Duodamas interviu oficialiai turnyro svetainei serbas pasakojo apie Europos taurės lygį, savo traumą, Lietuvos krepšinį, Eurolygos pusfinalio patirtį ir kt.
- Aleksandrai, sveikiname patekus į Europos taurės pusfinalį. Prieš dvejus metus Eurolygos pusfinalyje žaidei atstovaudamas Belgrado „Partizan“ komandai. Ar esi sujaudintas, jog vėl gali žaisti pusfinalyje? Dabar metas sugrįžti į Eurolygą?
- Žinoma, esu labai sujaudintas. Prieš ketverius ar penkerius metus, mano Železniko FMP komanda pusfinalyje susitiko su „Lietuvos rytu“, bet mes pralaimėjome. Tačiau tada buvo žaidžiama iki dviejų pergalių. Dabar turiu progą iškovoti nugalėtojų trofėjų per savaitgalį. Vienos rungtynės pusfinalyje ir finale – taip yra lengviau. Vieną dieną žaidėjui gali labai sektis ir jis nuves savo komandą iki finalo. Vienos varžybos yra geriau, nes jeigu esi susikaupęs, viskas įmanoma.
 |
| Aleksandras Rašičius |
Visos pusfinalio ekipos yra labai geros. Europos taurės finalas galbūt nėra toks populiarus kaip Eurolygos, bet tai irgi labai geras turnyras, o visos šio sezono finalo ketverte dalyvaujančios komandos yra vertos žaisti Eurolygoje. „Chimki“ ir „Basket“ ten dalyvavo praėjusį sezoną. Visi oponentai yra stiprūs, bet mes vyksime kovoti. Galiu pažadėti, kad nepasiduosime.
- Į Europos taurės turnyrą grįžtate po dvejų metų Eurolygoje. Kaip vertinate turnyro lygį?
- Turnyras buvo labai geras. Mums nebuvo lengva žaisti ir laimėti. Visų etapų metu turėjome gerus oponentus: su KRKA, „Sarthe“ ir „Alba“ klubais kovojome grupės varžybose. KRKA buvo Slovėnijos lygos čempionė, o kitos dvi ekipos taip pat gerai pasirodė vietiniuose čempionatuose. „Last 16“ etape, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ turėjo daug ambicijų tapti Europos taurės nugalėtoja. Jie nugalėjo mus dukart. Mes taip pat žaidėme prieš Trevizo „Benetton“, kuriai vadovauja Saša Džordževičius. Su italais irgi buvo sunku kovoti. Viskas vyko labai aukštu lygiu, buvo sunkiau kovoti nei tada, kai praeityje žaidžiau šioje lygoje. Kai kurios komandos turėjo didelių ambicijų žaisti Eurolygoje, tačiau iškrito iš kovos anksčiau laiko.
- Šį sezoną jus kamavo nugaros trauma. Kokio rimtumo buvo trauma ir kaip sunku buvo po jos atsigauti?
- Šiuo metu jaučiuosi gerai. Europos čempionato metu susižeidžiau nugarą, man lūžo kaulas ir dėl to negalėjau rungtyniauti du mėnesius. Praėjus numatytam laikotarpiui treniruotis galėjau tik labai atsargiai. Buvo nelengva iškart sugrįžti į aikštę. Be to, reikėjo laiko priprasti prie komandos draugų ir trenerio, perprasti jo sistemą. Bet dabar esu sveikas 100 procentų ir jaučiuosi gerai. Bet kai patyriau traumą, keistai jaučiausi. Kažkas į mane trenkėsi, aš kritau ant parketo, negalėjau savęs apsaugoti ir ant manęs užgriuvęs varžovas sulaužė nugaros kaulą. Tai buvo trauma, apie kurią nesu net girdėjęs. Tačiau dabar tai nėra problema.
- Per savo krepšininko karjerą žaidei Serbijoje, Turkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o dabar Lietuvoje. Kaip palygintum rungtyniavimą Lietuvoje ir kitose šalyse?
- Lietuva yra kažkuo panaši į Serbiją. Čia vienintelis sportas yra krepšinis. Visi žiūri ir myli krepšinį, tačiau taip pat žaidžia ir yra talentingi. Taigi visa šalis pamišusi dėl krepšinio. Atmosfera arenoje yra neįtikėtina, ypač kai „Lietuvos rytas“ žaidžia prieš Kauno „Žalgirį“. Tai primena man „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ komandų derbį, kai visi meta savo darbus, kad pažiūrėtų šias varžybas. Labai malonu čia žaisti.
Lietuva yra kažkuo panaši į Serbiją. Čia vienintelis sportas yra krepšinis. Visi žiūri ir myli krepšinį, taip pat žaidžia ir yra talentingi. Taigi visa šalis pamišusi dėl krepšinio.
- Kartais jums tenka žaisti įžaidėju, o kartais atakuojančiu gynėju, kai aikštėje būna Tyrese'as Rice'as. Kam teikiate pirmenybę?
- Man gerai žaisti abiejose pozicijose. Esu taip rungtyniavęs „Partizan“ ekipoje. Esu pripratęs prie tokio vaidmens aikštelėje ir man patinka. Žaidžiant su T.Rice'u viskas būna lengviau. Aš galiu įžaisti kamuolį, jeigu varžovai jį spaudžia, o jis gali truputį pailsėti. Tą patį jis gali padaryti ir dėl manęs. Puiku komandoje turėti krepšininkus, kurie gali žaisti įžaidėjo ir gynėjo pozicijoje. Tai naudinga tiek treneriams, tiek patiems žaidėjams.
- Ar esi anksčiau žaidęs Aleksandro Džikičiaus komandoje? Kaip jautiesi būdamas jo komandoje?
- Ne, prieš atvykstant čia niekada nesu su juo dirbęs. Jis buvo „Partizan“ vyriausiojo trenerio asistentas, kai aš vilkėjau FMP marškinėlius. Tačiau aš kalbėjau su daugeliu žaidėjų, kurie yra dirbę su A.Džikičiumi ir jie apie šį strategą sakė tik gerus dalykus. Jis turi patirties, nors ir neilgai dirba vyriausiuoju treneriu. A.Džikičius dirbo „Partizan“ klube, NBA lygoje buvo asistentu ir sėkmingai dirbo Slovėnijoje. Jis – talentingas treneris ir aš bei kiti žaidėjai su juo palaikome šiltus santykius.
- Kaip pradėjote ruoštis Europos taurės pusfinaliui? Ką mums galėtum papasakoti apie būsimą oponentą Valensijos „Basket“?
- Turėjome tiek daug rungtynių Lietuvos krepšinio lygoje, kad net ypatingai neanalizavome savo varžovų. Žinoma, savo mintyse mes jau žaidžiame rungtynes su „Basket“. Žinome, kad tai yra gera komanda, kuri sezono metu pakeitė trenerį, o šis šiek tiek pakeitė jų žaidimą. „Basket“ komandoje yra nemažai Eurolygos ir Europos taurės patirties turinčių žaidėjų. Jie rungtyniauja kietai, kaip ir mes. Bus įdomu. Tik vienos rungtynės, kiekvienas turi šansų, mes turime išnaudoti savo stipriąsias savybes, jog juos nugalėtume.
 |
| sportoakimirka.lt/Artūras Jomantas ir Aleksandras Rašičius |
- Tau reikės žaisti prieš Stefaną Markovičių, komandos draugą Serbijos rinktinėje. Koks svarbus jis yra „Basket“ komandai ir kaip bandysi jį sustabdyti?
- Esu daug kartų žaidęs kartu su juo ir prieš jį. Jis yra komandos vedlys, kuris rungtyniauja agresyviai, todėl ir prieš jį reikės žaisti agresyviai ir neleisti įsižaisti. Jis gali būti labai pavojingas, jeigu į žaidimą įtraukia komandos draugus. Turėsime tai sustabdyti.
- Tu ir Lawrence'as Robertsas prieš dvejus metus su „Partizan“ patekote į Eurolygos finalo ketvertą. Kaip perteiksite savo patirtį jaunesniems komandos draugams, ruošiantis Europos taurės finalo ketvertui?
- Mes galime pasinaudoti šia patirtimi. Eurolygos pusfinalio rungtynės buvo neįtikėtinos. Buvome viena koja finale. Milošo Teodosičiaus metimas net nelietė lanko, tačiau Joshas Childressas pagavo kamuolį ir įdėjo iš viršaus, o pratęsimo metu mes pralaimėjome. Tai įrodo, jog vienas metimas gali nulemti, kas žais finale. Tai taip pat įrodo, kad reikia žaisti kiekvieną rungtynių sekundę. Pasikalbėsime su komandos draugais apie koncentraciją visoms 40 varžybų minučių.
- Ką reikštų tau ir tavo komandos draugams sugrįžti į Vilnių tapus Europos taurės čempionais?
- Džiaugiamės galimybe žaisti finalo ketverte. Nėra tiek daug progų laimėti trofėjų, o ypač dabar, kai turnyre dalyvauja tiek daug gerų komandų. Esame labai sujaudinti ir bandysime nusiteikti šimtu procentų, jog laimėtume titulą. Būtų puiku sugrąžinti taurę į Vilnių ir kitą sezoną žaisti Eurolygoje. Visų pirma, reikės įveikti Valensiją, o tada pažiūrėsime.
