| Eurolyga | „Žalgiris“ – „Baskonia“ | 20:00 | Kaunas |
A.Bargnani pirmuoju šaukimu 2006-aisiais pasirinko dabartinė Jono Valančiūno ekipa „Toronto Raptors“. Iš italo buvo tikimasi labai daug, tačiau jis taip niekada ir netapo ta ekipos žvaigžde, kuri padėtų Chrisui Boshui po krepšiais.
Italijos rinktinės krepšininkas greitai prarado savo reputaciją Toronte, o pagrindinė to priežastis – žaidėjas nebuvo toks geras, kaip pasirodė
iš pradžių. Galima pamiršti neblogą statistiką kai kuriose rungtynėse, nes A.Bargnani buvo aukštaūgis, kuriam rūpėjo tik tolimi metimai. Tačiau net ir juos italas antroje savo karjeros pusėje dažniau mėtė pro šalį (27,8 proc. trit. 2013-2014 m.).
Jam nerūpėjo gynyba po krepšiu ar pagalba savo komandos draugui. Kartais atrodydavo, kad A.Bargnaniui aikštėje tiesiog būdavo neįdomu.
Žinoma, pats krepšininkas niekada neprašė, kad jį pasirinktu pirmuoju šaukimu ir užkeltų tokią aukštą kartelę. Prisiminus 2006 metus, „Raptors“ puolėją pasirinko aukščiau už LaMarcusą Aldridge'ą, Rudy Gay ar tą patį Brandoną Roy.
Pagrindinė priežastis, kodėl „Raptors“ nesirinko L.Aldridge'o, buvo jo nesuderinamumas su tuometiniu lyderiu Ch.Boshu. Dabar sunku pagalvoti, kokią viziją turėjo Toronto klubo vadovai vienu metu aikštėje laikydami A.Bargnani ir Ch.Boshą.
Spauda A.Bargnani pakrikštijo itališkuoju D.Nowitzkiu, o tai greičiausiai tik dar labiau padidino spaudimą krepšininkui. Po kelių sezonų jis buvo lyginamas su tuo pačiu L.Aldridge'u ir tada džiaugėsi jo milžiniška sutartimi, kurią „Raptors“ sutaupė. „Trail Blazers“ už savąjį krepšininką sumokėjo 15 mln. JAV dolerių daugiau.
Krepšininkų statistika po ketverių metų buvo panaši, tačiau A.Bargnani gynyboje nedėjo jokių pastangų. Jo trūkumus tik dar labiau išryškino lėtas „Raptors“ komandos žaidimas, kurio smaigalyje dažniausiai būdavo jis, Jose Calderonas arba Hedo Turkoglu.
2011-aisiais „Raptors“ buvo vienintelė komanda visoje NBA, kuri per 100 atakų praleido po daugiau nei 110 taškų. A.Bargnani tapo šios tragiškos gynybos simboliu, nors kaltų buvo daug: prastai sukomplektuota sudėtis bei netinkami treneriai.
Galų gale net ir pačiam „Raptors“ vadovui Bryanui Colangelo atsibodo girti savo krepšininką, kuris turėjo tapti ateities žvaigžde. „Raptors“ generalinis vadybininkas pradėjo kalbėti apie skyrybas, kurios vėliau nulėmė ir jo pasitraukimą iš posto.
A.Bargnani niekuomet per daug nesistengė padėti pats sau. Iš pačių geriausių krepšininkų tikimasi didelio darbo treniruotėse, tačiau niekuomet nematome, kiek iš tikrųjų jie dirba. Visą jų sunkų triūsą pamatome tik puikioje žaidėjų sportinėje formoje, arba šiuo atveju – nesėkmingoje NBA karjeroje.
Italas visuomet į viską žvelgė lengvabūdiškai, o spaudai dažnai teigė, jog turi ir kitų pomėgių. Labiausiai jo NBA karjerą paveikė tai, jog A.Bargnani niekuomet nesistengė pasikeisti ar pagerinti savo žaidimo.
Krepšininkas visą dešimtmetį JAV svaidė tritaškius, nežinojo, ką daryti prieš dvigubą gynybą ir visiškai nekreipė dėmesio į varžovus savoje aikštės pusėje.
Kai A.Bargnani nekrisdavo metimai, jis sakydavo, jog nesirūpina dėl savo sugebėjimų puolime. Tuo jis norėjo pabrėžti, kad yra apdovanotas neeiliniu talentu ir nieko jam čia patobulinti nereikia. Visą laiką jam tiesiog nerūpėjo.
Net jeigu A.Bargnani ir būtų ypatingai apdovanotas talentu, jam nereikėtų viešai demonstruoti tokio tingaus savo požiūrio į krepšinį. „Raptors“ gerbėjai būtų buvę laimingi pamatę, kad bent dėl kažko šis žaidėjas rūpinasi.
Toronto klubas A.Bargnani reklamavo kaip žvaigždę, vėliau kaip pagrindinės rotacijos krepšininką, tačiau jis nepateisino jokių lūkesčių. Tačiau tai nebuvo jo kaltė. Krepšininkas visą savo karjerą elgėsi kaip norėjo ir nekreipė dėmesio į jam keliamus uždavinius.
Italo NBA karjera buvo labai nuvilianti, tačiau galbūt amžius ir patirtis leis jam reabilituotis bent jau Europoje.
Kad ir kaip nepateisino NBA lūkesčių, Eurolygoje tai galingas ginklas, kurio reikės pasisaugoti žalgiriečiams.
