Jau šį vakarą Šarūnas Jasikevičius dar kartą pasirodys Kauno publikai ir treniruos komandą rungtynėse prieš „Žalgirį“. Tik šį kartą jis jau stovės prie „Fenerbahče“ vairo.
Kartu su juo į Lietuvą atvyko ir daugiau nei prieš mėnesį lietuvio vilionėmis užsiėmęs žmogus.
Derya Yannieris – eiliniam krepšinio sirgaliui nelabai girdėtas 38-erių turkas.
Bet būtent jis buvo vienas iš esminių žmonių, nutraukusių Šaro atostogas ir prisikvietusių jį į vieną didžiausių pasaulio miestų.
190 cm ūgio D.Yannieris pats buvo talentingas krepšininkas, savo laiku traukęs stipriausių Turkijos klubų dėmesį, o 2005-2006 m. sezone net gavęs šansą Eurolygoje.
Su tuometinės Stambulo „Fenerbahče Ulker“ marškinėliais turkas sužaidė penkis mačus stipriausioje Europos lygoje, bet užsikabinti nesugebėjo.
Klajojo per savo krepšininko karjerą D.Yannieris ir per kitus Turkijos klubus, tarp jų – Stambulo „Bešiktaš“ ir Bandirmos „Banvit“, bet didesnio nei 4,1 taško rezultatyvumo Turkijos lygoje nepasiekė ir nesulaukęs 30-ties baigė dešimtmetį užtrukusią profesionalo kelią.
Laikas parodė, kad tai buvo teisingas sprendimas, nes kitas D.Yannierio pasirinktas takas jam neša didesnius dividendus.
Dar 2014 metais turkas pradėjo krepšinio vadybininko karjerą.
Pirma jo stotele tapo „Eskisehir“ klubas, kuriame buvęs krepšininkas užėmė generalinio direktoriaus pareigas.
Vis dėlto blynas prisvilo – Turkijos klubas iškrito iš aukščiausios lygos, o D.Yannieris nutarė padaryti metų pauzę.
Ji padėjo. 2016 metais tapęs „Eskisehir“ klubo krepšinio operacijų vadovu D.Yannieris pakėlė šią komandą į seniai nematytas aukštumas. Pirmajame sezone ji laimėjo bilietą į atgal į aukščiausią lygą, o antrajame užėmė septintąją vietą Turkijos Superlygoje.
Tai užtarnavo D.Yannieriui pagarbą krepšinio koridoriuose.
Po etapo Eskišechire turkas sulaukė pasiūlymo tapti Turkijos pirmenybių direktoriumi ir priėmęs jį trejus metus vadovavo lygai.
2021 metais jam paskambino Maurio Gherardini – jau ilgiau nei dešimtmetį „Fenerbahče“ klube šaškes stumdantis italas, kadaise į Stambulą prisikvietęs Željko Obradovičių.
D.Yannieriui jis pasiūlė tapti „Fenerbahče“ generaliniu vadybininku, o pareigas priėmęs turkas tapo dešiniąja M.Gherardini ranka, kartais tampančia ir svarbiausia figūra priimant sprendimus vienoje iš stipriausių Europos komandų.
Taip nutiko ir gruodį, kai „Fenerbahče“ sudrebino Europos krepšinį pranešdama, kad atleidžia pusantrų metų Turkijos klubą treniravusį Dimitrį Itoudį ir ieško naujo trenerio.
Turkijos žiniasklaidos teigimu, būtent D.Yannieris buvo pagrindinis žmogus tose paieškose, jis surinko, kaip jis pats teigia, tik vieno žmogaus numerį – Šarūno Jasikevičiaus.
Kaip „Fenerbahče“ pavyko prisivilioti lietuvį, kokios jo savybės patraukė Turkijos grandą ir ką per mėnesį Stambule pakeitė kol kas pergalingu ritmu žygiuojantis Šaras?
Tai ir dar daugiau interviu 15min papasakojo D.Yannieris.
– Kas leido jums ir kitiems „Fenerbahče“ žmonėms patikėti Šarūnu Jasikevičiumi ir jį pasirinkti nauju komandos treneriu? Kurios jo kaip trenerio ir žmogiškosios savybės jus labiausiai žavi?
– Žinoma, Šaras Jasikevičius yra vienas geriausių trenerių Europoje bei, mano nuomone, dar turi vietos augimui. Net neverta diskutuoti apie jo trenerio sugebėjimus. Jeigu turi progą pasirašyti sutartį su tokiu treneriu, tai ir padarai. Iš kitos pusės, turėjome projektą su kitu labai svarbiu treneriu Dimitriu Itoudžiu ir pasitaikius progai noriu jam padėkoti už viską, ką jis davė šiam klubui per pastaruosius pusantrų metų.
Vis dėlto mes nusprendėme atlikti nedidelį posūkį savo projekte, kuriam buvo tinkamas laikas. Atsiradus Šaro pasirinkimui, nutarėme, kad jo kaip trenerio, o dar svarbiau, kaip žmogaus, savybės gali mums padėti pasiekti savo tikslus. Žinoma, tai, kad Šaras žaidė „Fenerbahče“ ir turėjo čia pozityvią patirtį, mums taip pat palengvino visą procesą.
Jeigu turi progą pasirašyti sutartį su tokiu treneriu, tai ir padarai.
– Ar ilgai truko derybos tarp Š.Jasikevičiaus ir „Fenerbahče“? Buvo pranešimų, jog jūs pats atlikote didelį vaidmenį sėkmingose derybose su treneriu, ar jūs ir buvote pagrindinis žmogus, kuris tarėsi su Šaru? Jei taip, kokį asmeninį ryšį su juo turėjote prieš tai?
– Kai stengiesi būti konkurencingas tokiose lygose kaip Eurolyga ir Turkijos Superlyga, visada nori išlaikyti kuo didesnį stabilumą. Atlikti didelius pokyčius sezono metu yra didžiulis iššūkis, nes kas dvi dienas žaidi labai svarbias rungtynes. O kai bandai atlikti pokytį tarp dviejų aukščiausio lygio trenerių, situacija dar labiau susikomplikuoja.
Dėl to viskas turėjo būti atlikta per labai trumpą laiką, tad neturėjome kelias dienas trukusių susitikimų. Aš visada bandau būti tiesmukas, o kai situacija pajudėjo, aš buvau atviras ir nuoširdus su Šaru, kaip ir jis su manimi.
Jis buvo pirmas ir vienintelis treneris, su kuriuo kalbėjomės, o mes jam paaiškinome, ką norime pasiekti. Žinoma, perimti komandos vairą sezono metu ne visada yra lengva net ir geriausiems treneriams, bet aš tikiu, kad iššūkiai gali atverti ir galimybes. Jis patikėjo mūsų projektu ir mums pavyko susitarti.
– Buvę „Fenerbahče“ strategai Željko Obradovičius ir Dimitris Itoudis dažnai yra lyginami su Šaru. Kokius skirtumus ir panašumus įžvelgiate tarp šių trijų trenerių?
– Visi trys jūsų išvardinti vardai yra puikūs treneriai. Aš asmeniškai neturėjau privilegijos dirbti su Željko Obradovičiumi, bet net nereikia diskusijų apie tai, kad jis yra geriausias treneris Europoje. Jis turėjo labai sėkmingą etapą Turkijoje ir stipriai prisidėjo prie „Fenerbahče“ krepšinio kultūros augimo. Bet turime susitaikyti su faktu, kad praeitis yra praeitis, o tai, kas mums turi rūpėti – ypač sporte – yra dabartinė diena.
Nemėgstu palyginimų tarp skirtingų trenerių ir žaidėjų. Kiekvienas žmogus turi savo išskirtinumų, o mūsų darbas yra išgauti geriausias savybes iš kiekvieno žmogaus. Labai normalu, kad treneriai, kurie praeityje dirbo su treneriu Obradovičiumi būdami jo asistentais ar žaidėjais, buvo jo paveikti.
Tačiau aš manau, kad Šaras yra unikalus žmogus ir turi savotiškas tiek trenerio, tiek žmogaus savybes. Tikrai tikiu, kad jis turi visus įrankius tam, kad taptų vienu geriausių trenerių per Europos krepšinio istoriją. Tikiuosi, kad jo sąjunga su mūsų klubu jam padės judėti šia kryptimi.
– Praėjo jau mėnuo nuo tada, kai Šaras sugrįžo į Stambulą. Kol kas jo treniruojama „Fenerbahče“ laimėjo 12 ir pralaimėjo tik 1 rungtynes. Ką jis pakeitė komandoje ir visoje „Fenerbahče“ organizacijoje?
– Nėra lengva drastiškai pakeisti kažką sezono metu, ypač įvertinus sudėtingą rungtynių tvarkaraštį ir tai, kad nėra daug laiko treniruotis ir įdiegti naujus dalykus. Vis dėlto manau, kad jis labai protingai suvaldė šią situaciją ir pasirūpino, jog perėjimas nuo seno prie naujo trenerio įvyktų sklandžiai.
Sakyčiau, kad jo pozityvus požiūris suteikė organizacijai daugiau energijos. Žinoma, kai laimi, žymiai lengviau išvysti šypsenas žmonių veiduose. Tikiuosi, kad sugebėsime pratęsti šį sėkmingą startą ir ateityje pasieksime savo potencialą.
– Kiek laisvės Šaras turės ieškant naujų žaidėjų ir pasirašant su jais sutartis? Kokie bus jo, jūsų, Maurizio Gherardini ir komandos savininko Ali Kočo vaidmenys žaidėjų paieškos procese?
– Tikiu kokybišku darbų pasiskirstymu. Žaidėjų pasirašymas ir sudėties formavimas yra tik viena maža šio verslo dalis. Mes nuolat susiduriame su įvairiomis situacijomis ir stengiamės jas išspręsti geriausiu įmanomu būdu, o tai galime pasiekti tik tarpusavyje besidalindami idėjomis.
Prezidentas ar komandos savininkas, generalinis vadybininkas ar sporto direktorius bei treneris nebūtinai turės tas pačias idėjas, bet atvirai jomis dalinantis ir turint tokią pačią viziją tikiu, kad pasiektas rezultatas bus pozityvus.
Panašus procesas vyksta mūsų klube sprendžiant žaidėjų pasirašymo klausimus. Mes visada dalinamės idėjomis ir bandome pasiekti bendrą tašką, bet žinoma, svarbu, kad treneris turėtų lankstumo surinkti sudėtį, su kuria galėtų žaisti krepšinį taip, kaip jis nori.
– Kiek artimai yra susijusios „Fenerbahče“ krepšinio ir futbolo sekcijos ir ar futbolo komanda remia krepšinio ekipą finansiškai?
– Žinoma, „Fenerbahče“ yra didžiulis sporto klubas. Turime 9 skirtingas sekcijas ir kiekvienoje iš jų „Fenerbahče“ kaunasi dėl titulų. Mano nuomone, tai verčia „Fenerbahče“ labai unikaliu klubu.
Žinoma, futbolo sekcija yra pagrindinė ir galime sakyti, kad tai mūsų klubo lokomotyvas. Visada juos palaikome, o daugybė futbolo žaidėjų turėdami galimybę ateina į rungtynes palaikyti mus.
Sakyčiau, kad mūsų prezidento dėka klubas turi korporacinę struktūrą ir kiekviena sekcija turi savo atskirą biudžetą. Bet žinoma, įvertinus dabartinę Europos krepšinio struktūrą, nėra lengva išlikti tvariam, tad futbolo klubo sėkmė visada padeda ir kitoms komandoms.
Futbolo sekcija yra pagrindinė ir galime sakyti, kad tai mūsų klubo lokomotyvas.
– Kokias pamokas „Fenerbahče“ gali išmokti iš Š.Jasikevičiaus etapų Kaune ir Barselonoje, kurie buvo sėkmingi, bet nesibaigė Eurolygos titulais?
– Manau, kad kiekviena era turi savo realybę ir kintamuosius. Šaras turėjo dvi labai vertingas vyr. trenerio patirtis „Žalgiryje“ ir „Barcelona“ klube, o mes, „Fenerbahče“, per daugybę metų perėjome per pozityvias ir negatyvias patirtis. Nesvarbu, ar kalbame apie asmenį, ar apie organizaciją, tikiu, kad kiekvienas turi pasimokyti iš savo patirčių ir vietoje to, kad jose liktų, turi judėti į priekį išmokti gautas pamokas.
Tikiu, kad šiuo metu esame pasiekę ypatingą vienybę tarp istorinio klubo, labai palaikančio prezidento ir valdybos bei labai ambicingo aukščiausio lygio trenerio. Visos pusės dalinasi ta pačia vizija ir tikslais, tad tikiu, kad ši kombinacija nuves „Fenerbahče“ link trokštamų tikslų.
Bet žinoma, kaip visada sakau, turi daryti tai, kas tau atrodo teisinga, o tuomet turi tikėtis, kad tau pasiseks.
