Belgrade į spaudos konferenciją žurnalistus sukvietęs Eurolygos vadovas praskleidė planų šydą. Pasidžiaugęs, kad 12 proc. Išaugo lygos pajamos, 22 proc. – susidomėjimas ja, J.Bertomeu prasitarė, jog reikia priimti tolimesnius sprendimus.
„Dirbti ateičiai“ skatinęs katalonas atskleidė, jog nuo 2024-25 metų sezono Eurolyga nori turėti 18 A licencijas turinčių klubų.
Taip jis tikisi „sustiprinti ir klubus, ir lygą“.
15min klausė J.Bertomeu apie sportinį principą, kuris ir taip vis rečiau gali būti siejamas su Eurolyga, mat dabar A licencijas, garantuojančias nuolatinį buvimą lygoje, turi jau 13 klubų: Kauno „Žalgiris“, Stambulo „Anadolu Efes“, Vilerbano ASVEL, Vitorijos „Baskonia“, Miuncheno „Bayern“, „Barcelona“, Stambulo „Fenerbahče“, Tel Avivo „Maccabi“, Milano „Olimpia“, Pirėjo „Olympiakos“, Atėnų „Panathinaikos“, Madrido „Real“ ir Maskvos CSKA.
„Jei matysime, kad atsiras geras projektas, tuomet jis turės šansą. Jei norime grįžti prie senų principų, kuomet sportinis kelias turi būti vienintelis argumentas... Eurolygoje tai praeitis. Norime turėti kokybę, aukšto lygio turnyrą. Tam reikia dirbti dėl to, kad klubai būtų stabilūs, galėtų investuoti į infrastruktūrą“, – atsakė J.Bertomeu.
„Nebūtinai sportiniai rezultatai turi būti kelias į lygą“, – pridūrė jis.
Eurolygos galva pabrėžė, kad „uždaros lygos koncepto neminėjo“ ir įvardino, kad Europos taurės stipriausioms dviem komandoms langas gali būti paliktas, bet tuomet, panašu, reikėtų, kad Eurolyga išsiplėstų iki 20-ties ekipų.
Kalbėdamas apie Rusijos klubus J.Bertomeu konkrečių atsakymų pateikti nesugebėjo.
Paklaustas, ką darys CSKA, katalonas teigė: „They will survive (jie išgyvens – aut. past.). Kaip toje dainoje.“ Taip pat J.Bertomeu pridūrė, kad Maskvos klubas yra Eurolygos dalininkas, o priežasčių iš dalininkų sąrašo jo išmesti esą nėra.
Priminsime, kad Ukrainoje nuo rusų rankų jau žuvo bent 3838 civiliai. Neabejojama, kad tikrieji tragedijos mastai yra didesni.
J.Bertomeu pridūrė, kad matyti Rusijos klubus besivaržančius kito sezono turnyre sunku, bet to priežastimi įvardino Europos šalių vyriausybes, kurios yra įvedusios sankcijas.
„Visi supranta, kad ši situacija siekia plačiau nei Eurolygos galimybės, – dėstė J.Bertomeu. – Mes kalbame apie sankcijas. Kai suspendavome rusų dalyvavimą, tai buvo labai liūdnas momentas mums, tai buvo ne visiškai Eurolygos sprendimas, tai buvo vyriausybių įvestų sankcijų pasekmė. Mes to pakeisti negalime. Galime diskutuoti ką tik norime, bet, jei klubai negali žaisti prieš Rusijos komandas, tuomet nežinau, kiek dar galėsime diskutuoti. Einame į scenarijų, kur diskusijos nėra Eurolygos lygio.“
Eurolygos vadovas kalbėjo ir apie „algų kepurės“ įvedimo reikiamybę, mat kai kurie klubai vis dar išleidžia daugiau pinigų nei jų sugeneruoja.
„Bandysime subalansuoti išlaidas ir pajamas“, – kalbėjo J.Bertomeu.
Sulaukė nuo 2000-ųjų lygai vadovaujantis katalonas klausimo ir apie galimybę įvesti „įkrintamųjų“ modelį. Tokį, kokį jau įvedė NBA, kuomet dėl paskutinių vietų atkrintamosiose dar kaunasi ant ribos esančios ekipos. Vis dėlto kol kas J.Bertomeu į tokią idėją žiūrėjo atsargiai, mat, anot jo, tuomet reguliariojo sezono kovos netektų dalies intensyvumo ir svarbos.
Dabar Eurolygoje į atkrintamąsias patenka 8 komandos iš 18.
