Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalį praėjusį birželį su Panevėžio „Lietkabeliu“ iškovojęs 26-erių metų krepšininkas Paulius Valinskas nutarė vėl save išmėginti užsienio rinkoje, kuri galbūt suteiktų sparnus grįžimui į praeityje jau čiupinėtą aukščiausią Europos lygį.
Pokalbiai ir gandai sukosi aplink Italijos, Turkijos ir Prancūzijos aukščiausių lygų klubus, bet galiausiai Kauno „Žalgirio“ sistemos auklėtinis nutūpė mažai kam Lietuvoje žinomame Alsto „Okapi“ klube Belgijoje.
Kad Belgija tapti tramplinu aukštyn, praeityje yra pademonstravęs ne vienas žaidėjas – Mattas Lojeski, Lietuvoje žaidę broliai Billy ir Jimmy Baronai, dabartinis „Monaco“ duetas Willas Thomasas ar Parisas Lee.
Paulius Valinskas viliasi eiti šių krepšininkų praminti keliu.
„Važiuodamas į Belgiją mąsčiau, jog noriu parodyti, kad galiu būti geras užsienietis žaidėjas. Galbūt vasaros rinkose man koją kišdavo ir tai, jog man nelabai pasisekė Prancūzijoje. Gal kažkas galvoja, jog esu tik Lietuvos rinkos žaidėjas. Norėjau parodyti, kad galiu turėti gerą sezoną užsienyje. Tikrinau, kas buvo atvažiavę į Belgiją, turėjo gerą sezoną ir kilo į viršų. Aš irgi į tai taikausi. Neturiu tikslo užsibūti Belgijoje 5 ar 7 metus. Noriu turėti gerą sezoną, parodyti save ir žiūrėti, kas bus toliau“, – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo P.Valinskas.
Žinoma, prie sprendimo keltis į krepšiniu negarsėjančią Belgiją prisidėjo ir piniginis faktorius.
15min šaltiniai skelbia, jog P.Valinskas yra brangiausias „Okapi“ žaidėjas, uždirbantis apie 100 tūkstančių eurų per sezoną. Palyginimui, „Lietkabelio“ komandoje kauniečio uždarbis siekė 65 tūkst.
„Pinigai šiuo metu man nėra aktualiausias dalykas, bet į tai reikia atsižvelgti. Lietuvoje nemoka kosminių pinigų, jog suviliotų likti kiekvienais metais. Čia gaunu didesnę algą nei „Lietkabelyje“. Tai irgi buvo faktorius, nemeluosiu“, – teigė Alsto komandos legionierius iš Lietuvos.
„Alstas – miestas ir savivaldybė Belgijoje, prie Denderio upės. Per miestą praeina geležinkelis ir plentas Briuselis-Gentas. Išplėtota tekstilės, gumos, chemijos, tekstilės pramonės įrengimų, odos ir avalynės, maisto pramonė, gaminamas alus. Alsto apylinkėse didelės apynių plantacijos. Verčiamasi apynių ir gėlių prekyba, turizmu“, – apie laikinais P.Valinsko namais tapusį Alsto miestą rašoma Wikipedia.
Nors gyventojų Alste yra vos 85 tūkstančiai, tačiau šiame mieste yra net šeši „Michelin“ žvaigždžių restoranai.
„Gyvenimas Belgijoje mane nustebino gerąja prasme. Važiuodamas čia nežinojau, ko tikėtis. Miestas nėra didelis, bet pragyvenimo lygis – aukštas, mieste galima rasti net šešis „Michelin“ restoranus, o iki Briuselio yra vos 20 minučių kelio su automobiliu, – pasakojo P.Valinskas. – Vasarą Belgija tikrai nebuvo ta šalis ir vieta, į kurią aš taikiausi važiuoti. Ji nebuvo svarstytinų variantų sąraše, bet taip jau gavosi. Sprendimas vykti į Belgiją nebuvo lengvas. Čia daug lietuvių nevažiuoja, o lyga nėra plačiai žinoma. Žinomos yra tik kelios pagrindinės komandos. Pagalvojau, kad reikia važiuoti į užsienį, matysime, pasiteisins tai ar ne.“
Aalsto „Okapi“ – 1949-aisiais metais įkurtas klubas, kuris per visą istoriją yra iškovojęs tris trofėjus – Belgijos taurę ir dvi Supertaures, o 2011-2015 metais varžėsi FIBA Iššūkio taurėje.
Praeityje šios komandos marškinėlius yra vilkėję tokie garsūs žaidėjai kaip Mattas Lojeski ir Belgijos krepšinio legenda Thomasas Van Den Spiegelis, o buvęs P.Valinsko komandos draugas Panevėžio „Lietkabelio“ ekipoje Marinas Maričius prie Aukštaitijos klubo prisijungė būtent po sezono „Okapi“.
Alsto klubas varžosi naujai sukurtoje Belgijos-Nyderlandų lygoje (BNXT).
Šių dviejų šalių komandos pirmuosius du reguliaraus sezono ratus žaidžia tik prieš tos pačios šalies ekipas. Po dviejų ratų po pirmas penkias Belgijos ir Nyderlandų komandos sueis į vieną grupę ir sužais dar du ratus, o tą patį padarys ir po penkias abiejų lygų žemutines komandas.
Pasibaigus reguliariajam sezonui visos ekipos žais bendras atkrintamąsias.
„Sakyčiau, kad viskas su šia nauja lyga dar nėra atidirbta iki galo, kaip turėtų būti normalioje lygoje. Dar trūksta kelių niuansų. Rėmėjas yra Spalding, bet sezonas prasideda, o mėnesį vėluoja aprangos. Man tai labai nepatiko. Reikėjo žaisti su kažkokiomis pakaitinėmis. Tarkime, kažkam šortai buvo per maži. Mažos smulkmenos, bet jos erzina. Kitas dalykas – draugai ar artimieji nori pažiūrėti rungtynes internete, o jos stringa. Visi mačai turi sudėti į vieną platformą, nori pasižiūrėti pakartojimą, o vėluoja savaitę. Tai dar kažkas nutinka. Teisėjų lygis irgi nėra aukštas. Tai jaunos lygos problemos“, – sakė P.Valinskas.
Teoriškai, P.Valinskas su „Okapi“ kovoja dėl trijų titulų – Belgijos pirmenybių, Belgijos taurės ir bendros Belgijos-Nyderlandų (BNXT) lygos nugalėtojų vardo.
„Nepasakyčiau, kad Belgijos pirmenybių lygis yra toli nuo Lietuvos. Pagrindinės trys komandos čia yra aukšto lygio. Ostendė neturi nė vieno pralaimėjimo vietinėse pirmenybėse, gerai žaidžia Čempionų lygoje ir įveikia stiprias komandas, turi tikrai labai gerą trenerį, gerus užsieniečius ir geriausius vietinius žaidėjus. Belgijoje ši komanda yra kitame lygyje. Antverpenas irgi turi gerą komandą. Dar dvi 2-3 ekipos yra panašaus lygio, o apačioje – žemesnio kalibro klubai. Prarajos tarp Lietuvos ir Belgijos lygų nėra, bet tos apatinės komandos yra blogesnės“, – aiškino P.Valinskas.
O koks vyrauja krepšinio stilius?
„Žaidimo stilius skiriasi nuo Lietuvos. Esu žaidęs Lietuvoje ir Prancūzijoje, manau, kad Belgijoje krepšinio stilius yra tarpinis tarp šių dviejų šalių. Belgijos lygoje nėra daug talentingų žaidėjų puolime, bet yra daug, kurie gerai ginasi ir yra atletiški. O dar gynybos sistemos visai kitokios“, – sakė buvęs žalgirietis.
Šešis pralaimėjimus iš eilės patyrusi „Okapi“ ekipa Belgijos pogrupyje su 4 pergalėmis ir 9 nesėkmėmis užima šeštąją poziciją.
Bet dėl to būtų sunku kaltinti Paulių Valinską, kuris yra šeštas pagal rezultatyvumą visos BNXT turnyro žaidėjas.
Jis sužaidė 13 mačų, ant parketo vidutiniškai praleidžia po 32 minutes, pelno po 16,2 taško (53,3 proc. dvit., 34,9 proc. trit. 75,4 proc. baud.), atkovoja po 2,7 ir perima po 1,1 kamuolio, atlieka po 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja po 16 efektyvumo balų.
Per pastaruosius du mačus Paulius varžovams atseikėjo 52 taškus.
Kiek potencialo jis jau spėjo pademonstruoti Belgijos-Nyderlandų čempionate?
„Sakyčiau, kad tarp 70-80 proc., – sakė P.Valinskas. – Tik dabar pradėjau suprasti, koks čia yra lygis, kokios bendros tendencijos ir kokią gynybą komandos mėgsta taikyti. Dabar tai supratau idealiai. Pradžioje buvo sunku greitai prisitaikyti, net jei, atrodo, viską žinai, o lygis nėra super aukštas. Laiko reikėjo, buvo ir pora blogesnių rungtynių, bet kai prisitaikiau, viskas tapo lengviau. Treneris manimi pasitiki. Turiu kur tobulėti ir gerinti formą, tikiuosi, kad tai parodysiu.“
Kokį spaudimą patiria krepšininkai Belgijoje, ypatingai tie, kurie yra brangiausi ir rezultatyviausi komandų žaidėjai?
P.Valinskas pasakoja apie sezono starte ties kiekvienu žingsniu jį persekiojusį lyginimą su Vladimiru Mihailovičiumi, buvusiu „Okapi“ lyderiu, rezultatyviausiu ir efektyviausiu Belgijos čempionato žaidėju.
„Dabar jau nebe taip, bet sezono pradžioje spaudimo buvo. Pernai mano pozicijoje žaidė toks Vladimiras Mihailovičius, kuris buvo lygos MVP. Aš jį pakeičiau, o manęs visi gatvėje ar per pirmas draugiškas rungtynes klausinėjo, sugebėsiu jį pakeisti ar ne. Pirmąsias dvi ar tris savaites buvo nuolatinė tema – aš ir Mihailovičius, kuris geresnis ir ar sugebėsiu jį pakeisti. Nuo šių kalbų nebuvo įmanoma pabėgti, jos vyko be perstojo. Galbūt tai nėra spaudimas, bet trinties buvo. Treneris sakė nekreipti dėmesio, o kai įsibėgėjome ir įsivažiavome, šis dalykas pasimiršo“, – sakė P.Valinskas.
Agento ir dėmesio iš komandų neturėjęs 18-metis Paulius Valinskas svarstė keisti profesiją, kol galiausiai sulaukė netikėto „Žalgirio“ dublerių komandos trenerio Tomo Masiulio skambučio, apvertusio krepšininko gyvenimą aukštyn kojomis.
Peržiūra pavyko puikiai, žaidimas ir rezultatai ėmė augti kaip ant mielių, o po trejų metų jis debiutavo ir pagrindinėje Kauno ekipoje, kuriai vadovavo Šarūnas Jasikevičius.
Antrajame sezone „Žalgiryje“ jis pasiekė Eurolygos finalo ketvertą, tačiau vasarą savo noru paliko Lietuvos čempionų stovyklą.
„Nebegalėjau būti nuolatiniame šešėlyje. Nesu toks žaidėjas, kuriam garbė tik būti „Žalgiryje“ ir būti tol, kol niekas neišmes iš komandos. Garbė būti, bet pasidarė nebepakeliama būti kažkieno šešėlyje. Priėmiau sprendimą, kad jei būsiu pakankamai geras, tuomet grįšiu kitu keliu. Jeigu nebūsiu, vadinasi, ir nesu toks geras“, – sakė P.Valinskas.
Ko pritrūko užsikabinti už Eurolygos pirmuoju bandymu?
„Visko po truputį. Tuomet nebuvau toks metikas, koks esu dabar. Turėdavau tam tikrų problemų tam tikrose krepšinio subtilybėse, tarkime, kai reikia mesti, pasirenki veržtis. Neteisingas sprendimas. Gal pritrūko ir sėkmės, gal pritrūko ir geresnio žaidimo skaitymo“, – reflektavo „Okapi“ legionierius iš Kauno.
Kaip bebūtų, svajonė sugrįžti į Eurolygą vis dar rusena Pauliaus Valinsko širdyje.
„Prisiminus finalo ketverto sezoną užplūsta geros emocijos, bet tai yra ir motyvacija. Aš noriu ir galiu sugrįžti į tą lygį. Aišku, turiu eiti dabar kitu keliu, bet turiu ambicijų sugrįžti, kur kažkada jau buvau. Jei galėjau žaisti gerai tada, kodėl negaliu taip pat žaisti, kai esu sukaupęs daugiau patirties? – retoriškai klausė P.Valinskas. – Emocijos geros. Pamenu, jog gavau šansą, kai traumą patyrė Dee Bostas. Gaudavau stabiliai minučių kiekviename Eurolygos mače ir viskas atrodė neblogai. Patekome į finalinį ketvertą ir buvo visiškas kosmosas. Kai pagalvoju, su kokiais žaidėjais anksčiau žaidžiau... Kokie žaidėjai tuomet buvo mano konkurentais. Man nenuostabu, jog buvau dvyliktas komandos žaidėjas.“
Pauliaus Valinsko pasakojimas 15min laidoje PIKENROLAS. Nuo minčių apie ankstyvą karjeros pabaigą iki arti tragiškos avarijos Prancūzijoje ir noro į aukščiausią lygį sugrįžti per Belgijos krepšinio vartus.