Willy Hernangomezas atsiėmė „EuroBasket 2022“ naudingiausio žaidėjo prizą, bet savų argumentų šioje diskusijoje turėjo ir L.Brownas.
Ilgiausiai (po 24,8 min.) savo komandoje žaidęs 32-ejų įžaidėjas Europos čempionate rinko po 15,4 taško, 7,1 rezultatyvaus perdavimo ir 16,5 naudingumo balo, o svarbiausia, jog spindėjo lemiamu turnyro metu.
Lietuviams aštuntfinalyje Lorenzo atskaitė 28 taškų pamoką, vokiečius pusfinalyje auklėjo 29 pelnytais taškais, o suomiams ketvirtfinalyje ir prancūzams finale išrašė dvigubo dublio sąskaitas – atitinkamai 10 taškų ir 11 rezultatyvų perdavimų bei 14 taškų ir 11 perdavimų.
Iš viso atkrintamosiose varžybose L.Brownas rinko net po 20,3 taško, 9 rezultatyvius perdavimus ir 22,8 naudingumo balo, būdamas ryškiu komandos lyderiu.
Tai užtarnavo jam vietą simboliniame turnyro penkete, kartu su komandos draugu W.Hernangomezu, graiku Gianniu Antetokounmpo, vokiečiu Dennisu Schroderiu ir prancūzu Rudy Gobert'u.
„Dabar nevartoju jokių žodžių – tiesiog šypsausi, atsilošiu ir mėgaujuosi akimirka“, – po triumfo finale paklaustas, kokie žodžiai dabar sukasi jo galvoje, sakė L.Brownas.
Tik liepos mėnesį gavęs Ispanijos pilietybę, Tel Avivo „Maccabi“ ateinantį sezoną atstovausiantis gynėjas sulaukė nemažai kritikos – jokio ryšio su Ispanija neturintis ir net šios šalies klubams neatstovavęs amerikietis dar kartą priminė natūralizuotų krepšininkų temą.
Bet laimėjęs auksą Europos čempionate L.Brownas turėjo žinutę kritikams.
„Auksas buvo mano pirmas tikslas. Ir mes tai padarėme, – sakė įžaidėjas. – Buvau kritikuojamas dėl nežinia ko, galbūt dėl kalbos barjero, šalies, nežinau, kodėl. Bet juk aikštėje kalbame viena kalba. Nesvarbu, kokia tavo odos spalva ar iš kur esi, visi esame broliai, esame žmonės. O šis aukso medalis kalba pats už save.“
Šis aukso medalis kalba pats už save.
L.Brownas dar 2018–2019 m. sezone dirbo kartu su Ispanijos rinktinės treneriu Sergio Scariolo „Toronto Raptors“ klube, o būtent italas veikiausiai ir buvo žmogus, pasikvietęs įžaidėją į Ispanijos rinktinę.
Po triumfo finale Lorenzo negailėjo gerų žodžių S.Scariolo ir jo štabui.
„Šis trenerių štabas yra nuostabus. Planas, kurį jie paruošė kiekvienoms rungtynėms, visada pasiteisino. Nebuvome pati talentingiausia komanda, bet komandinis darbas visada nugali. Šie vyrukai kartu žaidžia dar nuo tada, kai buvo maži berniukai. Jie mane įsileido, leido žaisti savo žaidimą, treneriai man irgi leido būti savimi ir tai buvo nuostabu“, – kalbėjo ispanų rinktinės gynėjas.
Daug gerų žodžių jis pasakė ir apie ispanų veteraną bei kovingumo pavyzdį demonstravusį Rudy Fernandezą.
„Jis žaidė nepaisydamas traumos, jis užstojo visus ir vedė mus į priekį aikštėje: kai reikėjo, pataikė tritaškius, traukė neįmanomus kamuolius. Būdamas 37-erių, jis parodė lyderystę. Jis taip myli savo šalį, kad aukoja savo kūną, kad tik iškovotų šį aukso medalį. Labai didžiuojuosi būdamas jo komandos draugu“, – sakė L.Brownas.
Šyptelėjo amerikietis išgirdęs klausimą apie dar vieną komandos draugą – Juancho Hernangomezą. Puolėjas finale pataikė net septynis tritaškius ir pelnė 28 taškus, o daugelis prisiminė jo atliktą vaidmenį Adamo Sandlerio filme „Hustle“, kuriame ispanas vaidino ypač talentingą krepšininką Bo Cruzą.
L.Brownas buvo užklaustas – kas geresnis, Bo Cruzas ar Juancho?
„Lygiosios. Bo Cruzas yra jo „alter ego“ ir šiandien mes matėme jį aikštėje“, – sakė Ispanijos rinktinės lyderis.
Gali būti, kad kitąmet jis vėl diriguos Ispanijos rinktinės atakoms, bet tai jau gali daryti ispaniškai – Lorenzo tikino, kad mokysis ispanų kalbos sezono metu.
„Išmokau nemažai ispaniškų žodžių, bet dar nesugebu jų sudėtį į sakinius. Bet nuvykęs žaisti į „Maccabi“ susirasiu ispanų kalbos mokytoją ir kitais metais jau kalbėsiu ispaniškai“, – tikino amerikietis.
