Lygiai prieš savaitę lėktuvas iš Varšuvos nutūpė Belgrado Nikolos Teslos oro uoste. Kiek simboliška, kad Ukrainoje vykstančio karo kontekste teko iš šalies, bene labiausiai palaikančios nuo Kremliaus bombų besiginančius ukrainiečius, kilti į šalį, siunčiančią oro bučinius rusams.
Pats pirmas įspūdis Belgrade nebuvo blogas – svečius pasitinka milžiniškas Nikolos Jokičiaus plakatas, signalizuojantis, kad serbas tapo NBA sezono naudingiausiu žaidėju.
Bet greitai pats miestas viską sustato į vietas. Keliaujant nuo oro uosto šalia kelio – didžiulė reklama, kurioje persipynusios Rusijos ir Serbijos vėliavos. Apačioje pažymėtas ir draugystės signalizuotojas – „Nis“, o jei šios kompanijos kaukę mesime į šalį, tai rasime jos motinę bendrovę – Rusijos dujų milžinę „Gazprom“.
„Vienybė“, – toks užrašas puikuojasi persipynusių vėliavų fone.
„Gazprom“ būstinė ir degalinė kelyje iš Naujojo Belgrado per upę į istorinį miesto centrą per daug jau nenustebino.
Labiau akį traukė tai, ką istorinis centras turi pasiūlyti turistams. Kalemegdano parkas yra pats lankomiausias atvykėlių iš užsienio objektas Savos ir Dunojaus santakoje, jame stūkso tvirtovė, panoramoje atsiveria miesto vaizdas.
Žinoma, kur turistai, ten suvenyrai, o kur suvenyrai – ten šalies atspindžiai, pasididžiavimas, simboliai. „Crvena zvezda“, „Partizan“ ir Serbijos marškinėliai, magnetai, kepurėlės, viskas lyg ir įprasta.
Tačiau štai aprėdas su simboliu „Z“. Miesto centre. Suvenyrų parduotuvėje.
Pasidairius įdėmiau, teko pastebėti marškinėlius su užrašais „Rusijos armija“, „Rusija, pirmyn!“, Vladimiro Putino atvaizdu, Rusijos ir Serbijos simboliais drauge, kūju ir pjautuvu pažymėtas kepures. Net ir magnetą su V.Putino portretu.
Pamatęs, kad fotografuoju marškinėlius, priėjo pardavėjas ir ėmė domėtis, iš kur atvykau. Jis pasako valstybę, aš atsakau „ne“. Tokį spėlionių pingpongą žaidėme kelias minutes, kol galiausiai pasakiau, kad esu iš Lietuvos.
„Lietuvos? Oi, tada gerai. Svarbu, kad ne iš Amerikos“, – atsiduso pardavėjas ir numojo ranka.
Serbai nemėgsta NATO ir Vakarų. Nors vienoje pagrindinių gatvių kabo Europos Sąjungos ir Serbijos vėliavėlės, visai netoli gali rasti piešinį, kuriame ES ir NATO vėliavos nubrauktos.
Neapykanta yra kilusi po NATO pajėgų bombardavimo 1999-siais, kuomet Serbija vykdė Kosovo albanų genocidą. Kad visuomenė nepamirštų savo priešų, pačiame Belgrado centre paliktas bombų apgriautas Jugoslavijos gynybos ministerijos pastatas.
Ir jei galvojate, kad Lietuvoje sunkiai suvokiamas požiūris į agresorę Rusiją taip ir liko tik Belgrado centrinėje aikštėje – klystate.
Belgrado „Štark“ arenoje, talpinančioje per 18 tūkst. sirgalių, taip pat netrūko nesusipratimų.
