Paulius Jankūnas buvo dėmesio centre prieš rungtynes, kai su juo nusifotografuoti ar gauti jo parašą panoro dešimtys sirgalių.
Dėmesio centre „Žalgirio“ kapitonas liko ir po rungtynių, kurių scenarijaus galėtų pavydėti net ir geriausi Holivudo aktoriai.
Emocijų sėkla buvo pasėta dar prieš ginčo kamuolį.
„Crvena zvezda“ žaidėjai, greičiausiai vykdydami klubo nurodymą, atsisakė laikyti Ukrainos palaikymui skirtą plakatą su užrašu „stabdykite karą“.
Tai buvo tarsi degtukas, įžiebęs „Žalgirio“ areną beprotiškiausiam vakarui šiame sezone.
Jau pirmoje rungtynių pusėje svečiams iš Serbijos skriejo įžeidžiančios skanduotės, o visiškai kauniečiai pratrūko po ilgosios pertraukos.
Jos metu iš kažkur „Žalgirio“ sirgalių tribūnoje atsirado NATO vėliava, kuria prieš tai jie mosavo prieš akis į aikštę grįžtantiems „Crvena zvezda“ krepšininkams.
O vos pratęsus žaidimą, 10 206 aistruoliai aiškiai perdavė savo žinutes serbams.
Net kelios skirtingos necenzūrinės skanduotės, dar garsiau skambėję palaikymo šūksniai Ukrainai, o galiausiai – ir varžovus nustelbę žalgiriečiai su Pauliumi Jankūnu priešakyje.
Būtent 37-erių kapitonas, Jure Zdovco sugrąžintas į aikštę ketvirtojo kėlinio viduryje, inicijavo įspūdingą spurtą, kurį vainikavo Tylerio Cavanaugh tritaškis aidint ketvirtojo kėlinio sirenai, išplėšęs pratęsimą.
O pratęsę rungtynes ir susprogdinę emocijų bombą žalgiriečiai pralaimėti jau negalėjo.
Paulius Jankūnas pelnė 6 taškus pratęsime, o ant bangos pakilęs „Žalgiris“ nubloškė „Crvena zvezda“ 103:98, pakilia nata užbaigdamas sezoną Eurolygoje.
Paskutinės šios rungtynės buvo ne tik Pauliui Jankūnui Eurolygoje, bet ir Jure Zdovcui prie „Žalgirio“ vairo pajėgiausiame žemyno turnyre. Slovėnas dar užbaigs sezoną Lietuvos krepšinio lygoje, tačiau po jo regalijas iš J.Zdovco perims Kazys Maksvytis.
„Sunkios rungtynės. Dvi skirtingos pusės. Pirma pusė buvo labai gera, antroje pusėje jaučiau, kad jie yra stipresni, bet galiausiai sugebėjome laimėti, – po pergalės atsiduso J.Zdovcas. – Jie žaidė mažesniu penketu, buvo tam pasiruošę, nes taip žaidė daugybėje rungtynių. Mes ėmėme keistis ginamaisiais, bet nedarėme to gerai, vėlavome, nesupratome vienas kito. Jie mus baudė, pelnė daug taškų ir turėjome sunkių momentų.
Bet pabaigoje kažkaip pataikėme kelis metimus, sulaukėme šiek tiek sėkmės, kurios, manau, nusipelnėme po tokio sunkaus sezono, po viso to bangavimo.
Sveikinimai žaidėjams, ačiū sirgaliams. Ypatingas ačiū Jankūnui. Jo pasirodymas buvo lyg iš pasakos. Jo pasirodymas, taškai, pergalė. Nuostabus vakaras jam.“
– Kaip nusprendėte išleisti Paulių Jankūną į aikštę ketvirtojo kėlinio viduryje?
– Jau prieš spaudos konferenciją norėjau apie tai pasisakyti, bet pamiršau paminėti savo asistentus. Jų yra tik du, bet jie turi labai daug darbo, nes turime daugybę rungtynių. Bet jie labai padėjo ruoštis rungtynėms. Tai buvo Tučio (Tautvydo Sabonio – aut. past.) idėja. Aš šiek tiek bijojau, nes jis sėdėjo visą antrą rungtynių pusę, nežinojau, kaip viskas pasisuks. Bet neturėjome ko prarasti, o jis nusipelnė užbaigti rungtynes. Tai buvo Tučio idėja ir ji suveikė.
– Kodėl Jankūnas nežaidė trečiajame kėlinyje? Galbūt buvote nusivylęs jo pasirodymu pirmoje rungtynių pusėje?
– Jie žaidė mažu penketu, penkiais atletiškais vyrukais. Mes keitėmės ginamaisiais, o su Jankiu to daryti negalėtume. Niekam ne paslaptis, kad jis yra gana lėtas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis nežaidė trečiajame kėlinyje.
– Ką manote apie tai, kas darėsi aplink aikštelę – sirgalių skanduotes, „Crvena zvezda“ žaidėjų nepalaikymą Ukrainos?
– Ne aš turėčiau tai komentuoti. Tai vis tiek yra sportas. Visi turi savo nuomonę. Bet, kaip sakiau, buvo įdomu. Aš tikiu, kad tai nėra jų pačių asmeninė nuomonė, bet jie turi daryti tai, kas jiems liepiama iš aukščiau. Pirmoje rungtynių pusėje tai padėjo mums, o antroje juos tos provokacijos papildomai motyvavo. Laimei, gerai sužaidėme pabaigą ir laimėjome.
– Kaip asmeniškai jūs įvertintumėte šią Eurolygos patirtį „Žalgiryje“?
– Man buvo didelė garbė būti to dalimi. Taip, man reikėjo laiko priprasti. Kai įšoki per dvigubą Eurolygos savaitę išvykoje, nepažįsti žaidėjų, nežinai jų mentaliteto, ko jiems reikia. Nebuvo lengva – tai buvo didelis iššūkis. Bet aš esu laimingas ir didžiuojuosi galėjęs būti to dalimi. Tikiuosi, kad tai dar ne pabaiga. Tikiuosi, kad dar galėsiu būti šiame „cirke“ – taip vadinu dėl to, jog žaidžiame daug rungtynių, keliaujame lyg cirke.
– Kiek tikite savo galimybėmis išlikti šiame lygyje ir treniruoti kažkurį Eurolygą klubą?
– Žinoma, pasitikiu savimi. Turi prisitaikyti, dabar Eurolyga kitokia nei Europos taurė ar tokia Eurolyga, kokia ji buvo prieš tai. Turi prisitaikyti, nes nėra daug laiko treniruotėms. Kaip minėjau anksčiau, buvo labai sunkūs metai ir man, ir klubui. Visos tos traumos, problemos, tvarkaraštis. Nežinau, ar bent vienas rungtynes žaidėme su visais žaidėjais. Ir šiandien galėjote matyti, kaip šone sėdėjo trys svarbūs žaidėjai (traumuoti Mantas Kalnietis, Janis Strelniekas ir Joffrey Lauvergne'as – aut. past.). Bet niekam tokie pasiteisinimai nerūpi, turime tiesiog laimėti rungtynes. Džiaugiuosi galėdamas dirbti šiame klube, gyventi šiame mieste, kuris gyvena krepšiniu. Neskaitau lietuviškos žiniasklaidos, bet manau, kad palaikome gerus santykius.
