Pergalingame mače 23-ejų metų lietuvis prapliupo 27 taškais ir 35 efektyvumo balais.
2018-ųjų metų Eurolygos jaunimo turnyro MVP tapęs Deividas Sirvydis praėjusią vasarą sugrįžo į Senąjį žemyną bei tapo vienu iš Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ vedlių.
Europos taurėje per pirmąsias penkerias žaistas rungtynes vilnietis fiksuoja 16,4 taško, 3 atkovotų kamuolių, 3 rezultatyvių perdavimų ir 15,2 naudingumo balo vidurkius.
Deivido tėtis Virginijus Sirvydis irgi buvo atakuojantis gynėjas, kuris tiesė kelią sūnui link krepšinio nuo pat tada, kai jis pradėjo žaisti krepšinį būdamas septynerių metų amžiaus.
Interviu Europos taurės žurnalistui Javierui Gancedo krepšininkas pripažino, kad tėtis Virginijus vis dar dalina jam patarimus.
„Kone po kiekvienų rungtynių aš kalbuosi su tėčiu ir mama, kurie stebi mano žaidimą, – sakė D.Sirvydis. – Mano tėtis irgi buvo metikas, tad turi man patarimų. Ačiū jam, kad dabar esu čia.“
– Rungtynėse su Breso Burgo JL nuo pirmųjų minučių žaidėte ypač susikoncentravę. Ar tai ir buvo esminis faktorius?
– Nepasakyčiau, kad buvome labiau susikoncentravę, bet tikriausiai dėl kelių pralaimėjimų iš eilės buvome labiau užsivedę rungtynėms ir norėjome pradėti pergalingą atkarpą. Taip ir nutiko. Galiausiai, mes mėgaujamės žaisdami krepšinį vieni su kitais, o kai mėgaujiesi krepšiniu, tuomet ateina ir rezultatai.
– Į komandą sugrįžo treneris Nenadas Čanakas, o dauguma žaidėjų ekipoje žino šį trenerį ir jau yra žaidę pas jį. Ar tai yra jūsų pranašumas?
– Taip, aš taip manau. Pirmąją N.Čanako sugrįžimo dieną dauguma žaidėjų, ar bent tie, kurie yra žaidę pas šį trenerį ir jį žinojo, buvo geros nuotaikos. Visi šypsojosi ir buvo dėl to laimingi. Jis parodė, kad pažįsta mūsų komandą, nes pastaruosius keletą metų treniravo „Lietkabelį“, o dauguma mūsų komandos naujokų atvyko iš skirtingų Lietuvos komandų. Kalbant apie mane, treneris stebėjo mano žaidimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad sugrįžęs Nenadas žinojo mus visus. Mes tai jaučiame ir mums tikrai malonu žaisti jo treniruojamoje komandoje.
– Vasarą rinkoje turbūt turėjote daugybę variantų, tad kodėl pasirinkote „7bet-Lietkabelį“?
– Pirmiausia, kaip jau ir buvau minėjęs, manimi domėjosi ne tik treneris N.Čanakas, bet ir mūsų klubo generalinis direktorius Martynas Purlys, kuris didžiulį dėmesį rodė dar prieš keletą metų. Viskas taip prasidėjo, tuomet turėjau pokalbį su Martynu ir buvusiu treneriu Robertu Štelmaheriu, kurie sakė, kad manęs laukia gera platforma žaisti Panevėžyje, turėsiu žaidimo minučių ir vaidmenį aikštelėje. Žinoma, pagrindinė priežastis buvo Europos taurė.
– Panevėžio komanda yra vienintelė ekipa Eurolygoje ir Europoje, kurios sudėtyje nėra amerikiečių žaidėjų, o iš viso sudėtyje yra vos du legionieriai. Ar tai parodo Lietuvos krepšinio stiprumą?
– Neabejotinai. Ne visi, bet dauguma žmonių sako, kad mes negalime žaisti gerai, nes neturime amerikiečių ar kitų šalių krepšininkų. Visi Lietuvoje galvoja, jog lietuviai gali būti tik savotiški vaidmens žaidėjai. Bet su šia komanda mes visiems rodome, kad galime laimėti, o lietuviai taip pat yra geri žaidėjai.
– Kaip ir minėjote, Panevėžio komandoje turite kitą vaidmenį, kamuolį turite savo rankose bei aikštelėje sprendžiate reikalus. Kiek jums tai teikia malonumo?
– Aš dievinu tai! Aš tiesiog mėgstu žaisti krepšinį, o krepšinis man nėra tik taškų rinkimas. Mėgstu turėti kamuolį savo rankose, mėgstu skirstyti perdavimus ir mėgstu dalyvauti svarbiuose epizoduose. Malonu žinoti, kad galiu tai padaryti, ir smagu, kad treneris tai irgi žino. Tai tiesiog neįtikėtina.
– Komandą į priekį pastaruoju metu veda Vytenis Lipkevičius ir Gediminas Orelikas. Kaip jie jus priėmė į komandą ir kaip jie priėmė jus, kaip dar vieną svarbų komandos žaidėją?
– Manau, kad problemų neturėjome, galbūt tik pirmosiose keleriose rungtynėse. Mums buvo šiek tiek sunkiau, nes niekas nežinojo, ką aš sugebu, o aš irgi nežinojau, ką galiu daryti, kai esu aikštelėje. Viską išsiaiškinome per pirmąsias kelerias rungtynes, o dabar viskas einasi lengvai. Smagu žaisti šioje komandoje dėl puikios atmosferos joje. Mes mėgaujamės laiku kartu.
– Ką prisimenate iš 2018-ųjų metų Eurolygos jaunimo turnyro, kai tapote MVP žaisdamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ U18 komandoje?
– Puikūs prisiminimai! Galvoju, kad tai buvo antras ar trečias kartas klubo istorijoje, kai komanda laimėjo šį turnyrą. Tai buvo puiku. Įdomu tai, jog atrankos turnyrą žaidėme Kaune, o vėliau prieš šią komandą žaidėme ir pagrindinio turnyro finale. Kai sužinojome, jog Belgrade žaisime prieš „Stellazzurra“, supratome, kad laukia sudėtingas mačas. Taip ir buvo! Dar smagiau laimėti sudėtingą mačą, tad prisiminimai yra tik geriausi!
– Jūsų tėtis Virginijus irgi buvo profesionalus krepšininkas. Kokią įtaką jis turėjo jūsų karjerai?
– Didžiulę. Bet ne tik jis, o ir mano mama. Ji irgi žaidė krepšinį, tačiau tėtis buvo profesionalus krepšininkas. Dabar tėtis yra treneris, tad kone po kiekvieno mačo aš kalbuosi su jais, nes jie stebi mano rungtynes. Jei dėl kažkokių priežasčių stebėti rungtynių negali, jie vėliau peržiūri įrašą. Mano tėtis irgi buvo snaiperis, tad patarimų man negaili. Tai yra priežastys, kodėl dabar esu čia. Ačiū tėčiui. Jis buvo puikus metikas! Aš buvau dar labai mažas, bet pamenu jį žaidžiantį ir jis išties buvo beprotiškai geras.
– Jūsų tėtis žaidė Rusijoje, Kipre, Vokietijoje ir Čekijoje. Ar vaikystėje keliaudavote kartu su tėčiu per šias šalis?
– Kai jis žaidė Rusijoje, buvau mažas vaikas, todėl daug ko neprisiminiau, bet kurį laiką gyvenau su juo Vokietijoje, Čekijoje ir Kipre. Gal kažką dar pamiršau, bet šiose trijose šalyse tikrai. Buvau septynerių metų amžiaus, kai pats pradėjau žaisti krepšinį Lietuvoje, bet kai nuvykdavau aplankyti tėčio į užsienį, visada stebėdavau jo treniruotes, o po pratybų dar pasilikdavome aikštelėje. Aš mokiausi mėtyti į krepšį, o jis man padavinėdavo kamuolį. Krepšinis buvo visur.
– Pirmąjį Europos taurės ratą užbaigsite rungtynėmis išvykose su Vroclavo „Slask“ ir Klužo Napokos U-BT. Ko reikia komandai, kad ši tęstų pergalingą atkarpą ir kovotų dėl vietos atkrintamosiose?
– Kaip mūsų treneris kartoja, viską turime pradėti nuo gynybos. Pastarosiose keleriose rungtynėse mūsų gynyba nebuvo pati geriausia, bet paskutiniame mače su Breso Burgo komanda lemiamuose momentuose gynėmės solidžiai. Turime tai pagerinti. Taktikos ir rungtynių planas būna paruoštas, mes išpildome tuos dalykus aikštelėje, bet dažniausiai problemos kyla dėl fiziškumo, o ne individualios gynybos. Turime ties tuo patobulėti, galvoju, kad tai yra mūsų pagrindinis tikslas, nes puolime mes ir taip renkame daug taškų. Mes dalijamės kamuoliu, o metikai turi puikias progas atakuoti krepšį. Pagrindinis dalykas yra mūsų gynyba.
