Kai Rusijos tankai peržengė Ukrainos sieną, o bombos ėmė kristi ant taikios valstybės miestų vasario 24 dieną, daugelis organizacijų kaipmat nutraukė ryšius su Rusija.
FIBA delsė ilgiau ir tik kovo 1-ąją, šeštąją karo dieną, paskelbė Rusijos komandų, teisėjų ir oficialių asmenų dalyvavimo visuose FIBA organizuojamuose turnyruose stabdymą.
Tame pačiame pranešime FIBA teigė, kad apie tolimesnius sprendimus praneš po centrinės valdybos posėdžio kovo 25 dieną.
Šiai atėjus, naujų sprendimų priimta nebuvo – Rusijos atstovų suspendavimas išliko galioti, o FIBA ir vėl paskelbė apie naują terminą – gegužės vidurį, kai vėl iš naujo įvertins situaciją.
„Nutarta šias priemones taikyti iki gegužės vidurio, kai bus galima iš naujo įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus“, – FIBA teigė ir atsakyme į 15min kreipimąsi iš karto po centrinės valdybos posėdžio kovo pabaigoje.
Tačiau pasiteiravus, kodėl būtent gegužės vidurys buvo pasirinktas kaip laikas, kai situacijai pasikeitus bus galima persvarstyti rusų likimą, aiškaus atsakymo 15min nesulaukė.
Kaip ir į kitus 15min ir krepšinio bendruomenei rūpimus klausimus.
„FIBA daugiau nekomentuos šių klausimų“, – vienu sakiniu lakoniškai į tris svarbius klausimus atsakė Tarptautinės krepšinio federacijos atstovai.
Be klausimo apie gegužės vidurio terminą, 15min dar teiravosi ir apie nesenus Rusijos krepšinio federacijos prezidento Andrejaus Kirilenkos pasisakymus, kuriuose jis gyrė FIBA organizaciją.
„Dirbdami su FIBA išvystėme labai gerus darbinius santykius, o FIBA, kaip organizacija, kiek įmanoma stengiasi laikytis „sporto už politikos ribų“ principo. Žinoma, dabar visas beprecedentis spaudimas krenta ant sporto federacijų, įskaitant ir krepšinio. Tačiau aš džiaugiuosi, kad FIBA daro viską, kas įmanoma, kad laikytųsi savo linijos, aiškiai atskirdama sportą ir politiką“, – po kovo 25-osios FIBA pranešimo Rusijos naujienų agentūrai TASS kalbėjo A.Kirilenka.
Neatsakė FIBA ir į 15min klausimą apie šios organizacijos retoriką.
Latvijos krepšinio žurnalistas Maris Novikas pastebėjo, jog FIBA savo pranešimuose vengia kalbėti apie karą Ukrainoje ir jį įvardina kitais terminais.
Šeštąją karo dieną FIBA Rusijos pradėtą karą vadino „pastaraisiais įvykiais Ukrainoje“, 30-ąją dieną perkrikštijo karą į „situaciją Ukrainoje“ ir tik 34-ą dieną pagaliau įvardijo tai ne tik kaip „situaciją“, bet ir kaip „karą“.
Panašu, kad iš trypčiojančios FIBA organizacijos atsakymų ir ryžtingų sprendimų nesulaukia ne tik 15min, bet ir šalių krepšinio federacijos.
Italai, nesulaukę griežtesnių FIBA sankcijų rusams kovo 25-ąją, patys ėmėsi veiksmų ir pranešė, kad nežais prieš Rusijos rinktinę liepos 1-ąją numatytų 2023 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynių. FIBA kol kas oficialiai į tokį italų pareiškimą nesureagavo, nors nuo jo praėjo jau beveik dvi savaitės.
Patys ryžtingų veiksmų dar vasario pabaigoje buvo priversti imtis ir olandai, kuriems karo pradžios fone buvo numatyti du mačai su Rusijos krepšininkais.
Vasario 24-ąją Nyderlandų rinktinė Permėje žaidė rungtynes prieš rusus, bet jau kitą dieną, žaidėjams grįžus į gimtinę, Nyderlandų krepšinio asociacija pranešė, esą jų rinktinė žaidė, nors nenorėjo to daryti.
„Kai išvykome į Rusija pirmosioms rungtynėms, visi signalai buvo žali. Tai pasikeitė ketvirtadienį – rungtynių dieną. Galiausiai nusprendėme nekelti problemų žaidėjų saugumui ir žaisti rungtynes, kurių žaisti nenorėjome“, – rašė olandai.
Įdomu tai, kad Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis 15min užsiminė, kad olandai prašė FIBA leidimo nerungtyniauti, bet jo negavo.
„Kiek turiu informacijos, Rusijoje vakar žaidė olandai, nes FIBA jiems (olandams) pagrasino sankcijomis“, – vasarį teigė K.Maksvytis.
Rusijoje vakar žaidė olandai, nes FIBA jiems pagrasino sankcijomis.
Galiausiai, olandai patys atsisakė žaisti su Rusijos rinktine susitikimą namuose, kuris turėjo įvykti vasario 27-ąją.
Panašu, kad atsiraitoję rankoves FIBA žmonės dirba tik ties vienu klausimu – žaidėjų paleidžiamųjų raštų tvirtinimu.
FIBA teigimu, vien per kovo mėnesį buvo patvirtinti 24 paleidžiamieji raštai (LOC) žaidėjams, kurie panoro palikti Rusijos klubus ir persikelti į kitų šalių komandas. Dar 49 krepšininkams buvo leista legaliai palikti Ukrainos ekipas.
Tačiau daugybė žaidėjų, įskaitant ir lietuvį Marių Grigonį, vis dar negali išsilaisvinti iš Rusijos klubų gniaužtų bei greičiausiai bus priversti mindžioti teismų slenksčius.
Palyginimui, futbolo valdymo organas – FIFA – karo akivaizdoje ėmėsi ryžtingesnių žingsnių, siekdamas pagelbėti futbolininkams.
Ši dar kovo 9-ąją pranešė, kad visi Rusijoje žaidžiantys užsieniečiai futbolininkai ir treneriai gali vienašališkai suspenduoti savo kontraktus ir papildyti kitas komandas iki šio sezono pabaigos.
Tiesa, situacija futbole kiek skiriasi nuo krepšinio dėl pastarajame pasiskirsčiusios galios, kuris sutelkta ne vienose rankose. Vis dėlto galutinis sprendimas išduodant paleidžiamuosius raštus Rusijoje rungtyniaujantiems žaidėjams priklauso FIBA.
Sprendimas šalinti rusus gali būti priimtas Lietuvoje
15min apie FIBA koridoriuose tvyrančias nuotaikas paklausė ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno.
Jis teigė, kad nors viešai FIBA pozicija kelia klausimų, iš tiesų krepšinio valdymo organizacijos viduje nesutarimų karo Ukrainoje atžvilgiu nėra.
„Susiskaldymo nėra, yra absoliučiai vieninga nuomonė, kad reikia juos šalinti. Pirmiausia, visi vieningai sutaria, kad nenori su jais žaisti. Galbūt neaišku tik dėl serbų ar dar kelių šalių, bet bent jau tų, vadinkime, pažangių valstybių nuomonė yra labai aiški“, – sakė M.Balčiūnas.
Šią savaitę Lietuvoje lankysis ir su krepšinio šimtmečiu mūsų šalį sveikins FIBA generalinis sekretorius Andreas Zagklis ir „FIBA Europe“ vykdantysis direktorius Kamilis Novakas, o po mėnesio, gegužės 21-ąją, Lietuvoje vyks ir „FIBA Europe“ generalinė asamblėja.
M.Balčiūno teigimu, būtent mūsų šalyje gali būti priimtas sprendimas šalinti Rusiją iš FIBA organizacijos.
„Aš žinau, kad tikrai niekas nepalaiko karo FIBA sistemoje, ypač kalbant apie vadovus. Šalinimas, taip pat, kaip ir priėmimas, reikalauja tam tikro lygio kolegialaus sprendimo. Manyčiau, kad tai yra konferencijos lygio klausimas, o konferencijos taip greitai nesušauksi. Galbūt Lietuvoje tai bus išdiskutuota, o po to ir šalinama. Manau, kad viskas išsispręs čia, Lietuvoje“, – sakė LKF generalinis sekretorius.
