Išlikimo dvikova tarp Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos ekipų visai nepriminė to 2013-ųjų metų nervų karo iki paskutinių akimirkų.
Šįkart lietuviai saugią situaciją susikūrė dar prieš ilgąją pertrauką.
Pirmajame kėlinyje asmeninį šou surengė Marius Grigonis, sukratęs pirmuosius keturis tolimus metimus. Bet K.Maksvyčio kariauna turėjo problemų savoje aikštės pusėje stabdydama pagrindines bosnių žvaigždes – Jusufą Nurkičių ir Džananą Musą, tad švieslentėje rezultatas degė lygus 26:26.
Pagrindinis lūžis įvyko antrojo ketvirčio viduryje, K.Maksvyčiui atlikus pokytį gynyboje ir prieš J.Nurkičių pastačius Domantą Sabonį, o ne Joną Valančiūną.
Šiuo ėjimu Lietuvos rinktinė likvidavo iki tol juos itin deginusį varžovų „du prieš du“ žaidimą.
Prigesinę gaisrą savoje aikštės pusėje, mūsiškiai toliau šėrė kamuoliu savo bokštus po krepšiu, kurie taršė Bosnijos ir Hercegovinos priekinę liniją.
Į ilgąją pertrauką Lietuva nusinešė 14 taškų pranašumą (56:42), kuris trečiojo kėlinio starte greitai pasiekė triuškinamą 22 taškų ribą.
Karštai palaikomas lietuviškas puolimo traukinys stabtelėjo, kai į aikštelę vėl žengė antrasis penketas, o bosniai ėmėsi agresyvios dvigubinimo gynybos.
Vis dėlto lietuviai arčiau dviženklio atotrūkio varžovų neprisileido ir pergalę iškovojo 87:70.
Dvikovos desertu ir gražiausiu Lietuvos rinktinės epizodu Europos čempionate tapo įspūdingas Arno Butkevičiaus dėjimą per varžovą.
Ketvirtoje B grupės vietoje likę lietuviai pasibaigus mačui žinojo ir savo varžovą aštuntfinalyje – kovoje dėl pirmosios vietos A grupėje Ispanija įveikė Turkiją rezultatu 72:69.
– Kaip apibūdintumėte visą šį etapą, o ne tik pastarąsias rungtynes su Bosnija ir Hercegovina?
– Praėjome sunkų kelią. Žinojome, kad bus mirtininkų grupė, bet kad bus toks kelias... Bus pirma naktis, kai galėsiu ramiau miegoti. Atrodo, kad viską darėme gerai, bet kažkiek pritrūko sėkmės ir sprendimų. Pralaimėjimai šiek tiek davė per galvą, bet išlikome komanda, išlikome kartu ir sulaukėme savo šansų. Šiandien sužaidė vienas geresnių rungtynių čempionate.
Dar kartą noriu priminti, jog mūsų sirgaliai yra neįtikėtini. Šiai dienai jie yra geriausi, kiek man yra tekę matyti. Tikiuosi, kad komanda lygiuosis į juos ir bus tokia, kaip ir sirgaliai.
– Ar lūžis įvyko antrajame kėlinyje, kai Domantą Sabonį pastatėte prieš Jusufą Nurkičių ir likvidavote varžovų „du prieš du“?
– Taip. Tai buvo mūsų planas B – statyti D.Sabonį prieš J.Nurkičių ir keistis gynyboje. Ne tik taip sutvarkėme, bet ir dvigubindami J.Nurkičių apačioje. Jis padarė daug klaidų, neišsimetė savo metimų. Tai turbūt NBA praktika, kadangi ten yra mažiau dvigubinimų ir daugiau erdvės. Jie to nemėgsta. Planas B suveikė. Norėjau jį ištraukti anksčiau, dar pirmojo kėlinio viduryje, kuomet neapsigynėme kelis kartus iš eilės. Manau, kad tai mums padėjo.
– Rungtynių pabaigoje vėl buvo atkarpa, kai puolimas sustojo. Kas nutiko?
– Visų pirma – didelis kontakto lygis, kurį pasiūlė bosniai. Jie išmušinėjo mus iš pozicijų, stovėjo perdavimų linijose, privertė trumpinti ar visai nutraukinėjo derinius. Mes su tuo nesusitvarkėme. Vienu metu ir blogai atakavome, pametėme savo ritmą. Norėjome J.Nurkičių atakuoti „du prieš du“, o kitus bosnių aukštaūgius – žaidimu nugara baudos aikštelėje. Išėjo atvirkščiai. Norėjome atakuoti ir Dž.Musą, bet išeidavo, kad atakuojame stipriausią varžovų žaidėją. Kažkiek išsimušėme iš ritmo. Kažkiek nesilaikėme plano. Buvo nervų.
– Žvelgiant į protokolą vėl matomi kardinalūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo penketukų, išskyrus Igną Brazdeikį. Ar sutinkate, kad žaidimo kokybė prie atsarginių krepšininkų smuko stipriai?
– Šiandien turbūt buvo taip. Gal vakar irgi panašiai buvo. Šiandien mus gerai papildė ir nuo suolo energijos davė Ignas Brazdeikis. Negaliu nuvertinti, nes kažkiek buvo ir nervuotumo. Martynas Echodas atrodo, kad statistikos nepasidarė, bet kovojo kamuolius, davė kietumo, ėjo iš priekio ir gynėsi. Atsarginiai šiandien davė pailsėti lyderiams. Žinoma, galbūt norėtųsi ilgesnės sudėties.
– Ar I.Brazdeikis sužaidė savo geriausias rungtynes čempionate ir kiek jis dar adaptuojasi prie FIBA žaidimo?
– Ignui sunku priprasti. Mes stengėmės išdėlioti jam patogius žaidėjų išsidėstymus, kadangi jis vis dar nori veržtis į vidų, kai ten yra Domas ir Jonas. Kartais ten paprasčiausiai nėra vietos. Kai žaidžia vienas iš bokštų, Ignui sukuriame daugiau erdvių, kad jis galėtų laisviau nardyti. Ignas prisitaiko. Aš kalbėjau su juo ir po pirmų rungtynių, ir po kitų, kad lengva nebus tiek čia, tiek Eurolygoje, bet su tokiu noru ir charakteriu, manau, viskas bus gerai.
– Prieš kelias dienas minėjote, kad reikia pasaugoti Igną Brazdeikį. Ar jam viskas gerai?
– Žinote, kai vyksta rungtynės diena iš dienos, tai kažkam raumuo pamuštas, kažkam skauda čiurną ar kirkšnį. Toks yra mūsų režimas. Žaidėjai šiandien buvo šviežesni net labiau nei vakar. Galbūt todėl, kad rungtynės su prancūzais ir vokiečiais buvo labai fiziškos. Buvome kaip po karo.
– Kokius pagrindinius rūpesčius iš Kelno išsivežate į antrą etapą Berlyne?
– Dabar nuotaikos yra geresnės, nors turime rūpesčių, kuriuos reikia išspręsti. Kažkiek pagerinome savo komunikaciją, kažkiek geriname „ballpick“ gynybą, kuri dar nėra ideali. Šiandien buvo geriau, šiandien buvo plano vykdymas. Jei nepavyko planas A, visi perėjo prie plano B. Manau, kad komanda sužaidė labai geras rungtynes, nors idealių rungtynių nebūna.
– Kiek čempionato metu sekėte A grupės kovas ir kurio varžovo labiau norėjote aštuntfinalyje – ispanų ar turkų?
– Nesirinkome varžovų. Dar patys vakar ryte buvome priklausomi nuo prancūzų. Manau, kad praėjome labai sunkų kelią. Gal esu neteisus, bet galvoju, kad trys ar keturios šios grupės komandos įveiks aštuntfinalį. Manau, kad užsigrūdinome. Varžovų nesirenkame, eisime ir žaisime su ispanais.
– Pliusas ar minusas atkrintamosiose žaisti prieš varžovą, su kuriuo jau dukart žaidėte pasiruošimo etape?
– Ir pliusas, ir minusas. Ir žinome varžovą, ir laimėjome. Laimėjome nesunkiai, tai gal galimas kažkoks atsipalaidavimas. Bet ir varžovai mus žino. Trečios rungtynės laukia.
– Jonas Valančiūnas antrą kartą čempionate atliko penkis rezultatyvius perdavimus, kas yra jo rekordas. Kaip vertinate jo aikštės matymą ir komandos draugų įtraukimą?
– Mūsų aukštaūgiai gana neblogai atlieka perdavimus – tiek Domas, tiek Jonas. Tuo labiau, kad jiems reikia priprasti vienas prie kito. Manau, kad šiandien buvo vienos geresnių rungtynių, jei kalbėtume apie aukštaūgių tarpusavio ryšį. Jie abu tilpo aikštelėje, radome balansą, kai atakuojame „du prieš du“ ar žaidžiame nugara baudos aikštelėje. Šiandien galime pagirti, kad jie abu veikė gerai. Tai matyti ne tik pelnytų taškų ar atkovotų kamuolių grafoje, bet ir rezultatyvių perdavimų skaičiuje.
– Arnas Butkevičius vertinamas už gynybą, solidžiai ginasi viso čempionato metu, bet šiandien jis pragydo ir tritaškiais, ir įspūdingu dėjimu. Ką manote apie šiandieninį jo pasirodymą?
– Dėjimas įspūdingas, kaip ir tritaškiai. Tokie momentai užveda. Žingsnis po žingsnio jis užsivedė ir sužaidė geras rungtynes. Arnas – patikimas žaidėjas. Jeigu yra lemiamas momentas, kalbame apie gynybą ar svarbų sprendimą, mes norime Arną turėti aikštelėje, nes jis yra patikimas.
– Ar jis geriausiai besiginantis jūsų perimetro žaidėjas?
– Greičiausiai, kad vienas iš geriausių.
– Už ką gavote techninę pražangą? Situacija neatrodė labai įtempta.
– Tradicinė rungtynių situacija. Gavau nuobaudą už kalbas. Teisėjas paprašė apraminti suoliuką, aš paprašiau, kad jis labiau dėmesį kreiptų į aikštelę, o suoliuką aš sutvarkysiu. Buvau nubaustas už žodžius.
– Kiek rinktinės žaidimas skiriasi nuo to, kokį jį projektavote prieš čempionatą?
– Šiandien jis kažkiek buvo panašus į tokį, kokį norėtume matyti. Kažkiek užstrigome prieš agresyvią gynybą, kažkiek užstrigome, kai varžovai keitė gynybos sistemas – keitėsi ginamaisiais ar stepoutavo. Sprendimų priėmimo trūksta. Bet šiandien vaizdas buvo neblogas. Maždaug toks, kokio tikėjomės.
– Ar sunkiausia jau praėjo, o dabar laukia lengvesnis kelias?
– Negalima taip sakyti, nes turnyre liko geriausios komandos. Manau, kad užsigrūdinome tai tikrai. Tapome geresne komanda nuo pirmos dienos. Tą turbūt matote ir jūs.
