Donato Sabeckio žvaigždutė Lietuvos krepšinio padangėje sužibo 2017–2018 metų sezone „Šiauliuose“, kai Antano Sireikos treniruojami šiauliečiai užkopė iki penktosios LKL vietos, o 198 cm ūgio įžaidėjas pateko į simbolinį sezono penketą.
Puikų tandemą su Laurynu Biručiu sudaręs D.Sabeckis rinko po 9,9 taško, 3,8 atkovoto bei 1,3 perimto kamuolio, 6,9 rezultatyvaus perdavimo, 3,5 klaidos ir 13,1 naudingumo balo.
Galingas sezonas ėmė traukti didesnių klubų dėmesį. Nors kaunietį įsigyti troško ir Vilniaus „Rytas“, bet jis negalėjo atmesti Šarūno Jasikevičiaus kvietimo bei su komandos draugu Laurynu Biručiu papildė Kauno „Žalgirį“.
„Emocijos tik teigiamos, – karjeros etapą Kaune 15min prisimena D.Sabeckis. – Pamačiau aukščiausio lygio virtuvę – tiek treniruočių procesą, tiek aukšto kalibro žaidėjus. Pamačiau, kiek reikia dirbti ir ko man trūksta. Žinoma, nebuvo lengva, nes kiekvienoje komandoje tu nori žaisti. Žvaigždžių ligos nebuvo, atvykau ne 15-metis, kad galvočiau, jog esu „Žalgiryje“ ir esu Dievas. Procesas link to buvo žingsnis po žingsnio. Smagus įvertinimas, širdį paglostė, bet dirbti dėl to nenustojau. Sakyčiau, kad prieš „Žalgirį“ ar „Žalgirio“ sezono metu darbo įdėjau daugiausiai. Bet ne visada užtenka tik darbo.“
Didžiulį šuolį per dvejus metus padaręs krepšininkas „Žalgiryje“ neužsibuvo.
Dar spalį Kauno komandą papildė iš NBA aplinkos nusileidęs Derrickas Waltonas, o sutartį pagal formulę „1+1“ turėjęs D.Sabeckis buvo išnuomotas Čempionų lygoje rungtyniaujančiam Vokietijos klubui Liudvigsburgo „MHP Riesen“.
„Pirmas dalykas, tai nebuvau pratęs prie tokio lygio. Antras – stipri sudėtis. Turėjome tris įžaidėjus, man vietos, kai atvyko paskutinis legionierius, jau nebuvo. Perėjus iš „Šiaulių“ į „Žalgirį“ lygių skirtumas jautėsi tikrai didelis. Treneris matė tai. Negavau minučių ne dėl to, kad buvau per geras, negavau, nes nebuvau vertas. Taip ir išėjo“, – mena D.Sabeckis.
Vokietijoje lietuvis atsidūrė pas garsųjį Johną Patricką, Liudvigsburgo klubo alfą ir omegą – ir klubo direktorius, ir vyriausiasis treneris.
Nors 2017–2018 metų sezone šis specialistas sulaukė Čempionų lygos geriausio sezono trenerio apdovanojimo, tačiau žaidėjams rungtyniauti tokioje aplinkoje nėra lengva.
Sezono metu klube pasikeitė net 12 žaidėjų, tad „MHP Riesen“ tapo visiškai nauju dariniu.
„Vokietijoje buvo stipri komanda, daug stiprių legionierių, o aš žaidžiau neįprastoje ketvirtoje pozicijoje. Treneris amerikietis, tad žaidėme kiek kitokia sistema. Pradžioje buvo sunkiau, bet paskutinius du sezono mėnesius gaudavau žaisti nemažai, virš 20 minučių. Nebuvo taip blogai, nors žaidžiau ne savo pozicijoje“, – teigė D.Sabeckis.
Po Vokietijos – vos trijų mėnesių etapas legendinėje Zagrebo „Cibona“ komandoje.
„Klubo viduje situacija buvo visiškai neaiški – nei kas yra klubo vadovas, nei kur yra finansai, nei kas ir kaip apskritai komandoje vyksta. Bardakas Zagrebe buvo labai didelis“, – trumpai komentavo lietuvis.
Dar lapkritį jis sugrįžo į Lietuvą, kur sudarė sutartį su Prienų „CBet“ komanda. Iki pandemijos pradžios D.Sabeckis spėjo sužaisti 14 rungtynių, rinkti po 5,2 taško, po 3,2 atkovoto kamuolio bei po 3 rezultatyvius perdavimus.
„Prienuose gal statistiškai didelio vaidmens neatlikau, bet komandai buvau naudingas. Prieš sezono nutraukimą mes atrodėme neblogai. Manau, kad iki sezono pabaigos būtume nemažai pakilę lentelėje į viršų, – sakė Ženevoje šiuo metu žaidžiantis lietuvis. – Visada gali sakyti, kad norėtum atsukti laiką ir kažką pakeisti. Bet nemanau, kad reikia gailėtis. Kai pasiūlymas ateina iš „Žalgirio“, nereikia daug galvoti. Tuomet atėjo „MHP Riesen“ su „Cibona“. Atrodė, kad bus gerai. Pasirinkau, kaip pasirinkau, tuomet atrodė, kad geriausias sprendimas. Nesusiklostė, dabar žiūriu į priekį“, – sakė D.Sabeckis.
27-erių krepšininkas šiuo metu gyvena pasaulio finansų centru vadinamoje Ženevoje, sutartį sudaręs su Šveicarijos čempionato lyderiu „Lions“ klubu.
15min šaltinių duomenimis, naujame klube D.Sabeckis per mėnesį uždirba apie 6 tūkst. eurų.
„Lions“ atletui iš Lietuvos skyrė netoli sporto salės esantį butą ir automobilį, nes pragyvenimo lygis Šveicarijoje išties aukštas.
„Jei neduotų buto, išgyventi čia būtų sudėtinga, – šyptelėjęs sakė D.Sabeckis. – Sąlygos klube kaip ir geros. Pragyvenimo lygis gerokai skiriasi nuo Lietuvos, tad kasdien į restoranus neprivaikščiosi. Šalia yra Prancūzija, jei norisi pigesnio maisto. Didžiausias skirtumas yra tarp mėsos kainų. Lietuvoje kilogramo vištienos kaina svyruoja nuo 6 iki 10 eurų, o Šveicarijoje – 27 eurai. Kavinėse papietauti labai brangu, 25–30 eurų.“
Nors šioje šalyje COVID-19 atvejų daug bei yra įvestas karantinas – tai viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal procentinį gyventojų susirgimą koronavirusu, tačiau gyvenimas nesustojęs.
Šveicarijoje vis dar yra regionų, kuriuose krepšinio sirgaliai įleidžiami į rungtynes.
Kaukės privalomos tik uždarose patalpose, tad krepšininkas per rinktinių pertrauką ketina apžiūrėti aukščiausią ir didžiausią Europos kalnyną iš arčiau. Jam jau teko proga pamatyti kai kurias Šveicarijos gamtos grožybes.
„Neseniai žaidėme Bazelyje, žmonės ten galėjo arenoje stebėti rungtynes. Jei komandoje yra bent vienas COVID-19 teigiamas atvejis, ta komanda keliauja į izoliaciją. Jeigu nėra atvejų, tuomet žaidžiame. Mes nepraleidome nė vienerių rungtynių. Jie labai nori įvykdyti čempionatą“, – teigė D.Sabeckis.
Dar praėjusį sezoną Šveicarijos aukščiausioje lygoje rungtyniavo 12 klubų, tačiau dėl COVID-19 atneštų sunkumų jų liko 9.
Pastaruosius du kartus čempione tapo Friburgo „Olympic“, kuri pirmoje vietoje žengė ir praėjusiame anksčiau laiko koronaviruso sustabdytame sezone.
„Olympic“ kartu su Ženevos ir Massagnos „Basket SAM“ ekipomis, pasak D.Sabeckio, sudaro didįjį lygos trejetą, tačiau priešprieša išsiskiria pirmosios dvi ekipos.
„Trys komandos nutolusios, bet Ženeva ir Friburgas Šveicarijoje, lyg „Žalgiris“ ir „Rytas“ Lietuvoje. Didžiulė priešprieša ir kova dėl titulo. Kitų šešių komandų lygis skiriasi gerokai. Manau, kad pirmos trys Šveicarijos komandos būtų tarp 5–8 ekipų Lietuvoje. Šios komandos turi po 4–5 legionierius, o vietiniai šveicarai dažniausiai atstovauja Šveicarijos rinktinei. Tokių Ženevos klube turime tris. Rinktinė nėra pati stipriausia, bet vis tiek“, – pasakojo „Lions“ įžaidėjas.
Lietuvio atstovaujama Ženevos komanda laimėjo pirmąsias šešerias rungtynes bei tvirtai žygiuoja pirmoje čempionato vietoje.
Pagrindinio įžaidėjo vaidmenį užėmęs D.Sabeckis žaidžia po 24,3 minutės, pelno po 7,5 taško, atkovoja po 3 ir perima po 1,2 kamuolio, atlieka po 3,3 rezultatyvaus perdavimo, klysta po 1,8 karto ir renka po 9,7 naudingumo balo.
„Noriu būti čia visą sezoną. Teko pernai ir užpernai pakeisti po dvi komandas, tad norisi Ženevoje išbūti visus metus bei bandyti iškovoti Šveicarijos titulą. Dabar norisi įsitvirtinti, o kitąmet bus matyti“, – teigė kaunietis.
Vasarą šis įžaidėjas galėjo grįžti į „Šiaulius“ pas trenerį Antaną Sireiką, derybos buvo pažengusios, bet D.Sabeckis svarstykles pakreipė link užsienio klubų.
„Karantino situacija yra neaiški, o Ženeva pasiūlė geras sąlygas, – aiškino kaunietis. – Manau, kad karantino metu Šveicarija yra saugi vieta. Norisi gerai pasirodyti ir užsikabinti užsienyje, nes porą metų iki tol nepavyko. Pamaniau, kad gera vieta pamėginti.“
D.Sabeckis pasidalijo mintimis apie didelio dėmesio sulaukusį 15min straipsnį apie A.Sireiką, kuriame tuzinas pastarųjų dvejų metų „Šiaulių“ žaidėjų negailėjo buvusiam strategui kritikos.
„Paklausi vieno žmogaus, jis žiūri iš savo varpinės, paklausk kito, jis mato iš savo pusės. Taip teisti trenerį, nežinau... Yra begalė žaidėjų, kuriems pasisekė. Aš esu dėkingas, o kitiems gal nesusiklostė kažkas. Nemanau, kad reikia teisti žmones žiniasklaidoje, kad ir koks žmogus jis yra. Nemanau, kad apie jį reiktų rašyti kažką blogo. Reikia žiūrėti savęs, gal kažko nepadarei pats. Daug trenerių yra valdingų, Antanas Sireika šiame sąraše nėra išskirtinis. Gal jo metodikos yra gerokai kitokios, lyginant su kitais treneriais, bet nemanau, kad dėl to reikia kelti kipišą ar daryti tokį skandaliuką. Trenerių visokių yra, visokių ir bus. Nereikia išskirti vieno“, – sakė prieš trejus metus pas A.Sireiką žibėjęs D.Sabeckis.
„Lions“ įžaidėjui teko padirbėti ir pas Šarūną Jasikevičių, ir pas Antaną Sireiką. Kuo šie treneriai yra vienodi, o kuo skirtingi?
„Sunku rasti panašumų tarp Šaro ir Sireikos. Gal idėjų kiekyje? – sakė D.Sabeckis. – Jasikevičius yra tobulas treneris gynyboje, žinoma, kaip ir puolime. Detalės, viskas sustyguota. Antanas yra ne pirmo jaunumo, bet laisvę duodantis treneris, idėjų puolime ir derinių labai daug. Gal ne visada jam pavyksta visas jas įgyvendinti, bet vis tiek galvoju, kad tai šioks toks puolimo genijus.
Kalbant apie griežtumą, pas Antaną ir Šarūną komandose yra hierarchija. Treneris visada yra bosas, turi jo klausyti. Jiems nepatinka, jei jo neklausai ar nevykdai nurodymų. Kai laimi, tai viskas gerai. Bet prie pralaimėjimų pasimato tikri dalykai.“
