nepaveiks tavo žaidimo“, – V.Micičius įžvelgė karantino pliusų.
V.Micičius stiprino kojas, kad galėtų dar efektyviau atakuoti metant į krepšį po driblingo. Nors pastaraisiais metais jis ir taip akivaizdžiai pagerino pataikymo procentą, gynėjas prisigalvojo įvairiausių pratimų, kad jo taikiklis būtų dar tikslesnis.
„Dar stiprinau save tiems sunkiems momentams, kai kartais kojos nebeklauso galvos, – šypsosi V.Micičius. – Tai buvo nedideli pasikeitimai – galbūt net nematomi, bet aš jaučiu ir žinau, kad man jie padėjo.“
| Sezonas | Komanda | Tšk. | Dvit. | % | Trit. | % | Baud. | % | Kam. | Perd. | Naud. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2017-18 | Žalgiris | 7,7 | 76/165 | 46,1 | 22/62 | 35,5 | 58/82 | 70,7 | 2,2 | 4,2 | 8,6 |
| 2018-19 | Anadolu Efes | 12,4 | 101/174 | 58 | 66/178 | 37,1 | 59/72 | 81,9 | 2,2 | 5,5 | 13,9 |
| 2019-20 | Anadolu Efes | 14.5 | 69/128 | 53,9 | 52/131 | 39,7 | 53/55 | 96,4 | 2,5 | 5,8 | 16 |
Šiame nežinomybės laikotarpyje daugelis krepšininkų sportuoja nelabai žinodami, kam save ruošia. Ar galimam sezono pratęsimui, su mintimi, kad liepą reikės rinktis į trijų savaičių rungtynių maratoną kovoje dėl titulo? Ar tai tiesiog minimalus formos palaikymas ilgai vasarai be krepšinio?
V.Micičius sau dėl to nesuka galvos.
„Aš krepšinyje ir gyvenime niekada nieko neplanuoju. Pavyzdžiui, prieš kiekvienas rungtynes darau vis kitokį pasiruošimą – niekada nedarau tos pačios rutinos du kartus iš eilės. Tas pats ir dabar, – paaiškino V.Micičius. – Aš išjungiau visus lūkesčius, nes niekas nieko negali garantuoti. Treniruojuosi taip, lyg tai būtų krepšinio sezonas, tik kad galiu padidinti svorius ir daugiau dirbti ant individualių įgūdžių.
Mano psichologija išlieka tokia pati – tiesiog einu ir dirbu kiekvieną dieną. Tik, aišku, trūksta komandinių treniruočių. Bet galiu akcentuoti naujų judesių darbą. Visa kita – kaip anksčiau.“
Daugelis 15min kalbintų krepšininkų neslėpė, kad jų mintyse sezonas jau palaidotas.
Ilga pertrauka be intensyvaus komandinio sporto, sutrikdytos treniruočių sąlygos, didėjanti traumų tikimybė, rizika savo sveikata ir neįprasta izoliacija svetimoje šalyje jiems atrodo kaip kliūtys, su kuriomis neverta kovoti dėl trijų savaičių turnyro.
Bet V.Micičius per daug myli šį žaidimą ir būtų nieko prieš, jeigu po poros mėnesių reikėtų susirinkti į kovą dėl titulo.
„Aš puikiai visus suprantu. Jeigu manęs paklaustumėte, tai aš būčiau visiškai nieko prieš, jeigu sezonas būtų nutrauktas. Bet jei tik turėsime šansą vėl žaisti, aš apsidžiaugsiu, jei galėsiu grįžti į aikštę, – 15min tikino krepšininkas. – Viskas tiesiog dėl to, kad man patinka žaisti krepšinį. Ir tai nesusiję su padėtimi turnyro lentelėje. Man tiesiog gera žaisti. Aišku, tai turės būtų bendras sprendimas, kurį reikės priimti atsižvelgus į visą surinktą informaciją. Tačiau man nebūtų sunku grįžti ant parketo.“
Koks scenarijus turėtų atrodyti, kad būtų galima grįžti? V.Micičius dėsto sąlygas, kurios būtų tinkamos improvizuotai paruošti lemiamų Eurolygos kovų sceną.
Serbas pažymi, kad išklausęs „Anadolu Efes“ fizinio rengimų specialistų rekomendacijas, jis norėtų ne dviejų, o bent trijų savaičių intensyvaus fizinio pasiruošimo treniruočių. Jis taip pat pabrėžia, kad krepšininkams bus svarbu nuteikti save psichologiškai, todėl žaidėjai dar negali gyventi atostogų mintimis.
„Tai du svarbiausi dalykai, kad galėtume parodyti geriausią žaidimą, – įsitikinęs V.Micičius. – Todėl labai svarbu, kad žaidėjai nelauktų tos gegužės 24 dienos ir kiek tik gali, pradėtų save ruošti galimam sugrįžimui kuo anksčiau. O kai jau turėsime naujienų, viskas bus aišku – arba kelsime darbo intensyvumo lygį, arba galėsime vėl kiek atsikvėpti.“
Tarp galimų Eurolygos lokacijų – Lietuvos, Graikijos bei Vokietijos, yra ir krepšininko namai – Serbija.
Mes padarėme didžiulį darbą, kad būtume pirmi. Bet būtų neteisinga tokiu būdu gauti Eurolygos trofėjų.
Bet „Anadolu Efes“ aikštės generolas nėra reiklus. Jam svarbiausia, kad iš JAV pavyktų surinkti ir atsiskraidinti visus Eurolygoje rungtyniaujančius amerikiečius, Eurolygos išrinkta vietovė būtų visiškai saugi, o krepšininkai gautų geras sąlygas izoliuotis ir užbaigti sezoną.
„Viskas turi būti aukščiausiame lygyje“, – tikina V.Micičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaunas su Vilniumi prieš tris vietoves: kokie lietuvių šansai išgelbėti Eurolygos sezoną?
Įrodymai skeptikams
Vis dėlto užkulisiuose kalbama, kad galimybė pratęsti Eurolygos sezoną yra labai minimali. Tai turėtų labiausiai nuliūdinti Stambulo „Anadolu Efes“ komandą. Iki koronaviruso pauzės Turkijos klubas demonstravo fantastišką formą ir tvirtai žengė pirmoje Eurolygos turnyro lentelės vietoje.
Per 28 rungtynes turkai pralaimėjo vos 4 kartus. Nuo lapkričio 7 iki vasario 27 dienos – per 113 dienų, arba 3 mėnesius ir 21 dieną, „Anadolu Efes“ laimėjo 19 iš 20 Eurolygos rungtynių.
Tačiau V.Micičius nemano, kad „Anadolu Efes“ turėtų būti karūnuoti Eurolygos čempionais, jeigu kovas tektų nutraukti ir iki nulio atsukti pergalių skaitliuką artėjantį rudenį.
„Jei atvirai, nemanau, kad turėtume būti paskelbti Eurolygos čempionais. Teisingiausia yra žaisti ir laimėti aikštėje, – tikina V.Micičius. – Taip, mes padarėme didžiulį darbą, kad būtume pirmi ir iš aukščiausių pozicijų pasitiktume atkrintamąsias. Bet būtų neteisinga tokiu būdu gauti trofėjų. Jeigu išbrauksime šį krepšinio sezoną, tai nereikš, kad viską prarasime. Tai tiesiog dar vienas titulas.“
V.Micičius porą pastarųjų metų nuosekliai lipo į Eurolygos Everestą.
2018-ųjų pavasarį su Kauno „Žalgiriu“ serbas užkopė iki Eurolygos pusfinalio, kuriame į didįjį finalą užleido Stambulo „Fenerbahče“. 2019-aisiais V.Micičius atsirevanšavo Željko Obradovičiaus kompanijai, tik jau su „Anadolu Efes“ komanda, bet finale krito prieš Maskvos CSKA.
Sprendžiant iš to, kaip kilo tiek V.Micičiaus, tiek visos „Anadolu Efes“ komandos žaidimo lygis, atrodė labai realu, kad krepšininkui pagaliau pavyks užimti Eurolygos sostą.
„Pernai atėjome į atkrintamąsias kaip underdogai. Manau, kad tada mes buvome šiek tiek nuvertinti. Bet Vitorijoje parodėme, kad finalo ketverte atsidūrėme ne be priežasties.
Daug žmonių galvojo, kad tas sezonas tebuvo atsitiktinumas. Bet tai, kaip žaidėme šiemet, įrodė, jog subūrėme puikią komandą su didžiuliu charakteriu ir nugalėtojų mentalitetu, – didžiavosi V.Micičius. – Tai, kad išlaikėme branduolį, prie jo prisijungė svarbia dalimi tapęs Chrisas Singletonas, padarė mus dar geresniais.
Žaidėme dar lengviau, efektyviau, turėjome labai aiškią gynybą. Net kompensavome tokių svarbių žaidėjų kaip Adrienas Moermannas ir Bryantas Dunstonas netektis. Tai įrodė, kad turime labai gerą kolektyvą, žaidimo kokybę ir galime būti pirmi.“
Kaip tik trečiadienį Eurolyga savo oficialiuose soc. tinklų kanaluose transliavo 2019-ųjų finalą.
Po puikaus vadovavimo „Anadolu Efes“ žaidimui pusfinalyje, V.Micičius buvo pristabdytas kietos Maskvos CSKA gynybos, o Shane'o Larkino fenomeno nebeužteko iškovoti titulo.
Serbas praleido tą transliaciją, bet buvo peržiūrėjęs šį finalą kiek anksčiau.
„Tikrai neverkšlenu dėl tokių rungtynių, – juokiasi V.Micičius. – Bet tikiu, kad tokia patirtis man buvo reikalinga, kad galėčiau iš to pasimokyti ir žengti žingsnį į priekį. Tikiu, kad daug ko išmokau. Kol nesugrįžau į finalą, dar negaliu tvirtinti, jog išmokau pamoką. Bet, manau, šį sezoną daug kartų parodžiau, jog atsispyriau nuo tos situacijos.“
Iš šono gal atrodo, kad dabar aš dar arčiau NBA. Vien žaidimas NBA manęs nenudžiugins, jeigu negalėsiu ten būti reikšmingas.
Du ateities scenarijai
Gali būti, kad kovo 6-ąją V.Micičius sužaidė paskutines Eurolygos rungtynes kaip Stambulo „Anadolu Efes“ žaidėjas. Jeigu Eurolygos sezonas bus nutrauktas, vasarą atakų organizatorius turės galimybę palikti Stambulą.
Žymus Graikijos komentatorius Vaggelis Ioannou tviteryje paliko mįslingą žinutę.
„Ar Olympiakos atrodytų prastai su Vassiliu Spanouliu ir Vasilije Micičiumi? Klausiu ramiai, be emocijų“, – intrigavo graikas.
Žinutės potekstė – V.Micičius gali prisijungti prie Pirėjo „Olympiakos“ klubo. Šią žinią pasigavę nekantriausi Graikijos klubo aistruoliai ėmė atakuoti žinutėmis patį „Anadolu Efes“ lyderį. V.Micičius iš pradžių net nesuprato, kodėl jo telefoną užplūdo tuntas Graikijos krepšinio sirgalių žinučių.
Praėjus parai, tviteryje pasklido žinia, kad „Micičius greičiausiai kelsis į NBA“. Pasigavę šią informaciją, Turkijos žurnalistai puolė rašyti straipsnius, kad V.Micičius greičiausiai paliks Stambulą.
Gandų ir spekuliacijų karuselė įsisuko visu greičiu.
Atrodo, kiti žino daugiau už patį V.Micičių. Bet serbas labai ramiai vertina pasklidusius gandus, nes dar vienerius metus su „Anadolu Efes“ galiojantis kontraktas rodo labai aiškią situaciją.
„Savo rankose turiu tik du scenarijus – likti Europoje su „Anadolu Efes“, arba važiuoti į NBA, – 15min patvirtino V.Micičius. – Dabar mano nuomonė būtų labai trapi, kadangi viskas sustojo. Kol viskas vėl neatsinaujino, man sunku kažką daugiau pasakyti.
Aš labai džiaugiuosi žaisdamas „Anadolu Efes“. Viskas, ką teko pereiti per pastaruosius dvejus metus, buvo labai gerai. Su malonumu Europoje atstovauju „Anadolu Efes“.
Dabar mano kalbos apie NBA būtų tik spekuliacijos. Neturiu ką pasakyti, nes nieko neįvyko. Kai ateis laikas, gal galėsiu pasakyti kažką daugiau.
O istorija apie „Olympiakos“ – neteisinga. Pirmą kartą apie tai girdžiu. Vieninteliai mano ateities scenarijai – „Anadolu Efes“ arba NBA.“
Pernai, kai 15min Stambule kalbino V.Micičių prieš Kauno „Žalgirio“ kovą su Stambulo „Fenerbahče“ Eurolygos ketvirtfinalyje, serbas jautėsi pasiruošęs NBA. Po dar vieno solidaus sezono, V.Micičiaus tikėjimas ir pasitikėjimas tik didėja.
„Tuo metu atrodė, kad būdamas tokio amžiaus ir sukaupęs tokią patirtį, žaidęs prieš aukščiausio lygio amerikiečius Europoje, dėl NBA jaučiausi užtikrintai. Tą pasitikėjimą man suteikė komandos rezultatai ir mano žaidimas. Bet iš tikrųjų, supratau, kad dar nebuvau pasiruošęs. Man reikėjo dar vienerių metų Europoje, – 15min atviravo V.Micičius. – Šiemet jaučiuosi palypėjęs vienu-dviem žingsniais aukščiau, nes šis sezonas man buvo dar sėkmingesnis. Mano komanda žaidė dar geriau ir aš buvau svarbi to dalis.
Iš šono gal atrodo, kad dabar aš dar arčiau NBA. Bet nenoriu tik žaisti NBA. Jeigu situacija bus netinkama, aš nenoriu didžiuotis tik NBA įrašu. Aš noriu būti NBA komandos dalis, gauti žaisti. Vien žaidimas NBA manęs nenudžiugins, jeigu negalėsiu ten būti reikšmingas.“
V.Micičių 52-uoju šaukimu 2014-ųjų NBA naujokų biržoje pakvietė „Philadelphia 76ers“, todėl pirmiausia šiam NBA klubui priklauso teisės į aukštą, tvirtą, technišką ir taiklų gynėją. Tačiau yra daugiau NBA komandų, kurios simpatizuoja vienam tobuliausiai sudėtų gynėjų Eurolygoje.
Kartais tas titulų siekis tampa kankinantis. O kai galiausiai tai pasieki, tai tampa tik prisiminimu. Mes negyvename iš prisiminimų.
Paprastai, kai kontroliuoja žaidimą, V.Micičius pats yra savo likimo šeimininkas. Jis sumaniai sustato į puolimą savo talentingus komandos draugus, įžvelgia silpnąją vietą varžovų gynyboje, numato kelis žingsnius į priekį ir pradeda išpuolį.
Bet šis magiškas NBA pasaulis yra nenuspėjamas – niekas nežino, kas bus už kitos NBA vartų užuolaidos pusės.
Apie tai V.Micičius gali pasišnekėti su tautiečiais Serbijos rinktinėje, komandos draugais „Anadolu Efes“ klube. Bet pokalbį apie tai jis turėjo tik su Shane'u Larkinu. Ir jų nuomonės gan panašios.
„Shane'o klausiau keleto dalykų. Sužinojau tai, apie ką ir galvojau. Man patinka daug žaisti. Man patinka kontroliuoti žaidimą. Tai mano žaidimo stilius. Aš galėčiau žaisti mažiau minučių, užimti mažesnį vaidmenį, bet manau, kad per savo karjerą Europoje jau gavau žaidėjo statusą, kuris rodo, kad galėčiau užimti didesnį nei 20 minučių vaidmenį, kuris galbūt manęs lauktų NBA, – samprotavo V.Micičius. – Shane'ui patinka NBA. Jis norėtų ten grįžti. Bet jis pirmiausia žiūri situacijos, kuri jam teiktų didžiausią džiaugsmą. Aš pirmiausia sau ieškau to paties.
Niekada nėra jokių garantijų, bet tą džiaugsmą Stambule Larkinas jaučia jau dvejus metus. Ir jis visus čia tiesiog žudo. Jis žaidžia geriausią krepšinį savo karjeroje, nes jaučiasi laisvas, užtikrintas ir laimingas.
Tuos dvejus pastaruosius metus aš jaučiuosi taip pat. Tai yra tai, ką tikrai įvertinsiu priimdamas savo sprendimą dėl NBA. Shane'o patarimas toks pat – rasti save ir savo laimę.
Aš galvoju taip pat. Bet pažiūrėsime. Kiekvieno istorija skirtinga. Tai bus mano pasirinkimas.“
Kai buvo taip arti Eurolygos titulo, ar nutrūkus sezonui jam nebūtų gaila išvykti į NBA be tos atkakliai siektos taurės rankose?
„Jeigu atvirai, per pastaruosius dvejus metus supratau, kad titulai karjerai svarbūs, bet jie svarbiausi tik tam tikriems žmonėms. Kartais tas titulų siekis tampa kankinantis. O kai galiausiai tai pasieki, tai tampa tik prisiminimu. Mes negyvename iš prisiminimų, – sakė V.Micičius. – Mano žaidimas rodo, kad galiu išvykti. Norėčiau laimėti visus trofėjus, bet nenumirsiu to nepadaręs. Nemanau, kad trofėjus nulems mano karjerą ar gyvenimą.
Toks mano požiūris. Ir, manau, jis mane išlaisvina iš tų visų nuomonių, kokias turi dauguma žmonių – laimėti visus titulus. Trofėjai yra tiesiog trofėjai – yra daug svarbesnių dalykų.“
