| Eurolyga | „Barcelona“ – Kauno „Žalgiris“ | 22:00 | Barselona |
„Aišku, gali džiaugtis. Bet man dabar svarbiausia statistika ta, kad „Žalgiris“ turnyro lentelėje yra paskutinis“, – atvykęs į Barseloną Katalonijos žiniasklaidai sakė 6,83 atšokusio kamuolio Eurolygoje sugriebiantis E.Ulanovas.
Ilgiausiai žaidžiantis žalgirietis per 30 minučių renka 8,7 taško, o naudingumu (11,8 naud. bal.) nusileidžia tik Ianui Vougioukui (13,2) ir Pauliui Jankūnui (12).
Bet į „Žalgirio“ lyderius įsiveržęs puolėjas nedžiūgauja. Jį glumina skaudūs pralaimėjimai Eurolygoje, kurių šį sezoną jau buvo tiek daug.
„Manau, kad nusipelnėme tos kritikos. Ypač dėl dviejų pirmųjų ir pastarųjų rungtynių „Top 16”. Žaidėme labai prastai. Pralaimėjome, bet taip blogai žaisti negalime. O kritikams galime įrodyti, kad jie klysta, tik gerai žaisdami“, – teigė E.Ulanovas.
– Ar esate geriausias Eurolygos žaidėjas, kuriam priklauso 92 numeris? – „El Punt Avui“ paklausė E.Ulanovo.
– Tikiuosi, nes nemačiau, kad kas nors turėtų tokį numerį (juokiasi.). „Neptūne“ žaidžiau 31-uoju, bet todėl, kad tada nebuvo galima pasirinkti didesnio nei 55-o numerio. O kai pakeitė taisykles, pasirinkau 92-ąjį. Aš gimiau 1992-aisiais.
– Tais pačiais metais gimė ir auksine praminta Lietuvos krepšininkų karta, su Jonu Valančiūnu, Dovydu Rediku ir Vyteniu Čižausku skynusi vien auksą jaunimo čempionatuose. Ar profesionalų krepšinyje dar kas nors tai prisimena?
– Išliko tik prisiminimai. Buvome jauni. Tada mus visi gyrė, keleri metai buvo labai malonūs. Bet tada supratau, kad svarbiausia visą tai palikti nuošalėje ir susikoncentruoti į darbą, fizinių, techninių savybių tobulinimą ir stengtis.
Būtent dėl to aš dabar čia, „Žalgiryje“. Vaikų ir vyrų krepšinis visai kitoks. Tiesiog kitas krepšinis.
– Dabar esate „Žalgiryje“, bet jūsų sutartis baigiasi po sezono. Ką planuojate ateičiai?
– Vaikystėje visuomet svajojau žaisti „Žalgiryje“. Juk tai mano gimtojo miesto komanda. Mano tikslas – čia tęsti karjerą.
Tačiau kalbėjausi su draugais ir priėjome prie bendros nuomonės, kad žmonės gyvenime turi rinktis ir kartais sprendimai priklauso ne nuo tavęs. Niekas nežino, kas bus birželį. Dabar aš esu laimingas „Žalgiryje“. Man čia gera. Tačiau niekas nežino, ką atneš ateitis.
Todėl dabar aš tiesiog dirbsiu, stengsiuosi tobulėti ir padėti „Žalgiriui“.
– Nugalėjote „Olympiakos“, bet dvejas rungtynes iš eilės jus triuškino „Chimki“ ir CSKA. Ką išvysime Barselonoje?
– Labai norėčiau pakartoti rungtynes su „Olympiakos“. Kovėmės kaip išprotėję. Bet turiu pripažinti, kad dabar mums trūksta talento. Komandą kamuoja traumos, į Milaną išvyko Mantas Kalnietis. Esame jauna komanda ir turime kompensuoti patirties trūkumą aktyvia, kieta kova. Su „Barca“ turime parodyti kovinę dvasią.
– Kaip jūsų pralaimėjimus Eurolygoje sutiko lietuviai? Labai kritiškai?
– Taip. Visi žino, kas Lietuvai yra krepšinis. Ir sirgaliai, ir žurnalistai tikisi gero mūsų žaidimo. Sulaukėme kritikos. Bet manau, kad jos nusipelnėme.
Niekada nežaidžiau vyrų rinktinėje, todėl svajoju ten patekti. Man net nesvarbu, ar tai būtų tik draugiškos rungtynės.
Ypač dėl dviejų pirmųjų ir pastarųjų rungtynių „Top 16“. Žaidėme labai prastai. Pralaimėjome, bet taip blogai žaisti negalime. O kritikams galime įrodyti, kad jie klysta, tik gerai žaisdami.
– Galbūt tituluotiems varžovams rodote per daug pagarbos?
– Būtent. Tai nepriimtina. Ypač jauni žaidėjai Lietuvoje turi ydą pernelyg gerbti priešininką. O taip ir pralaimime. Turime žaisti taip, lyg treniruotėse. Nesvarbu, žaidžiame su „Barca“, „Real“ ar CSKA, turime parodyti, kas yra „Žalgiris“ ir kad mes esame Eurolygos komanda.
– Reguliariajame sezone Barselonoje laimėjote 92:88. Tikitės pakartoti sėkmę?
– Tų rungtynių pradžia buvo puikus pavyzdys, kaip turime startuoti. Ypač žaidžiant svečiuose. Nuo pat ginčo kamuolio parodėme varžovams, kad kausimės.
– Jūsų nestebina, kad „Barcelona“ turi tik 2 pergales ir 4 pralaimėjimus?
– Viena vertus, taip, nes visi iš „Barcos“ laukia tik pergalių. Bet matant tokią grupę, viskas pasidaro logiška. Kiekviena pergalė šioje grupėje gyvybiškai svarbi.
– Kas šį sezoną Eurolygoje jums palieka geriausią įspūdį?
– Šiuo metu geriausiai žaidžia CSKA. Ne todėl, kad mes su jais ką tik žaidėme. Tiesiog jie labai universalūs ir juos labai sunku sustabdyti.
Gynyboje galiu gintis prieš visus, išskyrus „centrus“.
– Pakalbėkime apie jus. Jūsų žaidimo laikas „Žalgiryje“ nuo 24 minučių reguliariajame sezone išaugo iki 30-ies „Top 16“ etape. Patrigubėjo ir jūsų rezultatyvumo vidurkis – nuo 3,2 iki 8,7. Kas pasikeitė?
– Jei kas pasikeitė, tai nebent tik pasitikėjimas savimi. Bet niekam nerūpi, jei pelnai daug taškų, o komanda pralaimi. Ir man būna įvairiai – vieną vakarą galiu pelnyti du, kitą – 12 taškų.
Bet svarbiausia lieka laimėti. Tada visi būna laimingi. Būtent to aš ir noriu – pradėti laimėti. Juk po pralaimėjimų tavo statistika niekam nerūpi.
– Esate penktas pagal atkovotus kamuolius „Top 16“ etape (vid. 6,83). Nejaugi tai jūsų nedžiugina?
– Aišku, gali džiaugtis. Bet man dabar svarbiausia statistika ta, kad „Žalgiris“ turnyro lentelėje yra paskutinis. Tai yra svarbiausia.
– Turite beprotiškai ilgas rankas. Ar todėl jūsų metimo technika tokia keista?
– Vien dėl jos mane Lietuvoje įsimena (juokiasi.). Nežinau. Visuomet gerai jausdavausi dėl savo metimo.
– Jūsų niekada nemokė mesti techniškai?
– Kiekvienas krepšininkas turi savo metimo techniką. Ir jei gerai su ja jautiesi, tie metimai įkris.
– Mėgstate po krepšiu žaisti nugara į krepšį. Galbūt jaunystėje žaisdavote priekinėje linijoje?
– Mokykloje žaisdavau „centru“. Vėliau tapau sunkiuoju krašto puolėju. Tiesa ta, kad treneris mane norėjo pastatyti penktuoju numeriu. Bet aš mėgdavau mėtyti iš toli, bėgti, leistis į greitas atakas. Jis rėkdavo ant manęs, bet viskas baigėsi tuo, kad tapau ketvirtuoju numeriu (juokiasi.).
– O dabar? Labiau mėgstate žaisti kaip puolėjas ar gynėjas?
– Gynyboje galiu gintis prieš visus, išskyrus „centrus“. Puolime mėgstu žaisti puolėju. Bet viskas priklauso nuo to, kokios mano užduotys gynyboje ir kokio manęs reikia komandai.
– Prieš ką gintis buvo sunkiausia?
– Praėjusį sezoną – Kazanės UNIKS gynėją Keithą Langfordą. Šiemet kol kas buvo sunkiausia su Malcolmu Delaney.
– Ir pabaigai. Svajojate patekti į Rio olimpines žaidynes?
– Niekada nežaidžiau vyrų rinktinėje, todėl svajoju ten patekti. Man net nesvarbu, ar tai būtų tik draugiškos rungtynės.
