Tai buvo ketvirtoji lietuvių pergalė Europos čempionato atrankos C grupėje per šešerias žaistas rungtynes, per plauką leidusi išvengti fiasko ir prasibrauti į pagrindinį Senojo žemyno turnyrą.
Rinktinė neišpildė krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio prašymo, kai Lietuvos krepšinio ąžuolas sveikindamas trenerį Darių Maskoliūną su 50-uoju gimtadieniu prašė ramaus paskutinio FIBA lango, „be stresų ir širdies smūgių“.
Lietuviai su danais, kurie neturėjo pagrindinio praėjusio susitikimo budelio Gabrieliaus Lundbergo, vėl tampėsi iki paskutinių akimirkų, o pergalę susitikimo pabaigoje padovanojo komandos kapitono Manto Kalniečio blokas.
Po nervingos dvikovos Lietuvos rinktinės treneris Darius Maskoliūnas skyrė žinutę ir žurnalistams.
„O ko jūs liūdite? – po mačo sakė vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas. – Nesakau, kad reikia klykti iš džiaugsmo, bet jūs ir jūsų kolegos, žinau, kad kibiriukus laikė jau paruoštus. Tegul dar pasilaiko tas frazes apie fiasko ir katastrofas. Aš galvoju, kad šiuo sunkiu laikotarpiu ne tik krepšiniui, bet ir apskritai, visi neramūs ir suirzę esame, dar toks žibalo pylimas į ugnį niekam nepadeda. Nėra naudos niekam. Jūs ir jie darote savo darbą, jei atrodo, kad taip reikia... Nesakau, kad mus reikia girti, bet reikia suprasti.“
Danijos rinktinė pasaulio komandų reitinge užima 56-ąją vietą, o Europos pirmenybėse paskutinį kartą žaidė 1955-aisiais.
Nepaisant to, rungtynės „Avia Solutions Group“ arenoje vėl viskas vyko pagal varžovų planą.
Lietuvos rinktinei dvikovos pradžioje pabėgti nepavyko, o atsipalaidavę danai ėmė realizuoti metimus ir alsavo šeimininkams į nugarą.
Mačo „X faktoriumi“ tapęs varžovų aukštaūgis Kevinas Larsenas netikėtai įšovė tris tritaškius, o po ilgosios pertraukos pelnė 15 iš 21 savo taško. Danija po trijų ketvirčių turėjo 2 taškų persvarą.
Danijos snaiperius prigesino žemas lietuvių penketukas, kai savoje aikštelės pusėje visi ėmė keistis ginamaisiais.
Lietuvos rinktinės varžovai beveik penkias minutes ketvirtajame kėlinyje nesugebėjo pelnyti taškų, tačiau susitikimo pabaigoje spurtavo 8:0 ir turėjo realų šansą užverti Lietuvai kelią į Europos pirmenybes, bet lietuvius išgelbėjo Manto Kalniečio „stogas“ varžovui.
„Noriu padėkoti žaidėjams, kad jie atvyko į burbulą ir padėjo mums. Ačiū federacijai už nuostabų darbą. Viskas vyko tikrai aukštame lygyje, – po dvikovos kalbėjo Darius Maskoliūnas. – Kitas dalykas, tai noriu pasveikinti Danijos rinktinę ir jos trenerį. Jie buvo puikiai pasiruošę ir sužaidė puikias rungtynes. Tikėjomės, kad rungtynės nebus lengvos. Viena komanda nejautė spaudimo, o mes jautėme didelį spaudimą, nes jau buvome jiems pralaimėję. Ką daugiau pasakyti? Gerai, kad vyrukai nepasidavė, kovėsi. Svarbiuose momentuose mes buvome kantrūs. Žinoma, pasitaikė ir tokių, kai pamesdavome galvas. Šiandien krepšinio Dievai buvo mūsų pusėje. Vaikinai to nusipelnė, sveikinimai jiems.“
– Nesutinkate, kad šiandien lydėjo sėkmė?
– Kiek mes išmetėme laisvų metimų, o metė žmonės, kurie savo klubuose atakuoja iš toli virš 40 proc.? Tai buvo momentai, kai laužėme rungtynes, galėjome pabėgti. Nesakyčiau, kad lydėjo sėkmė. Tas danų laisvumas.. Kiek kartų juos subaudavome ties tritaškiu, kiek davėme laisviems mesti, kiek jų dideli įmetė tritaškių, kai ties jais rizikavome?
Tikrai nenoriu sutikti, kad lydėjo sėkmė. Galbūt tik keliuose momentuose.
– Ar viskas gerai su Mindaugu Kuzminsku?
– Jam įplyšo, jį išvežė į ligoninę, nes reikėjo susiūti koją. Gydytojai sakė, kad jis negalės žaisti apie savaitę. Linkiu jam grįžti kuo greičiau į ritmą ir savo klubą, bei gerai jam atstovauti.
– Kas nutiko komandai ketvirtojo kėlinio viduryje?
– Ten buvo ne vidurys kėlinio, buvo likusios trys minutės. Įsisuko toks olimpinis tritaškis, tuomet gauname metimą iš po krepšio, nes kamuolio nenusiėmėme. Kai kuriais momentais atrodo... Aišku, rytas gudresnis už vakarą. Peržiūrėsime rungtynes, išanalizuosime, viskas bus matyti kitomis akims. Lyg sustodavome, lyg žaisdavome kantriai. Provokavome baudas, veržėmės. Puolime žaidimas atrodė visai nieko, o gynyboje ėmėme keistis, eiti iš priekio.
Jiems krito laimingi metimai, o mums automatiškai atsirado didesnis spaudimas. Bet faktas tas, kad Manto blokas buvo švarus.
– Kiek jus neramina toks nervingas atrankos langas prieš artėjančią olimpinę atranką?
– Labai neramina. Kokio atsakymo jūs tikitės? Laimėjome, patekome į čempionatą ir valio? Labai neramina. Labai neramina, kad labai banguojame. Aš nesuprantu žaidėjų, kuriais visiškai pasitikiu, žinau, ko iš jų laukti ir tikėtis. Jie dažniausiai duoda tai, kartais ir dar daugiau, bet kartais išnyksta ir pasikeičia. Lyg kiti žmonės būtų. Turime jaunų žaidėjų, kuriuos gali varžyti rinktinės marškinėliai. Bangavimas išmuša mane iš vėžių ir išmuša pačią komandą. Tokiais momentais, kai kontroliuojame eigą, gerai ginamės, mes tik bam bam ir sugriūname kaip kortų namelis. Tuomet iš lėto keliamės, ir vėl keliamės.
– Žaidimo duobes lemia techniniai dalykai ar psichologiniai?
– Kas dėl nusiteikimo, neturiu nė vienos pastabos žaidėjams. Jie buvo užsivedę, aš net bandžiau juos raminti tiek per treniruotes, tiek per rungtynes, kad nuimčiau spaudimą.
Ir jūs suprantate, ir mes suprantame, kas būtų buvę, jei būtų buvę. Kad ir koks tu būtum ramus ir patyręs, spaudimas gula ant smegenų. Vienareikšmiai – nėra lengva. Faktas, kad turime su tuo susitvarkyti geriau, turime atlikti savo darbą tiksliau, teisingiau ir užtikrinčiau.
– Apibendrinant visą atranką, kodėl ji Jūsų komandai buvo tokia sunki?
– Žiūrėkite, belgai gera komanda, čekai – irgi gera komanda. Belgai ta pačia sudėtimi žaidžia jau daugybę sezonų. Taip, pirmos rungtynės, kaip ir minėjau tada, nesitikėjau, kad jie sužais taip gerai. Antram lange rungtynės su danais mums buvo stiprus smūgis. Bet mes gauname smūgį, iškart atsitiesiame ir žaidžiame lyg būtume kita komanda.
Šitame lange rungtynes su čekais kontroliavome nuo pirmos iki paskutinės minutės. Atrodo, kad užtenka pernešti 60 proc. to į kitą mačą ir visiškai užtektų užtikrintai ir ramiai pergalei. Bet nieko panašaus. Nežinau, man sunku atsakyti į visus klausimus. Reikia žiūrėti ir analizuoti klaidas.
– Ar Danijos pasirodymas nustebino, žinant, kad nebuvo pagrindinio vedlio Gabrieliaus Lundbergo?
– Ne, jie šaunuoliai, pagarba jiems. Jie kovėsi, atėjo ramūs į rungtynes, nes jau pasirodė gerai. Ant jų nekabėjo Damoklo kardas, rankos nebuvo surištos. Taip, be pagrindinio žaidėjo atrado kitus krepšininkus. Taškus vertė per priekinę liniją, kur ne visada sugebėjome apsiginti.
Priėmėme taktiką, kuriuos du žaidėjus rizikavome, taip bandėme neatidaryti kitų snaiperių. Tai mums kažkiek pavyko. Kiek rizikavome ties didelių tritaškiais, viskas jiems įkrito. Bet šios rizikos mes nesugalvojome iš lempos, taip nusprendėme per analizes ir rungtynes. Nieko panašaus nebuvo, net šalia to. Tokiais momentais pradedi galvoti, kad neteisingai pasirinkai taktiką.
– Kalbant apie žaidėjus, ties kuriais nutarėte rizikuoti, ar 15 taškų per antrąją mačo dalį pelnęs Kevinas Larsenas buvo vienas iš jų?
– Sakėme, kad rizikuojame ties jo tritaškiu, tai gavome tris. Tokiais momentais, kai 5-6 taškai skirtumas. Pradėjome keistis, kelis kartus nepadarėme baudų, lengvai priėmėme kamuolį ir užbaigėme atakas. Vis tiek yra stambus ir tvirtas vyras. Sunku pasakyti, kas dar lėmė tokį gerą jo pasirodymą.
– Laukiame olimpinė atranka, ką galėtume pasakyti sirgaliams, kai laukia dar stipresni varžovai?
– Ką galėčiau pasakyti? Darysime viską, kad turėtume stipresnę komandą ir kad turėtume daugiau laiko pasiruošimui. Darysime viską, kad atsidurtume olimpiadoje. Nėra kalbos. Jūs puikiai žinote, kokią rinktinę galime surinkti. Tikiuosi, kad ir surinksime. Tuomet bandysime lipdyti žaidimą su ta komanda.
O ko jūs liūdite? Nesakau, kad reikia klykti iš džiaugsmo. Jūs ir jūsų kolegos, žinau, kad kibiriukus laikė paruoštus. Tegul dar pasilaiko tas frazes apie fiasko ir katastrofas. Aš galvoju, kad šiuo sunkiu laikotarpiu ne tik krepšiniui, bet ir apskritai, visi neramūs ir suirzę, dar toks žibalo pylimas į ugnį niekam nepadeda. Nėra naudos niekam. Jūs ir jie darote savo darbą, jei atrodo, kad taip reikia... Nesakau, kad mus reikia girti, bet reikia suprasti.
– Ar yra žaidėjų, kurie jus nustebino ar pozityviai nuteikė, kad galėtų prisijungti į pagrindinę komandą?
– Vaidas Kariniauskas šitame lange atrodė puikiai. Jei nebūtume jo pasikvietę, nežinau, kaip būtume atrodę. Marekas daro žingsnius į priekį, jei šiandien ir negavo daug progų pasireikšti. Pirmose rungtynėse nedalyvavo, bet matosi, kad visiškai kitaip jaučiasi treniruotėse. Jis rodo jėgą, kažkokį augimą. Marekui nėra lengva, nes negauna daug žaisti, bet jis yra jaunas žaidėjas, tad viskas ateis su laiku. Visi žaidėjai kažkiek kažką mums davė.
