Kaip per tuos tris mėnesius Virginijus Šeškus slinkosi nuo „Vytauto“ atsarginių suolo...
Per pirmąsias „Big Baller Brand“ parodomąsias rungtynes jis dar vadovavo „Vytautui“. Netrukus jis leido ant suolo atsisėsti LaVarui Ballui ir tapti jo asistentu. Vėliau jau LaVaras ėmė dalinti nurodymus „Vytauto“ komandai ir pastūmė V.Šeškų šalimais į tribūnas.
Dabar V.Šeškus atsidūrė dar toliau nuo komandos – pirmadienį jis sėdėjo taip giliai Prienų salės ložėje, arenos balkonėlyje, kad trenerio nė nesimatė.
Klausimas, kiek jam ten pačiam matėsi, kaip apačioje galynėjosi „Vytauto“ vyrai su Guangdongo „Southern Tigers“ paaugliais. Krepšinio rungtynėmis tą buvo sunku pavadinti. Po 40 minučių lakstymo ir metimų svaidymo „Vytautas“ nugalėjo kinus 153:119. Švieslentėje prie LiAngelo Ballo pavardės švietė net 72 taškas.
Bet toks rezultatyvumas kaupėsi daugiausia maždaug tokiu principu: trys „Vytauto“ žaidėjai gindavosi, atkovodavo arba perimdavo kamuolį ir siųsdavo jį toli į priekį, kur prie krepšio jau tykodavo LaMelo arba LiAngelo.
Melo kartais tik dėl vaizdo grįždamas į gynybą peržengdavo vidurio liniją, bet iš esmės visada ruošdavosi spurtui į priekį.
Po pertraukos „Southern Tigers“ jaunimas jau buvo išvargęs, nesuspėjo paskui šeimininkus, tad Ballai dažnai visiškai laisvi rinkosi taškelius. LiAngelo galėjo primesti dar daugiau nei 72, tik „alley-oop'ų“ ieškojimai ir bandymai efektingai užbaigti atakas buvo nerezultatyvūs.
„Vytauto“ žaidėjai mėgavosi, lyg nutrūkę nuo grandinės, taršydami labai abejotino pajėgumo komandą, sudarytą iš 14–19 metų amžiaus žaidėjų.
LKL rungtynėse po blokuoto metimo neparodysi priešininkams „Mutombo“ piršto.
Taip nepasišaipysi iš priešininkų keturiolikmečio, užaugusio jau iki 219 centimetrų.
Neskraidysi prie atsarginių suolo po dėjimų į bejėgių atvykėlių krepšį, kuriuos prieš tai jau buvo sudorojusios dvi Lietuvos studentų komandos.
Nesielgsi lyg NBA Visų žvaigždžių rungtynėse, nors į tave nukreipti ne milijonai, o vos šimtas, gal – du šimtai, žvilgsnių.
Kita vertus, gal viskas suprantama, nes „Vytautas“ iškovojo vos 1 pergalę per 14 pastarųjų oficialių rungtynių LKL. Vieną per pastaruosius keturis mėnesius. Pergalės Prienams tapo tokia reta švente kaip Kalėdos, Velykos, Liepos 6-oji ir pan., tad žaidėjams tai gera galimybė pabėgti nuo problemų.
Stebint tą vaizdelį aikštėje kilo dvejonė, kad, jei atvirai, kažin ar pačiam būnant žaidėjų kailyje būtų įdomu žaisti tokias rungtynes. Tad krepšininkai net nepersistengdavo bėgti į puolimą, kai ten po krepšiu užsiėmę pozicijas jau stovėdavo broliai Ballai.
Ilgainiui jie jau laukė rungtynių pabaigos ir stebėjosi, kai jas stabdydavo minutės pertraukėlės.
„TV time-out“, – juokavo teisėjai, kai LaVaras nesuprato, kas paprašė minutės petraukėlės. Žmonės šypsojosi, kad pertraukėlė buvo išnaudojama į Prienus pakviestoms šokėjoms.
Prieš tris mėnesius per 100 tūkstančių žmonių vienu metu prisijungę feisbuke sekė Ballų debiutą BBB parodomosiose rungtynėse. Iš viso – trys milijonai. Dvikovą su „Southern Tigers“ vienu metu stebėjo maždaug 6 tūkstančiai žiūrovų.
LaVaras prognozavo, kad visi norintys nesutilps į Prienų salę pamatyti Ballų. Bet, nepaisant nemokamų bilietų moksleiviams, salėje buvo pilna tuščių vietų.
„Niekas čia tuoj nebeis“, – burbtelėjo vienas etatinis Prienų krepšinio žiūrovas.
Visų laimei, tai buvo paskutinės „Big Baller Brand“ rungtynės Prienuose. Vienas tokias „Vytautas“ dar sužais balandžio 2-ąją, bet Londone.
Ballų cirkas Prienams greitai nusibodo.
Po tų galingų dėjimų, gatvės krepšinio perdavimų ir nelogiškų tritaškių, dienos pabaigoje „Vytauto“ žaidėjai svarbiausiame ir vieninteliame reikšmingame turnyre – LKL, regi save paskutinėje vietoje.
Maža to, dviem pergalėmis nuo „Nevėžio“ atsiliekantys prieniškiai per likusius 9 mačus privalo laimėti maždaug 3–4, kad išliptų iš paskutinės turnyro lentelės pozicijos. Ir tikėtis, kad kitose LKL aikštėse Kėdainių klubas žais nepergalingai. Atrodo nieko sudėtingo, bet, kita vertus, „Vytautas“ iš viso laimėjo tik 5 sykius per 27 bandymus.
Tose arenose „Vytauto“ krepšininkai jau nebesišaipo iš priešininkų. Visai nejuokinga ir treneriui V.Šeškui.
Per savo atlapaširdiškumą gruodį jis nė nenutuokdamas pasirašė sau nuosprendį. Pirmiausia, V.Šeškus neprieštaravo, kad „Vytautas“ įsigytų Ballus.
Vėliau jis leido LaVarui, Ballų šeimos nariams ir „Ball in the Family“ realybės šou komandai lankytis „Vytauto“ treniruotėse, žengti netgi į rūbinę – privačiausią krepšinio klubų erdvę.
„Vytautas“ net pasitraukė iš BBL čempionato, kad turėtų laiko suorganizuoti draugiškas rungtynes atvykėliams.
V.Šeškus daug kur pamynė savo ir klubo principus, suteikdamas Ballams vis daugiau privilegijų ir galių. Nė sykio neatsiliepė apie Ballus blogu žodžiu.
Tylėjo, per porą metrų nuo savo vietos prie „Vytauto“ suolo nuolat girdėdamas LaVaro nepasitenkinimo tiradas, keiksmus ir reikalavimus.
Darė tą norėdamas, kad Ballai čia jaustųsi kuo geriau ir patogiau. Kad nė nepagalvotų apie galimybę palikti „Vytautą“ jau po pirmojo mėnesio.
Nors broliams buvo planuoti tik pasilakstymai „Big Baller Brand“ parodomuosiuose mačuose, LiAngelo tapo vienu svarbiausių „Vytauto“ žaidėjų. V.Šeškus oficialiose rungtynėse 19-mečiui duoda žaisti po 25 minutes, o vyresnysis LaVaro sūnus šį pasitikėjimą pateisina 15,7 taško vidurkiu, kuris šiuo metu yra netgi didžiausias visoje lygoje. Beje, Prienuose už LiAngelo daugiau rungtyniauja tik trys krepšininkai – Tomas Dimša, Eigirdas Žukauskas ir Edvinas Šeškus.
Bet LaVaras toliau skalpuoja Virginijų už jo žaidimo filosofijos nesilaikymą ir LaMelo žaidimo minutes. Melo LKL rungtyniauja perpus trumpiau nei brolis – po 12 minučių, per kurias pasižymi 6,7 taško.
Net kai broliai prieš Lietuvos čempioną Kauno „Žalgirį“ žaidė 28 (Melo) ir 33 (Gelo) minutes, LaVaras taip supyko ant trenerio neišvydęs savo berniukų starto penkete, kad V.Šeškaus sprendimą įvardijo išdavyste, kuri amžiams sugadino jų tarpusavio santykius.
Gerai, nusileido V.Šeškus, ir su jais abiem pradėjo kitas rungtynes Šiauliuose. Bet LaMelo pasirodė labai blankiai ir nebuvo vertas daugiau nei 9 minučių, skirtingai nei prie tos pergalės prisidėjęs brolis LiAngelo. Tai nebuvo būtinai V.Šeškaus nepasitikėjimo LaMelo ar „juodos dienos“ klausimas.
Pirštais į V.Šeškų nuolat baksnojantis LaVaras tada nė žodžiu neužsiminė, kad šešiolikmetis jo sūnus iki paryčių dažnai nesudeda gluosto. Ir tai buvo jau ne pirmas kartas, kai naktinėjantis LaMelo ar tiesiogiai žiūrėjo „Los Angeles Lakers“ rungtynes iki ryto, ar žaidė kompiuterinius žaidimus, ar bendravo su broliu Lonzo, kuris tupi Los Andžele.
Nežinia, kada atsikėlęs LaMelo vėliau gali snūduriuoti ne tik treniruotėse, bet ir rungtynėse. Ypač jei šios prasideda anksčiau.
Bet ir dėl to, ko gero, LaVaras būtų apkaltinęs V.Šeškų.
Amerikietis kritikavo V.Šeškų dėl jo krepšinio filosofijos, emocionalumo, elgesio su žaidėjais, net savo sūnumi. Beje, LaVaras tarsi atkeršijo V.Šeškui dvikovoje su „Southern Tigers“ pirmadienį visiškai nepakeldamas nuo suolo trenerio sūnaus Edvino.
Prienuose trūksta žmonių, kurie griežčiau atsikirstų Ballams. Nes LaVaro žodžių karas su V.Šeškumi ir „Vytauto“ organizacija kol kas yra vienpusis greitkelis.
Maža to, aplink Ballus būriuojasi ir tie patys lietuviai, kurie tik pritariamai linksi galvomis ir glosto amerikiečius teigdami, kad šie elgiasi teisingai.
Blogiausia, kad į Ballų pusę savotiškai stojo net klubo vadovai, atrodo, įtikėję kritikos V.Šeškui pagrįstumu.
Klubo direktoriaus Adomo Kubiliaus vieši pasisakymai interviu basketnews.lt apie neteisingus V.Šeškaus sprendimus ir prastą atmosferą komandoje turėjo tapti dar vienu netikėtu smūgiu treneriui ir taip per šlubuojančią sveikatą.
Maža to, kad strategas jaučia didžiulį stresą dėl Ballų užgaidų ir nuolatinės LaVaro kritikos per metrą nuo suoliuko, „Vytauto“ vadovai neapgalvotai išėjo į žiniasklaidą su dvejopais pareiškimais apie savo trenerį.
Užuot viešai užstotų V.Šeškų, išreikštų jam visapusišką palaikymą, neplautų į viešumą vidinių komandos problemų ir atsižvelgtų į tikrąsias vertybes.
Dienos pabaigoje visi pamiršta, kad tai V.Šeškus yra žmogus, kuriam labiausiai rūpi, rūpėjo ir rūpės Prienų krepšinio likimas.
Tai jis užsuko tą mažyčio vidurio Lietuvos miestelio krepšinio fenomeną, atnešdamas 10-iai tūkstančių žmonių du Lietuvos krepšinio federacijos trofėjus, du LKL bronzos medalių komplektus bei BBL čempionų titulą.
Tai V.Šeškus buvo ir bus Prienų krepšinio flagmanas: treneris – generalinis vadybininkas – klubo veidas viename asmenyje.
Bet V.Šeškus tapo žmogumi, kuriam už visą šitą nuotykį dabar turėtų skaudėti labiausiai. Ir sunku taip, kad net verčia galvoti apie atsitraukimą nuo krepšinio.
Šį sezoną trenerių rokiruotė būtų nelogiška, bet labai realu, kad net jei „Vytautas“ ir išliks LKL, V.Šeškus pasitrauks pailsėti nuo trenerio darbo.
Kaip kitaip, kai treneriui jau sunku sukontroliuoti ne tik Ballų maniją, bet ir padidėjusį savo kraujospūdį.
Jau šeštadienį „Vytautas“ pradės ketvirtąjį LKL ratą dvikova su Panevėžio „Lietkabeliu“. Prieš lemiamų rungtynių maratoną, kuris ant plauko pakabina ne tik šį „Vytauto“ sezoną, bet ir visą klubo gyvavimą, V.Šeškui reikalingas visapusiškas prieniškių palaikymas.
Ballų manija praeis. Gali būti, kad labai greitai – LaVaras jau nebėra toks užtikrintas, kad paliktų LaMelo Prienuose ir kitam sezonui. O tada „Vytautui“ reikės grįžti prie šaknų.
Išjungus „Ball in the Family“ kameras, „Vytautas“ turės grįžti į realybę, kurioje V.Šeškus yra jų gyvybės palaikymo aparatas.
