V.Daineko iškilo byrant TSRS, kai žaisdamas Minsko RTI ir būdamas 207 cm ūgio aikštėje judėjo lengvai ir greitai.
Puolėjo karjera pasisuko į Rusiją, kur baltarusis su Maskvos CSKA ir Permės „Ural-Great“ tapo Rusijos čempionu 4 kartus, prieš tai 1996 metais priėmė šios šalies pilietybę.
„Baltarusijos laikraščiai tada rašė: Daineko – išdavikas. Esu net išsaugojęs iškarpas. Bet tie vaikinai iš Baltarusijos, su kuriais žaidžiau Minsko RTI ir TSRS rinktinėje, mane puikiai supranta. Kieme ėjo 1990-ieji, Baltarusijoje sportas nebuvo finansuojamas. Treneriai man uždegė „žalią šviesą“. Tada išvažiavau į Maskvos „Dinamo“, o paskui į CSKA. Visi adekvatūs žmonės suprato, kad tai padės vystyti man karjerą“, – „Sport-express“ aiškino V.Daineko.
Jis įleido šaknis Rusijoje, vadovauja Permės krepšinio mokyklai ir džiaugiasi, kad „Parma“ klubas išsaugojo trenerių štabą su Kaziu Maksvyčiu priešakyje.
Tačiau grįžti į tėvynę šiuo metu V.Daineko nedrąsu.
„Neseniai buvau Maskvoje ir jau norėjau važiuoti į Baltarusiją. Ten yra likusios mano mama ir sesuo. Mes susirašėme ir priėmėme sprendimą, kad man būtų geriau atidėti atvykimą. Gerai, kad sutikau. Dabar seku su visais įvykius per televiziją, peržiūriu portalus. Noriu pažvelgti į padėtį iš skirtingų požiūrių taškų“, – pasakojo 50-metis krepšinio specialistas.
V.Daineko tvirtino, jog nerimauja, kad Baltarusijoje gali kilti panaši padėtis kaip Ukrainoje.
Kaip žinia, Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o dėl iki šiol tęsiamos Kremliaus karinės agresijos Rytų Ukrainoje žuvo daug ukrainiečių civilių ir kariškių.
„Nenoriu lįsti į politiką. Turiu tik vieną norą, kad Baltarusija nepasuktų Ukrainos keliu, kad tauta nesusipyktų su Rusija. Norėtųsi, kad viskas baigtųsi taikiais mitingais. Neduok Dieve, revoliucija, kai žūva taikūs gyventojai, – kalbėjo V.Daineko. – Aš gerai žinau savo tautą, vis dėlto aš juk esu grynakraujis baltarusis. Mes esame labai kantrūs, o jei žmonės išėjo į gatves, vadinasi, kantrybės taurė perpildyta.“
