„Iki greito, brolau!“ – dažniausiai atsisveikina Domantas Sabonis, palikdamas „Bankers Life Fieldhouse“ areną. Nesvarbu, tas komandos draugas yra „Pacers“ žvaigždė Victoras Oladipo, ar po 9 minutes žaidžiantis TJ Leafas.
„Iki greito, brol!“ – atšauna Mylesas Turneris, nors Domantas yra žmogus, sutrumpinęs jo – būsimo organizacijos ateities žaidėjo, žaidimo laiką 3 minutėmis.
Sukrėtimų, kurių jis turėjo išgyventi praėjusią vasarą, kaip nebūta.
Pirmiausia, jau po pirmojo sezono jį iškeitė komanda, pašaukusi jį NBA naujokų biržoje.
Po to „Indiana Pacers“ vadovai neišleido Domanto Sabonio į Lietuvos rinktinę – komandą, į kurią puolėjas veržėsi nuo pat paauglystės.
Bet nepraėjo nė metai ir Domantas tapo išskirtine figūra jaunatviškoje „Pacers“ kompanijoje.
Kai D.Sabonis šį sezoną dalyvavo NBA Kylančių žvaigždžių rungtynėse, pagrindinėje šventės dalyje – Visų žvaigždžių mače, dalyvavęs jo komandos draugas Victoras Oladipo juokėsi: „Tai mums bus lyg mokyklos išvyka, į kurią leidiesi su savo broliu.“
Abu praėjusį sezoną „Oklahoma City Thunder“ klube žaidę krepšininkai greitai susibičiuliavo ir padėjo vienas kitam greičiau adaptuotis po didžiulių permainų.
„Oladipo spaudžia greičio pedalą, o Sabonis sėdi keleivio sėdynėje. Vienas su džiaugsmu veža komandą, o kitas pasirūpina viskuo kitu, kad ta kelionė būtų sklandesnė ir malonesnė“, – dviejų bičiulių ryšį 24sek vaizdingai nupasakojo „Pacers“ apžvalgininkas Scottas Agnessas.
Aukštaūgis užmezgė fantastišką ryšį aikštėje su gynėju Lance'u Stephensonu, dažnai kartu lyg iš vadovėlio užbaigę situacijas du prieš du.
Tai viena didžiausių sezono istorijų. Jiedu taip gerai vienas kitą supranta, kad susikalba žvilgsniu.
Nors Lance'as – tikras keistuolis. Jis garsėja savo komiškais būdais stabdyti LeBroną Jamesą.
D.Sabonis pritapo Indianoje ir dažnai leidžia laiką eidamas vakarieniauti su komandos draugais. Visiška priešingybė pernykštei situacijai. Kalbama, kad Paulo George'o laikais, paskutinį jo sezoną Indianoje, rūbinėje netrūko pykčių.
Aikštėje tas Domanto draugiškumas atsispindi perdavimuose, kuriais jis įtraukia į puolimą bendražygius net ir būdamas priekinės linijos žaidėjas.
Manau, kad jis bus neįtikėtinas žaidėjas. Patikimas NBA centras daugybei metų.
Jis ne tik juodadarbis kontakto žaidėjas, bet, svarbiausia, kūrėjas, matantis aikštę ir puikiai skaitantis žaidimą.
D.Sabonio energija ir darbo etika yra užkrečiama. „Pacers“ žaidėjai nori būti šalia lietuvio, nes žino, kad aikštėje pakels savo susitelkimą ir žaidimo lygį iki aukščiausio lygio.
Domanto gyvenime viskas buvo rožėmis klota. Jis gimė geriausio visų laikų Lietuvos krepšininko šeimoje. Augo Amerikoje ir Ispanijoje. Niekada neišgyveno gurgiančio pilvo jausmo, neturėjo rūpesčių kraustytis iš buto į butą, galėjo eiti savo pasirinktu gyvenimo keliu geriausiomis sąlygomis nejaudinamas jokių pašalinių kliūčių.
Bet Saboniai puikiai išauklėjo Domantą.
Pirmiausia, tai puiki asmenybė – puikus komandos draugas, dėl savo bendražygių visu svoriu krentantis ant parketo.
Antra, jis visiškai atsidavęs darbui. Salės žiūrkė, kaip sakoma, nuo kurios NCAA laikais reikėdavo rakinti treniruočių salės duris, kad lietuvis šių neatvertų naktį.
211 cm ūgio žaidėjas mėgsta kontaktinę kovą ir su malonumu atlieka juodą darbą.
Tai kovotojas, kuriam nėra nesvarbių epizodų ir nesvarbių švilpukų. Į visus juos jis reaguoja šaukdamas, nervindamasis ar keikdamasis.
Tai vyrukas, kuris neieško pasiteisinimų. Yra žaidėjų, kurie vos tik apėmus didesniam skausmui ar užklupus ligai, jie patys psichologiškai save suvaržo ir vengia eiti į aikštę. Su Domantu nėra nieko panašaus.
Šį sezoną keletą rungtynių jis žaidė sirgdamas, o tie mačai buvo vieni geriausių per visą sezoną. Du tokie vakarai baigėsi dvigubais dubliais.
Ir tai ne šiaip smagus vyrukas rūbinėje. D.Sabonis tapo svarbia NBA sezono siurprizo dalimi.
Po šokiruojančių Paulo George'o mainų NBA specialistai prognozavo „Pacers“ vietą turnyro lentelės dugne. Tačiau Indianos komandos treneris Nate'as McMillanas sustrategavo tokį žavų komandinį krepšinį, kad šis Rytuose nunešė „Pacers“ organizaciją net iki penktosios vietos.
Apdovanojimo nelaimės, bet po tokio pasirodymo N.McMillanas įvardijamas kaip vienas geriausių šio NBA sezono specialistų.
Ši Indianos krepšinio pasaka turėtų greitai baigtis, nes pirmajame NBA atkrintamųjų varžybų etape „Pacers“ kelią pastojo karalius LeBronas Jamesas su „Cleveland Cavaliers“ vyrukais.
Bet D.Sabonis smarkiai prisidėjo prie to, kad „Pacers“ įgautų pagreitį pakeliui į sensacingą sezoną.
Rungtynės | Data | Laikas | Vieta |
1 mačas | 2018-04-15 | 22:30 | Klivlandas |
2 mačas | 2018-04-19 | 02:00 | Klivlandas |
3 mačas | 2018-04-21 | 02:00 | Indiana |
4 mačas | 2018-04-23 | 03:30 | Indiana |
5 mačas (jei prireiks) | 2018-04-25 | - | Klivlandas |
6 mačas (jei prireiks) | 2018-04-27 | - | Indiana |
7 mačas (jei prireiks) | 2018-04-29 | - | Klivlandas |
Mat kaip tik sezono pradžioje traumą patyrė pagrindinis Indianos klubo centras Mylesas Turneris – žmogus, aplink kurį „Pacers“ talento dykynėje planavo kurti komandos ateitį. Tačiau 17 mačų iš viso praleidęs (daugiausiai iš pagrindinių žaidėjų) ir sezono pradžioje dėl traumos „Pacers“ negalėjęs padėti aukštaūgis iškrito iš rikiuotės. Į jo vietą žengė Domas.
„Pacers“ aistruoliai vylėsi, kad naujokas sugebės kompensuoti lyderio netektį, tačiau niekas nė nenumanė, kad Domantas Sabonis pirmaus komandoje pagal dvigubų dublių skaičių (15).
Jeigu ne Indianoje, tai bet kurioje kitoje komandoje jis bus starto penkete. Manau, kad net blogiausiu atveju jis bus patikimas atsarginis NBA centras.
Žaisdamas starto penketo vidurio puolėju jis rinko dvigubo dublio statistiką – 13,1 taško, 10,4 atkovoto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo per 28,7 minutės.
Palyginimui, jo komandos draugas M.Turneris, kuris prieš sezoną buvo laikytas didžiausia „Pacers“ žvaigžde, starto penkete per 28,7 minutės rinko 12,8 taško, 6,5 atkovoto kamuolio ir 1,8 bloko.
„Jis taip gerai išpildo mažyčius dalykus. Jis toks įgudęs... Pradedant kojų darbu, baigiant pozicijos užsiėmimu ir tuo, kaip jis prisitaiko prie varžovų gynybos. Daug tų įgūdžių, atrodo, yra įgimtų“, – D.Sabonį liaupsino S.Agnessas, „Pacers“ apžvalgininkas.
Negali sakyti, kad visai tai buvo taip pribloškiančiai netikėta „Pacers“ vadovui Kevinui Pritchardui. Šis ypač įdėmiai sekė Domantą dar iki NBA naujokų biržos ir norėjo jį pakviesti į komandą 2016-aisiais. Bet „Pacers“ tada turėjo tik 20 šaukimą, o „Oklahoma City Thunder“ per mainus su „Orlando Magic“ pačiupo puolėją 11-u.
D.Sabonis sužavėjo Indianą savo kontaktine kova. Net M.Turneris neprilygo jai, nors yra laikomas labiau gynybiniu centru.
Kaip tik tokio fiziškai kieto žaidėjo Indianai ir reikėjo. Kartais D.Sabonio fiziškumas net tampa problema – teisėjai ypač dosniai skirsto lietuviui pražangas, daugiausiai – puolime. Visoje lygoje jis net devintas pagal pastarąjį rodiklį.
„Ypač kai jis taip taikliai metė sezono pradžioje – beveik idealiai, fanai jį įsimylėjo. Jis yra visiška priešingybė rafinuotam Turnerio žaidimui. O fanams dažniausiai patinka žaidėjai, kurie nesibaimina darbuotis baudos aikštelėje. Nors Domanto sezonas ir turėjo daug pakilimų bei nuopuolių, jis tapo fanų numylėtiniu“, – tikino Benas Gibsonas iš „8 points, 9 seconds“, kurie įdėmiai aprašo "Pacers" sezoną.
Bėgant sezonui atsiskleidė tam tikros jo silpnosios pusės.
D.Sabonis pernelyg dažnai klysta – 1,9 karto per susitikimą. Daugiau tą daro tik daugiausiai su kamuoliu žaidžiantis Victoras Oladipo (2,9 kl.).
Domantas prasižengia po 3 kartus per vakarą – daugiausiai Indianoje. Dažnai ankstyvos greitos pražangos apriboja jo žaidimo laiką ir keičia „Pacers“ planus.
Jo 35,1 proc. tritaškių pataikymas nėra baisus, bet Domantas per rungtynes išmeta vidutiniškai tik po pusę tritaškio – perpus mažiau net nei Jonas Valančiūnas, o toks ribotas jo puolimas apsunkina kelius krepšio link. Ne tik jam, bet ir komandos draugams, nes varžovai gali susispausti aikštėje.
Tačiau Domantui dar tik 21-eri ir jis jau įrodė, kad daug dirbdamas sparčiai tobulėja. Juk į NBA žengė kaip iš toli visai nemetantis aukštaūgis, o praėjusį sezoną Oklahomoje tapo puolėju, kuriam buvo paliepta žaisti prie tritaškio linijos ir svaidyti tolimus metimus.
Be to, iš visur kitur jis atakuoja krepšį itin efektyviai – pataikydamas 51,4 proc. metimų, taiklumu Indianoje nusileidžia tik nedaug žaidžiančiam rezerviniam centrui Alui Jeffersonui.
Gal jis meta net 27,5 proc. mažiau tritaškių nei pernai, bet atkovojo 8 procentais daugiau kamuolių, net 7,3 proc. – puolime, daugiau dalyvauja žaidime atakuodamas krepšį arba skirstydamas rezultatyvius perdavimus (+6,7 proc.).
Sezonas | Min. | Taiklumas % | Trit. % | Baud. % | P. kam. | Kam. | Perd. | Blk. | Kl. | Tšk. |
2016-2017 | 20.1 | .399 | .321 | .657 | 0.6 | 3.6 | 1.0 | 0.4 | 1.0 | 5.9 |
2017-2018 | 24.5 | .514 | .351 | .750 | 2.2 | 7.7 | 2.0 | 0.4 | 1.9 | 11.6 |
Karjeros vid. | 22.2 | .466 | .327 | .729 | 1.4 | 5.5 | 1.5 | 0.4 | 1.4 | 8.6 |
Akivaizdu, kad jam kur kas labiau tinka žaisti baudos aikštelėje Indianoje, nei prie tritaškio zonos Oklahomoje, kur reikėjo prisitaikyti prie Russello Westbrooko viešpatavimo su kamuoliu.
Netolimoje ateityje Nate'ui McMillanui bus nuodėminga laikyti D.Sabonį ant suolo, tad treneriui teks maksimaliai gerai išnaudoti lietuvio ir M.Turnerio duetą po krepšiu.
Puolime D.Sabonis tada bus siunčiamas žaisti po krepšiu, o M.Turneris – labiau atsitraukęs nuo krepšio, kad praplėstų puolimą.
Gali būti, kad pasibaigus naujokų kontraktams, klubui teks rinktis, su kuriuo aukštaūgiu sieti savo ateitį.
Kuris geresnis? Negali atsakyti net „Pacers“ aplinkos žmonės.
„O, žmogau... Tai klausimas, į kurį bandžiau atsakyti visą sezoną. Jie abu per geri, kad galėtum kažkurį laikyti ant suolo, – tikino S.Agnessas. – Treneris McMillanas bandė žaisti su jais abiem aikštėje, bet ne per daugiausiai, kad galėtume daryti aiškias išvadas. Manau, jie abu yra didžiulė Indianos klubo ateities dalis ir tikiu, kad abu nori tokia būti.“
„Vis dar rinkčiausi Turnerį, – paklaustas, kuris turi didesnį potencialą – D.Sabonis ar M.Turneris, pagalvojęs atsakė B.Gibsonas. – Domas gerai viską daro, bet tiesiog Mylesas labiau išplėčia aikštę ir suteikia daugiau erdvės komandai.
Domantas yra puikus žaisdamas du prieš du, bet Mylesas reikalauja daugiau asmeninės varžovų gynybos priežiūros.
Sabonis kartais žaidžia sėkmingiau priklausomai nuo tiesioginio oponento, tačiau Mylesas duoda daugiau komandai abiejose aikštės pusėse. Kita vertus, skirtumas tarp jų nėra didelis.“
Tai nebuvo atsitiktinumo metai.
Gegužės 3-ąją jam sueis dar tik 22-eji. Tai žaidėjas, kurį NBA apžvalgininkai drąsiai mato lygoje dar bent 10 metų. Jam dar tik reikia kiek sutvirtėti fiziškai, stabiliau mesti iš toli ir agresyviau naudotis galimybėmis po krepšiu, kur jis jaučiasi taip gerai.
Svarbu, kad šviesia jo ateitimi tiki ir „Pacers“ organizacija. Kaip ir dėl Victoro Olaidpo, anot „Pacers“ apžvalgininkų, vadovai turi ekstremaliai aukštą pasitikėjimo lygį dėl Domo potencialo.
O tai tokiems jauniems žaidėjams yra labai naudinga.
„Manau, kad jis bus neįtikėtinas žaidėjas. Patikimas NBA centras daugybei metų. Jis gudrus, įgudęs, puikiai žaidžia toliau nuo krepšio. Manau, jis ateityje keliskart pateks į Visų žvaigždžių rungtynes. Ypač žinant, kiek nedaug dabar NBA superklasės centrų, – itin šviesą ateitį Domantui piešia S.Agnessas. – Bet Domantas niekada nesiprašo viešumo. Jis tiesiog dirba. Jis tiesiog dievina krepšinį ir buvimą komandos dalimi.“
„Jeigu ne Indianoje, tai bet kurioje kitoje komandoje jis bus starto penkete. Manau, kad net blogiausiu atveju jis bus patikimas atsarginis NBA centras, – antrino B.Gibsonas. – Nežinau, kiek toli jis gali eiti, bet toks jo aukštas krepšinio IQ reiškia, kad jis ras būdų, kaip patobulėti. Jo žaidimas nepriklauso nuo atletiškumo, tad manau, kad greitu metu matysime stabilų jo dvigubų dublių vidurkį.
Nemanau, kad jis taps žvaigžde, bet bus svarbi laiminčios komandos dalis. Na, kita vertus, tokia jau ir yra.“
Buvo laikai, kai kažkam atrodė, kad Domantas Sabonis žaidžia Lietuvos rinktinėje tik dėl tėčio Arvydo.
Net ir kai kuriems amerikiečiams pirmąjį sezoną NBA jis buvo tiesiog „Arvydo Sabonio sūnus“.
Bet skeptikams turėtų nebekilti abejonių.
D.Sabonis NBA jau rodo rodiklius, kokius turėjo tik elitiniai aukštaūgiai per visą Lietuvos krepšinio istoriją.
Antraisiais savo karjeros metais Jonas Valančiūnas Toronte rinko vidutiniškai 11,3 taško ir 8,8 atkovoto kamuolio per 28 žaidimo minutes.
Žydrūnas Ilgauskas panašaus amžiaus antrąjį sezoną rinko 15,2 taško ir 8,8 kamuolio, bet nelemtos traumos dvejiems metams sustabdė visą augimą, po kurio prireikė dviejų sezonų perkopti 11 taškų vidurkį.
Arvydas Sabonis savo antrąjį sezoną NBA žaidė 32-ejų ir turėjo 13,4 taško bei 7,9 atkovoto kamuolio vidurkį.
Beje, visi trys tą darė būdami starto penketo vidurio puolėjais.
„Apie tėtį su Domantu kalbėjausi tik kartą, bet akivaizdu, kad jis labai jį myli ir gerbia. Bet jis taip pat džiaugiasi, kad žmonės dabar į jį žiūri tiesiog kaip į Domantą Sabonį, – 24sek pasakojo B.Gibsonas. – Pernai jis buvo Arvydo sūnus. Šį sezoną jis žinomas NBA kaip geras atsarginis centras.
Jis visada liks Arvydo sūnumi, bet Domantas pradeda kastis savo paties kelią.“