Belgrado „Crvena zvezda“ klubui atsisakius laikyti Ukrainos palaikymui skirtą plakatą prieš rungtynes su „Žalgiriu“, tai išprovokavo griežtą lietuvių sirgalių atsaką serbų atžvilgiu.
Kurtinantis švilpimas, prieš „raudonosios žvaigždės“ klubą ir visą Serbiją nukreiptos skanduotės, antroje rungtynių pusėje tribūnose atsiradusi NATO vėliava, o galiausiai net ir bandymas atimti vėliavą iš keleto „Crvena zvezda“ gerbėjų, kurie, anot „Žalgirio“ sirgalių grupuotės „Green White Boys“, dėvėjo marškinėlius su Z raidėmis bei plevėsavo Kosovo Serbijos sudėtyje ir Serbijos armijos vėliavomis.
Tokia „svetinga“ serbų viešnagė Lietuvoje sukėlė nemažą pasipiktinimą Serbijoje, kurioje dabar žadamas pragariškas sutikimas kitąsyk į Belgradą žaisti rungtynių nuvyksiančiam „Žalgiriui“, o lietuviai paversti bene didžiausiais jų priešais.
Negana to, „Crvena zvezda“ klubas pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame paaiškino savo poziciją ir paragino Eurolygą „pradėti tyrimą ir skirti adekvačias sankcijas „Žalgirio“ klubui, nubaudžiant tuos, kurie atsakingi už rungtynių politizavimą, aiškiai suplanuotus incidentus ir komandos, sirgalių, šalies ir klubo įžeidimus Kaune.“
Jei „Žalgiris“ liks nenubaustas, Belgrado klubo teigimu, tai atvertų duris visoms Eurolygos komandoms naudoti savo rungtynes politiniais tikslais.
„Crvena zvezda“ leido suprasti, jog tokiu atveju savo rungtynėse lieps žaidėjams laikyti plakatą su užrašu „Kosovas yra Serbija“, nors Kosovas dar 2008 metais paskelbė nepriklausomybę, kurią jau pripažino 97 šalys, įskaitant ir Lietuvą.
Šios situacijos kontekste ypač aktualiai iškyla Eurolygos finalo ketverto, gegužės 19–21 dienomis numatyto Belgrado „Štark“ arenoje, klausimas.
15min pasidomėjo, kas gresia „Žalgiriui“ dėl „Crvena zvezda“ skundo, ar Eurolyga leis serbams reikšti politines žinutes rungtynėse ir ar serbų pozicija Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu neprivers turnyro organizatorių persigalvoti dėl finalo ketverto vietos.
Saviraiškos laisvę skatina, bet bausti neketina
Buvęs žalgirietis, o dabar „Crvena zvezda“ garbę ginantis Aaronas White'as po rungtynių Kaune išplatino žinutę, kurioje aiškino, esą nesiliesti prie plakato su užrašu „Stop war“ (liet. sustabdykite karą) jam ir visai komandai buvo liepta.
„Mums, kaip komandai, buvo liepta nesiliesti prie vėliavos. Noriu aiškiai pasakyti, kad aš nepalaikau karo ir noriu taikos mūsų pasaulyje“, – pridėjęs penkias širdutes jau po rungtynių tviteryje rašė A.White‘as.
15min klausė Eurolygos, ar turnyro organizatoriai pateisina tokį elgesį ir ar „Crvena zvezda“ nesusilauks sankcijų už sprendimą neprisijungti prie žalgiriečių ir rungtynių arbitrų bei nelaikyti prieš karą Ukrainoje nukreiptos žinutės.
„Eurolyga skatina žaidėjų ir trenerių saviraiškos laisvę, jei tik jų žinutės yra pateikiamos su pagarba. Eurolyga išreiškė aiškią savo poziciją dėl visų karo situacijų, įskaitant ir tą, kuri vyksta Ukrainoje. Be to, aiškios „Stop war“ žinutės yra skleidžiamos visose mūsų arenose, įskaitant ir Belgradą“, – teigiama Eurolygos atsakyme.
Dar kartą perklausus, ar Eurolygos skatinama saviraiškos laisvė nesikerta su tuo, jog „Crvena zvezda“ žaidėjams buvo liepta nesiliesti prie Ukrainos spalvų plakato, Eurolyga nuo tiesaus atsakymo išsisuko ir pakartojo tą patį.
„Žalgiriui“ gresia sankcijos
Priešingai nei „Crvena zvezda“ klubas, „Žalgiris“ rykštės iš Eurolygos gali sulaukti.
Kaip 15min patvirtino Eurolygos atstovai, turnyro organizatoriai seka ir analizuoja įvykius, kurie įvyksta rungtynėse, įskaitant ir sekmadienio rungtynes „Žalgirio“ arenoje.
Jeigu bus nustatyti pažeidimai, „Žalgiriui“ bus pritaikytos sankcijos, galinčios siekti nuo įspėjimo iki 280 tūkst. eurų ar net diskvalifikacijos.
Teoriškai, „Žalgiriui“ gresia bausmės už įžeidžiančias sirgalių skanduotes, nepagarbų elgesį su rungtynių dalyviais, taip pat ir išpuolį prieš „Crvena zvezda“ sirgalius.
Įmanoma, kad „Žalgiris“ sankcijų gali sulaukti ir dėl NATO vėliavos demonstravimo, jei bus įrodyta, kad tai buvo įžeidžiantis ir provokuojantis gestas varžovų komandai ir sirgaliams.
Drausti negalima naudoti. Kur kablelis?
Ypač didelis šurmulys po rungtynių Kaune kilo dėl vieno sirgaliaus į areną atsineštos NATO vėliavos.
Ja plevėsuojant buvo sutinkami iš rūbinės grįžtantys „Crvena zvezda“ žaidėjai, o vėliau NATO vėliava atsidūrė ir „Green White Boys“ tribūnoje greta Ukrainos valstybės simbolio.
Serbijoje į gynybinį aljansą neigiamai žiūrima nuo 1999 metų, kai šis be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo pradėjo operaciją, pavadintą „humanitarine intervencija į Jugoslaviją“ vykstant karui tarp Jugoslavijos pajėgų ir Kosovo išlaisvino armijos. Operacija tęsėsi nuo 1999 m. kovo 24 d. iki 1999 m. birželio 10 d., o jos metu, žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ teigimu, žuvo nuo 489 iki 528 civilių.
Bet NATO lėktuvai virš tuometinės Jugoslavijos kilo ne be priežasties. Tai buvo jau aštunti šimtus tūkstančių žmonių pražudžiusio karo metai, o 1999-aisiais vėliau Hagos tribunole nuteisto Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus nurodymų klausę serbų kariai ėmėsi teroro prieš Kosove gyvenusius albanus, kurių daugiau nei 8 tūkst. pražudė, o 800 tūkst. privertė apleisti namus. Dėl to NATO ėmėsi veiksmų, siekdami sustabdyti pagreitį įgavusią tragediją.
Plačiau apie situaciją Serbijoje ir priežastis, kodėl šios šalies sportas nusisuka nuo Ukrainos dabartiniame kontekste, skaitykite čia.
Nepaisant argumentų, kuriuos pateikia regiono ekspertai, serbai turi savo nuomonę ir požiūrio tašką. Ne išimtis – ir krepšininkai.
„Crvena zvezda“ centras Luka Mitrovičius ir Atėnų „Panathinaikos“ atstovaujantis serbas Nemanja Nedovičius po rungtynių dalijosi 15min žurnalisto įrašu ir klausė, kaip Eurolyga leidžia tokius simbolius naudoti rungtynėse.
Bet kaip 15min patvirtino Eurolygos atstovai, nei žaidėjai, nei „Crvena zvezda“ klubas oficialiai nesikreipė su prašymu uždrausti NATO vėliavos naudojimą rungtynėse, dėl to šis klausimas turnyro organizatorių kol kas nagrinėjamas nebus.
Eurolyga leido suprasti, kad arenose nedraustų ir „Kosovas yra Serbija“ plakatų bei pripažino, kad „Crvena zvezda“ dėl jų į Eurolygą kol kas nesikreipė.
„Visos žinutės, kurios pateikiamos su pagarba ir neprovokuoja smurto, įžeidinėjimų ir kitų komandų bei sirgalių, o kartu jose nėra vulgaraus, nepadoraus ar įžeidžiančio teksto bei vaizdų, yra leidžiamos“, – paaiškino Eurolyga.
Problemų finalo ketvertui Belgrade nemato
Galiausiai, 15min teiravosi Eurolygos dėl finalo ketverto rengimo Belgrade.
Toks sprendimas buvo priimtas tik prieš kiek daugiau nei mėnesį, kovo 4-ąją, kai lemiamos sezono varžybos į Serbijos sostinę perkeltos iš Berlyno dėl griežtų COVID-19 ribojimų Vokietijoje.
Vis dėlto kalbos apie finalo ketverto perkėlimą prasidėjo gerokai anksčiau, o tai savo atsakyme pabrėžė ir Eurolyga, kai 15min paklausė, ar priimant sprendimą perkelti finalo ketvertą į Belgradą buvo atsižvelgta į geopolitinę situaciją ir vasario 24-ąją Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Nors sprendimas rengti finalo ketvertą Belgrade buvo praneštas kovo 4-ąją, pasiruošimas ir pokalbiai prasidėjo gerokai prieš Kalėdas ir karo Ukrainoje pradžią vasario 24-ąją“, – paaiškino Eurolyga.
15min Eurolygai iškėlė ir reputacijos bei moralės klausimą.
„Crvena zvezda“ žaidėjų nepaliestas Ukrainos vėliavos spalvų plakatas nėra pirmas atvejis, kai serbai aiškiai parodo nestojantys karo žiaurumus kenčiančios šalies pusėn.
Nuo karo pradžios Belgrade jau ne sykį buvo rengtos palaikymo akcijos agresorei Rusijai, o jų netrūksta ir sporto rungtynėse. Pavyzdžiui, per „Crvena zvezda“ rungtynes su Vitorijos „Baskonia“ serbų aistruoliai skandavo „serbai ir rusai bus broliais amžinai“.
Palaikymą Rusijai „Crvena zvezda“ ir kitų komandų sirgaliai reiškia ir futbolo rungtynėse.
Ar Eurolyga nesibaimina kirčio savo reputacijai rengdama finalo ketvertą Belgrade, ypač įvertinus riziką, jog jo metu serbai gali suorganizuoti dar daugiau palaikymo akcijų Ukrainoje karo nusikaltimus vykdančiai Rusijai?
„Nors gerbiame jūsų požiūrio tašką, leiskite priminti, jog Serbija kovo 3-ąją pasirašė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, smerkiančią atakas prieš Ukrainą. Tai rodo, kad Serbija aiškiai smerkia atakas“, – trumpai paaiškino Eurolygos atstovai.
Rezoliucija, kurią palaikė 141 šalis, griežtai smerkiama Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo, JT Chartijos pažeidimai, taip pat sprendimas pripažinti Donetsko ir Luhansko regionus kaip nepriklausomus.
Prieš ją balsavo vos penkios šalys – be Rusijos, dar ir Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. 35 valstybės susilaikė.
Vis dėlto oficiali Serbijos pozicija ne visai atitinka tą, kuri matoma viešojoje erdvėje.
Serbai atvirai Vladimirą Putiną vadina „broliu“, netaiko sankcijų Rusijai, nuo kurios yra stipriai priklausoma, o po A.White'o ir jo žmonos pasisakymų socialiniuose tinkluose ėmė atakuoti šį amerikietį ir raginti „Crvena zvezda“ klubą, kad šis atsikratytų puolėju.
15min pasiteiravus, ar Eurolyga nesibaimina, jog finalo ketverto metu kils problemų dėl saugumo, atsakymas buvo neigiamas, o kartu pabrėžta ir tai, jog saugumui užtikrinti bus pasitelktos įprastos priemonės.
„Kaip ir kiekvieną sezoną turime saugumo planą, kad visi renginyje apsilankę asmenys būtų saugus ir turėtų malonią patirtį“, – teigė Eurolyga.
Realu, kad finalo ketverte bus ir Lietuvos atstovų. Vietas ketvirtfinalyje jau užsitikrino „Barcelona“, kurią treniruoja Šarūnas Jasikevičius, Darius Maskoliūnas, Tomas Masiulis ir Justinas Grainys, o atstovauja Rokas Jokubaitis, taip pat „Monaco“ su Donatu Motiejūnu priešakyje.
