D.Casey dažnai kalamas prie internetinio kryžiaus Lietuvoje.
Kodėl „Raptors“ gynėjai neduoda kamuolio J.Valančiūnui?
O kodėl jis palieka Joną ant suolo, kai ateina lemiamų minučių laikas?
Ką per krepšinį žaidžia „Raptors“?
D.Casey ramiai šypsosi ir turi atsakymus į visus klausimus. Be to, rezultatai kalba patys.
„Raptors“ tapo viena geriausių NBA komandų Rytuose, nuo tada, kai 2011 metais prie jos vairo stojo D.Casey.
59 metų amerikiečio treniruojama Kanados komanda neturi superžvaigždžių, bet ir šį sezoną laimėjo dukart daugiau (26) rungtynių nei pralaimėjo (13).
„Raptors“ pagrindinis vidurio puolėjas J.Valančiūnas šį sezoną renka po 12,2 taško, atkovoja po 9,8 kamuolio ir, D.Casey, nuomone, tokie rodikliai nėra riba 24 metų lietuviui.
Todėl D.Casey vieną dieną gali paleisti kritikos strėlių, bet kitą dieną tėviškai kalba apie 213 cm ūgio krepšininką ir tikina, jog išleistų savo dukrą už Jono.
D.Casey sutiko duoti išskirtinį interviu apie J.Valančiūną prieš „Raptors“ rungtynes šeštadienį su „New York Knicks“.
– Treneri, prieš penkerius metus NBA naujokų biržoje pakvietėte Joną. Ar nuo tada jis pateisina lūkesčius?
– Nėra klausimų, jis tapo augančia jėga Toronte. Jis augo ir tobulėjo, pasirinkęs teisingus tikslus.
Tai ir yra jo naujos evoliucijos krepšinyje užduotis – sugebėti gintis prieš žemesnius perimetro žaidėjus
Jo rezultatyvumas ir ypač kova dėl kamuolių pagerėjo. Žinote, reikia laiko nuo Europos krepšinio prisitaikyti prie NBA, bet jis turi teisingą kryptį ir dirba papildomai.
– Neseniai pareiškėte, jog Jonas turi dominuoti aikštėje, jei nori žaisti daugiau per lemiamas minutes. Ar tai galima suprasti kaip kritiką Jonui?
– Tai nebuvo kritika. Tiesiog kartais NBA rungtynėse jam reikia tris ar keturias minutes vaikytis žemesnius už save žaidėjus vienas prieš vieną, o kartais ties perimetru.
Viskas priklauso nuo jo. Jei jis sugebės tai padaryti, aš mielai laikysiu Joną aikštėje iki pat rungtynių pabaigos.
Tai ir yra jo naujos evoliucijos krepšinyje užduotis – sugebėti gintis prieš žemesnius perimetro žaidėjus, kai varžovai žaidžia penkiais žemesniais krepšininkais.
NBA dabar madinga taip žaisti, tad tai naujas iššūkis JV. Jam reikia gintis prieš greitesnius žaidėjus ir dominuoti po krepšiu. JV tai puikiai darė rungtynėse su „Boston Celtics“, bet tai – naujas lygis jo žaidime.
Ar jis viską išmoks per naktį? Tikrai ne. Tai ilgas procesas, per kurį reikia mokytis, augti ir tobulėti.
– Kai mače su Bostono klubu jis pasiekė asmeninį rekordą, atkovojęs 23 kamuolius, Jonas sakė, kad tai tik pradžia.
– Tai puikios rungtynės jam ir mums.
Tačiau vėl gi. Žmonės kartais pamiršta, koks jis tebėra jaunas. Žaidėjai subręsta 30-31 metų, o jis dar yra jaunas. Jo žaidimas vis dar auga.
Žmonės kartais pamiršta, koks jis tebėra jaunas. Žaidėjai subręsta 30-31 metų, o jis dar yra jaunas.
Mano darbas yra padėti jam ir aš bandau stumti jį į priekį, kad taptų kuo geresnis žaidėjas, koks tik įmanoma.
– Ką manote apie jo atstovavimą Lietuvos rinktinei?
– Manau, kad jam tai labai naudinga. Tuo metu jis nebūna su mumis, bet žaidimas nacionalinėje komandoje padeda jam tobulėti. Jaunam krepšininkui reikia daug žaisti. Jis gauna vis daugiau įgūdžių, patirties – man tai yra daug svarbiau nei tai, kad jis dirbtų vienas su vienu treneriu visą vasarą.
– Jis atvyko 19-os metų į Torontą, o dabar yra suaugęs šeimos žmogus. Koks jums yra Jonas kaip asmenybė?
– Jis vis dar yra labai jaunas, jaunas šeimos žmogus. Aš mačiau, kaip jis augo kaip žmogus, tai buvo labai gražu stebėti.
Dabar jis yra vyras ir tėvas, o ši gera kombinacija padeda augti jo asmenybei ir aikštėje, ir už aikštės ribų.
– Ar jis pasakojo jums apie Lietuvą?
– Aš esu ten buvęs. Per pasaulio jaunimo pirmenybes. Žinau daug apie Lietuvą, kad tai graži šalis, nes ir Jonas man papasakoja.
Mano žmona ir Jono žmona Eglė yra geros draugės. Aš sakau: jei turėčiau dukrą ir ji sutiktų tokį vaikiną, kaip Jonas, leisčiau jai tekėti. Nes Jonas
Mano žmona ir Jono žmona Eglė yra geros draugės. Aš sakau: jei turėčiau dukrą ir ji sutiktų tokį vaikiną, kaip Jonas, leisčiau jai tekėti.
Valančiūnas yra šaunus jaunas žmogus. Jis myli savo šeimą, myli savo šalį.
Galbūt žmonės tikisi, kad jis per naktį taps Kareemu Abdul-Jabbaru arba taptų Arvydu Saboniu?
Aš dirbau treneriu, kai A.Sabonis žaidė NBA ir žinau, kad tai procesas. Reikia kantrybės, kad jis augtų kaip žaidėjas. Jis turi būti kantrus ir mes turime būti kantrūs.
– Ar žinote, kad pastaruoju metu jis pasisamdė virtuvės šefą sveikesnei mitybai ir asmeninį kūno rengybos trenerį?
– Jis tikrai yra geros sportinės formos, jo kūnas stipriai parengtas. Jis atlieka daug papildomo darbo, tai byloja apie dar vieną tinkamą savybę – profesionalumą. Kūnas yra krepšininko duona. Jei rūpiniesi savo kūnu, visa tai pravers aikštėje.
– Toronto komandą treniruojate penkerius metus ir branduolys mažai keičiasi. Kaip tai svarbu?
– Pažiūrėkite į „San Antonio Spurs“, kitas stiprias NBA komandas, į mus taip pat. Mes vis augame, bandydami sulipdyti gerą komandą ir stengdamiesi išlikti drauge. Visa tai atsiperka. Žaidėjai vis geriau jaučia vienas kitą, geriau susipažįsta su sistema, gynybos schemomis.
Mes augame kasmet ir tampame geresni. Toks ir yra mūsų tikslas.
