| Trečiadienis | EuroCup | Baro „Mornar“ – Vilniaus „Rytas“ | 20:00 | Juodkalnija |
Geriausi scenarijai
- Jaunimas
Didžiausias „Ryto“ laimėjimas žaidėjų turguje buvo ne krepšininkas „X“ ar krepšininkas „Y“. Ir tai buvo ne sprendimai, dabar lengvai pastebimi paviršiuje.
Didžiausią laimėjimą „Rytas“ pasiekė žvelgdamas į ateitį. Sostinės klubui pavyko gauti kelių labai perspektyvių jaunuolių parašus.
18-metis Deividas Sirvydis ir neseniai 17-ąjį gimtadienį atšventęs Marekas Blaževičius jau dabar kaip bengališkos ugnelės kartais žybsi ir aukštesniame lygyje. Tai yra du labai talentingi krepšininkai, prie kurių eilėje buvo išsirikiavę ir garsiausi Europos klubai su lagaminais šlamančiųjų. Be to, „Rytas“ įsigijo intriguojantį 16-metį talentą Ąžuolą Tubelį ir tik dar labiau praplėtė savo talentų klodus.
„Rytas“ pasidėjo tvirtus pamatus intriguojančiai ateičiai. Daug kas priklausys nuo piramidės strategijos ir tinkamo jaunųjų talentų ugdymo, tačiau medžiagos darbui yra daugiau nei užtektinai.
Tuo pačiu „Rytas“ užkimšo visą talentų sutekėjimą į Kauną. Anksčiau patys įdomiausi jaunuoliai konvejeriu buvo štampuojami į „Žalgirio“ programą. Ten pateko ir nemažai „Ryto“ marškinėlius vilkėjusių krepšininkų.
Ateityje „Rytas“ turėtų skinti prinokusius skanius šių sprendimų vaisius. Arba gaudamas solidžias išpirkas už topiniams klubams paruoštus talentus, arba žvelgdamas, kaip šie lietuviai neša klubui brangias pergales.
- Lietuviai
Iki 2017-ųjų vasaros „Rytas“ savo sudėtyje turėjo tokius lietuvius: Artūrą Gudaitį, Laimoną Kisielių, Artūrą Jomantą, Roką Giedraitį, Julių Juciką ir Deividą Gailių.
L.Kleizos pirmieji mėnesiai Vilniuje taip pat nebuvo labai sėkmingi. Artūras Gudaitis norėjo kuo greičiau išsinešdinti iš „Ryto“ ir apsidžiaugė pakėlęs sparnus į Milano „Olimpia“. Pasiruošimo sezonui stovykloje buvo daugiau užsieniečių nei stabilios rotacijos Lietuvos krepšininkų, iš kurių liko tik R.Giedraitis, M.Lukauskis, A.Jomantas ir M.Normantas.
Bet „Rytas“ ištraukė laimingą loterijos bilietą. Pirmiausia, su Martynu Echodu, kurį prisiglaudė po sparnu kaip rezervinį aukštaūgį, kuriam buvo numatytas padoresnis žaidimo laikas nebent LKL aikštėse. Tačiau šis prie Rimo Kurtinaičio sublizgėjo taip, kad po metų sezoną pradėjo projektuojamas nebe kaip trečias, o pirmas vidurio puolėjas.
Vėliau nuskilo išvydus degantį kaimyno daržą – Klaipėdos „Neptūno“ finansinę krizę. Ja pasinaudoję vilniečiai pačiupo rinktinės slenksčio žaidėjus Mindaugą Girdžiūną bei Arną Butkevičių.
Į komandą atvykęs Dainius Adomaitis dar pasikvietė Eimantą Bendžių bei Evaldą Kairį ir „Rytas“ turi jau visai padorų vietinių krepšininkų branduolį. Tai ne elitiniai Eurolygos lietuviai, kurie rinktinėje griežtų pirmaisiais smuikais, bet tokio plataus lietuviško branduolio „Rytas“ neturėjo jau keletą metų.
Ne veltui sakoma, kad komandos sėkmę sudaro vietinių krepšininkų branduolys. Pažiūrėkite į „Žalgirį“, kur jau ilgus metus rūbinę kaip kolonos prilaiko Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas ar Antanas Kavaliauskas. Tokius lietuvius aplipdžius gerais legionieriais, galima siekti ambicingų rezultatų.
Vilniuje tas branduolys po truputį formuojasi iš naujo. M.Echodui, E.Bendžiui ir kitiems padėjus tvirtą žingsnį į priekį tobulėjimo kelyje ir susicementavus rūbinėje, „Rytas“ turės tvirtą branduolį.
Blogiausi scenarijai
- Manny Harrisas ir Co.
Keisčiausias L.Kleizos ėjimas – Manny Harriso atvykimas.
Pagal savo žaidimo savybes ir asmenybės profilį, M.Harrisas buvo priešingybė tam, kokį Vilniaus „Rytą“ matė treneris Dainius Adomaitis. Toks įspūdis, kad „Rytas“ įsigijo 29-erių amerikietį visai nepasitaręs su vyr. treneriu.
Užteko vos 18 dienų įsitikinti, kad NBA žaidęs gynėjas-puolėjas negali pritapti „Ryto“ klube nei savo charakteriu, nei žaidimo stiliumi.
„Rytas“ bandė, arba gal bent tikėjosi jį pakeisti, tačiau teigiamos transformacijos su tokiais susiformavusiais krepšininkais įvyksta labai retai. Ypač su tokiais nelanksčiais žaidėjais. Tai tuo pačiu priminė pernykštę Marco Carterio istoriją, kai Rimas Kurtinaitis iš 32-ejų atakuojančio gynėjo bandė padaryti įžaidėją.
Keisčiausia, kad toks „Rytui“ netinkamas krepšininkas buvo įsigytas po paieškų, kurios truko beveik du mėnesius. Tad negali sakyti, kad tai buvo numatyta „Ryto“ rizika.
M.Harrisui atstovauja „BDA Sports“ agentūra, kurios klientu buvo pats L.Kleiza. Tai kelia įvairiausių minčių. Bet akivaizdu, kad savo buvusiam agentui po M.Harriso nuotykio L.Kleiza turės nemažai priekaištų.
Jeigu peržvelgtume į visus „Ryte“ žaidusius legionierius, tai ilgame sąraše nerastumėme pasirinkimų, kurie atsispyrę nuo „Ryto“ vėliau pasirašė naujus pusės ar milijono eurų vertės sutartis.
Chrisas Krameris yra vienintelis antrą sezoną Vilniuje išsilaikęs Lino Kleizos eros užsienietis. Amerikiečiui už puikias charakterio savybes vasarą netgi buvo įteiktas kapitono raištis. Tačiau kad Ch.Krameris gali pateisinti savo lyderio statusą, jam tą dar reikės įrodyti aikštėje.
Tiek praėjusį, tiek šį sezoną Europos taurės rungtynėse su Ch.Krameriu aikštėje, pagal išsamiąją statistiką, „Rytas“ per 100 atakų praleisdavo vidutiniškai po po 10 taškų daugiau nei pagrindiniam įžaidėjui sėdint ant suolo. Ch.Krameris buvo pažeidžiamoji ašis, kuria LKL finalo serijoje naudojosi ir Kauno „Žalgiris“.
Loukas Mavrokefalidis buvo rezultatyviausias pernykštės komandos žaidėjas, bet po standartinės statistikos eilutėmis slėpėsi klaikūs kontrastai. L.Mavrokefalidžiui būnant aikštėje, „Ryto“ varžovai per 100 atakų įmesdavo vid. 9,2 taško daugiau. Su veteranu iš Graikijos ant parketo, dramatiškai krisdavo tiek „Ryto“ efektyvumas puolime, tiek gynyboje.
Jimmy Baronas bei Benas Madgenas buvo prabangus pernykštės „Ryto“ administracijos palikimas. Marcą bei Robertą Carterius L.Kleiza turėjo paleisti dar nesulaukus Kalėdų ir tik Travisas Petersonas demonstravo efektyvesnį žaidimą. Bet faktas, kad po 2017–2018 m. sezono Vilniuje buvo vienintelis legionierius, kurį norėta išlaikyta, daug ką pasako.
2018–2019 m. sezono pradžioje L.Kleiza jau spėjo paleisti taip pat du amerikiečius – prieš M.Harrisą, lagaminus labai anksti susikrovė keistų problemų Vilniuje turėjęs Mattas Farrellas.
DJ Seeley ir Dominique'as Suttonas kol kas atrodo solidžiausiai ir gali reabilituoti L.Kleizos pirkinius už Lietuvos ribų. Antraip jam teks gerokai persvarstyti savo užsienio kontaktų sąrašą.
- Vėlyvos komplektacijos
Negalima teigti, kad tai būdinga tik Lino Kleizos erai, nes dar prie senosios administracijos pastaraisiais metais klubas buvo linkęs kas mėnesį įvesti į komandą po naują žaidėją. Tačiau per pastaruosius 15 mėnesių „Ryto“ ekipai būdinga vėlyva komplektacija.
Nuolatinis paieškų ir eksperimentų procesas kartais gali atnešti sėkmingų rezultatų, bet tam reikia būti tiksliam, kaip metant strėlę į smiginio centrą.
Praėjusį sezoną „Rytas“ apsistatė komandą tik gruodžio viduryje, kai spalį-gruodį atsivežė ir išvežė iš viso 4 krepšininkus. Persigrupuoti vilniečiai nespėjo – jau po dviejų mėnesių baigė pasirodymą Europos taurėje.
2018–2019 m. sezoną „Rytas“ pradėjo iš esmės be atsarginio įžaidėjo, visą vasarą ieškoto aukštaūgio ir jungiamojo krepšininko 2–3 pozicijose.
Galiausiai nuspręsta pasiimti 2–3 pozicijos žaidėją, kurio, iš pirmo žvilgsnio, komandai dabar reikėjo mažiausiai. Bet ir tas išsikraustė iš sostinės jau vos po 18 dienų.
Be abejo, prie to prisidėjo ir traumos, bet svarbią atkarpą sezono pradžioje „Rytas“ žaidė toks išretėjęs, kad beveik neturėjo keitimų.
Tokios formacijos turi įtakos komandos žaidimo tėkmei ir akivaizdu, kad tai nepadeda sucementuoti žaidimui.
Krepšinis taip pat iš dalies yra ir klaidų žaidimas, kurios šiame sporte neišvengiamos. Linas Kleiza dar yra labai jaunas sporto direktorius ir kiekvienas mėnuo klube jam yra kaip didžiulė svarbi pamoka. Ateityje tai leidžia tikėtis vis daugiau teisingų sprendimų.
