„Mes turime labai daug žadančią ir tikriausiai vieną geriausių moterų krepšinio komandų su Juste Jocyte priešaky. Tai yra didelė mūsų viltis ir pagrindinė priežastis, kodėl norime organizuoti šį turnyrą. Turime labai stiprią jaunąją kartą ir tai yra labai geras laikas moterų krepšiniui“, – jungtinėje Lietuvos ir Suomijos spaudos konferencijoje kalbėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Spaudos konferencijoje buvo pristatyta paraiška dėl Europos moterų krepšinio čempionato organizavimo – aptartas šalių pasiruošimas rengti turnyrą, numatyti miestai ir arenos, kuriose vyktų čempionatas, pristatytas biudžetas.
„Galiu pasakyti, kad Lietuva yra pilnai pasiruošusi vykdyti čempionatą. Mes turime didelę patirtį – 2011 metais Lietuvoje vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas. Jis, manau, buvo pravestas labai puikiai, buvo pripažintas vienu iš geriausiai pravestų čempionatų. Turime visą infrastruktūrą, tiek didžiules arenas, tiek viešbučius, turime gerą, išvystytą logistiką. Manau, kad kartu padarysime labai gerą čempionatą, – kalbėjo LKF prezidentas Vydas Gedvilas. – Ir yra labai svarbu, kad tiek jūs, tiek mes turėtume galimybę žaisti olimpinėse žaidynėse. Norėčiau to ir palinkėti – tiek jūsų komandai, tiek Lietuvos rinktinei.“
Suomija minėjo ir savo organizacinę patirtį – 2017 metais Helsinkyje vyko dalis Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių.
Gavus teisę organizuoti moterų čempionatą, pirmasis grupių etapas būtų žaidžiamas Klaipėdoje, vėliau turnyras persikeltų į Suomiją, ir vėl sugrįžtų į Vilnių, kur vyktų finalinis etapas. Turnyro dalis Suomijoje būtų organizuojama ne Helsinkyje, o Espo mieste. Pasak Suomijos krepšinio atstovų, „Helsinki Halli“ arenos savininkas yra iš Rusijos, todėl šiuo metu ji yra uždaryta ir nenaudojama.
2027 metų Europos moterų krepšinio čempionatas Lietuvai atsieitų beveik dvigubai brangiau nei Suomijai. Jos biudžetą sudarytų apie 2 mln. eurų, o Lietuvai prireiktų 3,7 mln. eurų, iš kurių 800 tūkst. būtų tikimasi gauti iš Klaipėdos savivaldybės, 1,3 mln. iš Vilniaus savivaldybės ir tiek pat iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Taip pat susidėtų komercinės ir rėmėjų pajamos, kurių LKF tikėtųsi sulaukti apie 200 tūkst. eurų.
Jungtinėje Lietuvos ir Suomijos spaudos konferencijoje šalys džiaugėsi draugyste ir bendru projektu, negailėjo gražių žodžių bei pagyrų viena kitai.
„Džiaugiuosi mūsų krepšinio federacija, kad mūsų santykiai krepšinio srityje tarp Suomijos ir Lietuvos turi labai gerą istoriją. Mes visada krepšinio srityje turėjome daug bendrų projektų, draugiškų turnyrų – tiek vaikų amžiuje, tiek suaugusiųjų amžiuje“, – kalbėjo V. Gedvilas.
Suomijos krepšinio federacijos sporto direktorius Henrikas Dettmannas gyrė Lietuvą ir pabrėžė, jog Lietuvos krepšinis Suomijai ilgą laiką buvo pavyzdys: „Lietuva buvo mūsų vyresnėlis brolis. Dabar tikimės, kad bus mūsų vyresnėlė sesuo ir ves tuo pačiu sėkmingu keliu, kuriuo vedė mus su vyrų krepšiniu.“
Lietuva ir Suomija atsakymo dėl teisės 2027 metais organizuoti Europos moterų krepšinio čempionatą tikisi sulaukti iki Naujųjų metų.
