| Eurolyga | „Maccabi“ – „Žalgiris“ | 21:05 | Tel Avivas |
Eli Saharas šypsosi.
Pirmasis stebuklas įvyko dar tada, kai dėl teroro išpuolio grėsmės Valensija atsisakė vykti į Tel Avivą žaisti rungtynių su „Maccabi“. Ispanams buvo skirtas techninis pralaimėjimas 0-20.
Tel Avivo klubas tuomet demonstravo slogią formą ir nežinia, ar būtų sudorojęs neblogai atrodžiusią „Valencia“ ekipą.
Kitas „Maccabi“ parankus rezultatas užsidegė Kauno sporto halės švieslentėje, kur „Žalgiris“ neatsilaikė prieš tą patį Valensijos klubą 87:100.
Daug sirgalių atvyko pasižiūrėti „Maccabi“ ir „Žalgirio“ rungtynių jau su įsigytais finalo Eurolygos ketverto bilietais, demonstratyviai kyšojusiais iš priekinės marškinių kišenėlės.
Jeigu „Žalgiris“ būtų laimėjęs, Tel Avive būtų galėjęs sau leisti 8 taškų pralaimėjimą – vis tiek būtų prasmukęs į Eurolygos finalo ketvertą.
Nugalėti „Žalgirį“ bent vienu taškeliu žydams pasirodė lengva užduotis. Daug sirgalių atvyko pasižiūrėti „Maccabi“ ir „Žalgirio“ rungtynių jau su įsigytais finalo Eurolygos ketverto bilietais, demonstratyviai kyšojusiais iš priekinės marškinių kišenėlės.
Tikėjimas „Maccabi“ pergale, bet kartu ir spaudimas šeimininkams buvo nežmoniškas.
Tačiau po poros valandų tie patys žmonės paskutinėmis rungtynių su „Žalgiriu“ sekundėmis arenos prieigose bandė parduoti finalo ketverto bilietus.
Tai bus pasakojimas Eli Saharo akimis, kurios „Yad Eliyahu“ arenoje regėjo bene stebuklingiausią krepšinio mačą istorijoje.
48-erių vyras, šiuo metu dirbantis didžiausiame sporto kanale „Sport 5“, iki smulkmenų mena 13 metų senumo faktus, lyg rungtynės būtų įvykusios vakar. Karščiausiais pasakojimo momentais jis vėl aikčiojo, griebėsi už galvos ir išpūtė akis, lyg tą istorinį vakarą išgyventų dar kartą.
Nepaprastas tą vakarą buvo ne tik D.Sharpo tritaškis. E.Saharo pasakojime 24sek – daugybė negirdėtų nepaaiškinamo vakaro faktų.
„Tel Avivo „Maccabi“ buvo įsitikinę, kad laimės. Įsitikinę!
Tą sezoną su „Žalgiriu“ jie žaidė tris kartus. Sykį laimėjo Kaune, Tel Avive pirmavo 15-a taškų. Beje, Kaune tai buvo rungtynės, kai Gershonas antroje rungtynių pusėje neišleido Šarūno Jasikevičiaus į aikštę. Šaras buvo labai piktas.
Vienas „Maccabi“ vadovų už tokį poelgį norėjo atleisti Gershoną. Jis atsiprašė Šaro nupirkdamas jo tėvams lėktuvo bilietus iš Vilniaus į Maskvą pasižiūrėti „Maccabi“ rungtynių su CSKA.
„Maccabi“ tada turėjo labai gerą sezoną.
Lemiamos rungtynės su „Žalgiriu“ prasidėjo „Maccabi“ pirmaujant 6–8 taškais. Šaras žaidė geriausią savo Eurolygos mačą. 37 taškai yra jo rekordas.
Bet Anthony Parkeris buvo ne tas...
Jei Šaras renka taškus, kiti žaidėjai mažiau įsitraukia į žaidimą. „Maccabi“ nežaidė kaip komanda.
Sabonis pelnė 29 taškus. Vienas Gershono filosofijos akcentų yra statistika. Jis suprato, kad „Maccabi“ neturi geros gynybos, tad nusprendė susispausti po krepšiu ir leisti varžovams mesti iš toli.
Gershono filosofija tokia, kad jis bijo praleisti 60–70 procentų dvitaškių iš po krepšio. Tuo tarpu Sabonis tą sezoną metė tritaškius maždaug 29–31 proc. tikslumu. Bet žinau, kad Sabonis taikliai šaudė NBA tritaškius iš septynių metrų.
Tad jis rinko ir rinko taškus...
|
„Maccabi“ po dviejų kėlinių pirmavo 3 taškais. Beje, vienas Izraelio trenerių Effi Birnbaumas yra daug kartų nugalėjęs „Maccabi“ klubą. Jo filosofija – pertrauką reikia pasitikti prieš „Maccabi“ pirmaujant daugiausia šešiais taškais. Nes jei pirmausi 10–15 taškų, „Maccabi“ bus pikti ir grįžę iš rūbinės tave pribaigs.
Kai laimi mažiau, jie labiau atsipalaidavę.
Trečiajame kėlinyje „Maccabi“ tiesiog negalėjo pelnyti taškų. Vujčičius su Bastonu atrodė labai prastai prieš Tanoką Beardą ir Sabonį.
Gershonas metė į aikštę Davidą Blu – pastatė į ketvirtą poziciją, nors jis anksčiau žaidė trečiu.
„Žalgiris“ trečio kėlinio pabaigoje pirmavo 6 taškais. „Maccabi“ labai gerai pradėjo ketvirtą kėlinį. Sharpas rinko taškus prieš Edą Cotą. Parkeris grįžo į rungtynes ir rezultatas išsilygino.
Gershonas sakė – jei Bagatskis rungtynių rytą nebūtų apsikarpęs nagų, Gershonas po rungtynių naktį būtų miegojęs gatvėje.
Tačiau Jasikevičius labai prastai gynėsi prieš Bagatskį. Latvis pataikė keturis tritaškius.
Šalenga labai padėjo „Žalgiriui“ kovojant dėl kamuolių puolime. Ir, aišku, Sabonis...
„Žalgiris“ vėl pirmavo maždaug 6 taškais. Tel Avive kilo didžiulis nepasitenkinimas. Vau! Kas vyksta?!
Gershonas nusprendė žaisti su žemu penketu. Davidą Blu pastatė centru, o Gurą Shelefą – ketvirtu. Bet Shelefas prametė du metimus iš po krepšio. Sirgaliai pradėjo šaukti: sodink jį! Sodink jį!
4–6 taškų skirtumas... Kas vyksta?!
Šaras išmetė gal 10 tritaškių. Jis, rodos, pataikė 4. Tiesiog ateidavo ir mesdavo, kiti nieko nedarydavo. Šaras norėjo kažką parodyti.
Atėjo paskutinė minutė. Blu pataikė tritaškį, Bagatskis didino skirtumą baudomis 90:85 (likus 26,8 sek.).
Tada Sabonis gavo penktą pražangą. Tai buvo LABAI svarbu. Sabonis lauk iš aikštės – penkta pražanga.
Bet buvo šeši taškai (92:86, likus 15,7 sek.). Jasikevičius tada pataikė dvitaškį su pražanga (92:82, likus 11,1 sek.).
Mano kolega komentatorius sako eteryje: „Maccabi“ nebeturi šansų! Aš jam pasakiau, kad „Maccabi“ dabar reikia „Nes“.
Izraelyje „Nes“ yra kavos pavadinimas. Ir „Nes“ taip pat reiškia stebuklą. (Nuo stalo lėkštes renkantis padavėjas šypsosi.)
Jis žino, kodėl šypsosi (šypsosi pats Eli). Pasakiau, kad „Maccabi“ reikia „Nes“ su dviem cukraus. Tai turi būti taip saldu.
Didžiulė istorija. Dalis sirgalių jau išėjo iš arenos ir bandė parduoti bilietus į Eurolygos finalo ketvertą. Dar prieš „Žalgirio“ – „Maccabi“ mačo pabaigą! Maždaug ei, žmonės, kam reikia bilietų?! Rungtynės dar nebaigtos, o fanai jau palieka areną!
|
Jei būtumėte matę Mizrahi veidą... Jis buvo baltas. Fanano veidas – baltas. Gershonas...
Gershonas sakė, kad jei pralaimės „Žalgiriui“, pasitrauks iš posto tą patį vakarą.
|
Ir tada...
Kai skirtumas siekė tris taškus, Parkeris su Sharpu tarėsi, kuriam prasižengti – abu turėjo po 4 pražangas.
Bet Parkerio rungtynės buvo prastos. Nors jis vienas geriausių amerikiečių, kada nors žaidusių Europoje, bet jis prasižengė ir sėdo ant suolo – penkta pražanga.
Cota pataikė dvi baudas – 94:89 likus 8 sekundėms (tikslumo dėlei – 9,8 sek.). 8 sekundėms! (baksnoja pirštu į stalą).
Gustas prametė pirmą baudą. „Ouuuuuu, – pasakiau eteryje. – Turime šansą.“
„Maccabi“ prametė tritaškį, bet... Vujčičius! Sabonio nebebuvo aikštėje, tad Vujčičius atkovojo kamuolį puolime ir pelnė du taškus: 91:94 likus 3 sekundėms.
Kamuolys – Gustui į rankas. Šaras gauna penktą pražangą, paploja fanams, paspaudžia ranką Sireikai, Mizrahi, ir sėdasi ant suolo.
2,2 sekundės... Galas. Viskas baigta!
Aš jau ruošiau žodžius, kuriuos sakysiu eteryje. Planavau atakuoti Gershoną. Kas vyksta su žaidėjais?! Tai buvo svarbiausios „Maccabi“ rungtynės per 10 metų. Kodėl niekas nieko nedaro?! Kur gynyba?! 94 taškai!
Gustas tą Eurolygos sezoną buvo pataikęs visas 18 baudų. Tik prieš penkias minutes jis buvo prametęs pirmąjį baudos metimą tą sezoną.
Gustas prametė pirmą baudą. „Ouuuuuu, – pasakiau eteryje. – Turime šansą.“
Vujčičius pasakė, kad dvi paskutiniąsias rungtynių minutes nuolat pyko ant teisėjų, kad Tanoka Beardas visada per anksti įžengia į baudos aikštelę „Žalgiriui“ metant baudas.
Bet jei Tanoka tada būtų nieko nedaręs, Gustas – prametęs, tiesiog nebebūtų laiko normaliam metimui. Prieš 20 metų „Maccabi“ buvo laimėję prieš „Cibona“ metimu per visą aikštę, na, bet prašyčiau... Tik ne dabar.
Ir Gustas prametė antrą baudą. Teisėjas Ilija Belosevičius, kuris, žinau, visada palaikė gerus santykius su „Maccabi“, sušvilpė taisyklių pažeidimą (T.Beardas per anksti žengė į baudos aikštelę).
Koks teisėjas likus tiek laiko kažką švilps? Nagi, eikite namo!
Guras Shelefas norėjo išsimesti kamuolį iš užribio, bet teisėjai pasakė, kad reikia tą daryti ne už šoninės linijos, o galinės.
Sirgaliams Shelefo žaidimas labai nepatiko. Jam tai buvo prastos rungtynės. Mizrahi (klubo vadovas, ne treneris) norėjo jį pasodinti ant suolo! „Aš dabar žaidžiu! Kas čia vyksta?!“ – Shelefas šaukė vadovui.
Shelefas turi labai prastą regėjimą. Jam reikėjo akinių, kad galėtų susikalbėti su priešais kalbančiu žmogumi. Gershonas sakė, kad Shelefas nematė, kam metė kamuolį.
Izraelyje mes išskyrėme šešias pagrindines klaidas, kodėl pralaimėjo „Žalgiris“.
Gerai, Gustas prametė baudas. Žinote, Michaelas Jordanas yra prametęs baudas. Visi gali pramesti baudas. Nebent Mickey Berkowitzius negali! Jis tokiose situacijose niekada nepramesdavo.
Shelefas turi labai prastą regėjimą. Jam reikėjo akinių, kad galėtų susikalbėti su priešais kalbančiu žmogumi. Gershonas sakė, kad Shelefas nematė, kam metė kamuolį.
Tanoka įžengė į baudos aikštelę per anksti. Pasitaiko.
Trečia klaida – niekas neatsistojo prie Shelefo, jam išsimetant kamuolį. Bagatskis stovėjo viduryje aikštės. Kam?! Ten nieko nebuvo! Statykit jį po krepšiu. Krepšinyje paprastai prie linijos prieš varžovą statomas aukščiausias žmogus.
Gershonas sakė – jei Bagatskis rungtynių rytą nebūtų apsikarpęs nagų, Gershonas naktį būtų miegojęs gatvėje.
Kamuolys atiteko Sharpui. Kai jis pagavo kamuolį, niekas neprasižengė. Kodėl?! Kodėl jokios pražangos?!
Vien pagauti kamuolį užtruko. Juk tai buvo 20 metrų perdavimas. Kaip galima nepadaryti pražangos... Neįtikėtina. Manau, tai buvo didžiausia klaida.
Niekas neprasižengė. Ir viskas. Trys taškai.
Aš pradėjau rėkti eteryje... Neįtikėtina...
Manau, kad jei būdamas mano vietoje kas nors kitas nebūtų rėkęs, tai reikštų, kad žmogus nesupranta krepšinio. Čia tas pats, kas nerėkti, kai vokiečiai pirmajame kėlinyje pirmavo 5-0 prieš Braziliją pasaulio čempionato pusfinalyje. Jei nerėki, vadinasi, nesupranti sporto (šypsosi).
Nemažai mano draugų sakė, kad negalėjau būti toks emocingas. Per rungtynes atlikau specialisto vaidmenį. Analitikas negali perimti to momento iš pagrindinio rungtynių komentatoriaus. Tačiau negalėjau nešaukti. Tas momentas... Jis niekada nebegalėjo pasikartoti.
Daugiau nebegalėjo būti tokios svarbos rungtynių su tokia situacija.
|
Pratęsime „Maccabi“ nebeturėjo Šaro ir Parkerio, bet „Žalgiris“ buvo be Sabonio. Gershonas sugrąžino į aikštę Vujčičių, Bastoną, o Blu visą mačą vedė iš kantrybės Tanoka Beardą. Jis buvo toks susierzinęs, kad norėjo vožti Blu.
Su Vujčičium ir su Bastonu žaisti prieš „Žalgirį“ be Sabonio po krepšiu... Lengva pergalė.
Po Sharpo metimo buvo aišku, kad „Maccabi“ laimės. Niekas nebegalėjo atimti iš jų pergalės. 10 tūkstančių žmonių stovėjo... Stovėjo visą pratęsimą (juokiasi).
|
Pirmą kartą po rungtynių visas mano kūnas buvo šlapias.
Jei „Maccabi“ būtų pralaimėję, Šaras būtų palikęs Tel Avivą. Nežinau, kas būtų buvę su Parkeriu. „Maccabi“ būtų buvę sunaikinti.
Švarkas... Pufffffff.
Kai Gershonas davė interviu po rungtynių, paklausiau jo: kodėl „Žalgiris“ neprasižengė?
„Dievas jį apakino“, – pasakė Pini. Ir iškart po tų žodžių transliacija netikėtai nutrūko. Interviu baigėsi (juokiasi). Įspūdinga naktis! Įspūdinga!
Užmigau gal tik ketvirtą ryto.
Grįžęs namo dar peržiūrėjau visus interviu po rungtynių, kuriuos rodė kitas kanalas. Peržiūrėjau juos dukart. Dar permečiau akimis keletą rungtynių ir nuėjau miegoti maždaug apie ketvirtą.
Nepaprasta naktis... Nepaprasta naktis!
„Žalgiris“ žaidė nuostabiai. Nuostabų krepšinį! 94 taškų tokios svarbos rungtynėse tuomet Europoje negalėjai įsivaizduoti kokius 20 metų.
Sharpas verkė.
Tai rungtynės, kurios Tel Avive jį pavertė legenda. Didžiausia Sharpo sutartis vienu metu siekė 40 tūkstančių dolerių. „Maccabi“ norėjo jį atleisti, bet jis tada patobulėjo ir uždirbo 100 tūkstančių dolerių. Po tų rungtynių – 250 tūkst. sutartis.
|
Jei „Maccabi“ būtų pralaimėję, Šaras būtų palikęs Tel Avivą. Nežinau, kas būtų buvę su Parkeriu. „Maccabi“ būtų buvę sunaikinti.
Vėliau „Maccabi“ lengvai tapo Eurolygos čempionais. Parkeris sužaidė nuostabų mačą prieš Maskvos CSKA. O finale... 44 taškų pergalė prieš „Skipper“.
Finale Šaras per 5 minutes gavo tris pražangas. Rėkė ant teisėjų, gavo techninę ir susirinko tris greitas pražangas. Bet „Maccabi“ žaidė kaip mašina... Kaip mašina!
Tos rungtynės su „Žalgiriu“ pakeitė „Maccabi“ istoriją. Po to kelis sezonus iš eilės Tel Avivas išpardavė po 7–9 tūkst. abonementų.
Nemanau, kad Tel Avive laimėjęs „Žalgiris“ vėliau būtų laimėjęs Eurolygą. CSKA buvo tikrai labai geri. Ir „Žalgiris“ tą sezoną negalėjo nugalėti CSKA. Jie turėjo Holdeną, Browną, Turkčaną... CSKA tiesiog buvo geresni.
Aš gal dar 10 kartų peržiūrėjau tas rungtynes. Kaskart žiūrėdamas supratau, kad tai buvo vienos geriausių rungtynių krepšinio istorijoje.“
